- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- N1-1410-716/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02260-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Civilinis atsakovas
- V. B., E. B.
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei, gynėjui advokatui A. B., atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams V. B., E. B., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei O. Ž., T. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. sunkiai sužalojo kitą žmogų, t. y. jis 2012-09-11 apie 10.40 val. būdamas G. gimnazijos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose asmeninio konflikto metu tyčia 1 kartą dūrė peiliu į pilvo sritį nuketėjusiajam E. A., tuo tyčia padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pilvo sienos kiaurymine durtine-pjautine žaizda su kepenų pažeidimu.
M. B. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo 11 dieną atėjo į mokyklą. Po pirmos pamokos sutiko E., kuris sakė „susitiksim“. Vėliau per pertrauką jis buvo prie kabineto su klasiokais, pajuto smūgius į galvą iš nugaros. Parvirto berods. Po to įvykius sunkiai pamena. Atsimena, kad kažkur ėjo, buvo kraujas, ligoninėje gydytojai kažką siuvo, žiūrėjo. Jam žinoma, kad Edgaras jį sumušė, o jis dūrė peiliu. Atėjęs į mokyklą jis peilio neturėjo. E. sužalojo mokykloje. Paties dūrimo momento nepamena.
Nukentėjusysis E. A. teisme parodė, kad tiksliai visko pasakyti negali, nes jam taikė narkozę. Po tos dienos jis įvykių nepamena. Rugsėjo 3 d. jis buvo susimušęs su M. B.. Po to sulaukė rugsėjo 11 dienos. Neprisimena, ar teko su B. tą dieną susimušti. Jis pamena tai, ką jam mama pasakojo. Ši pasakojo, jai paskambinęs jis kvietė atvažiuoti prie mokyklos. Brolis matė kraujo klaną. Kraujas buvo iš jo pilvo, jam pilvą pradūrė. Jam sakė, kad M. B. pradūrė pilvą, greičiausia dėl to, kad jis konfliktavo su M. B.. Jie norėjo vienas prieš kitą pasirodyti. Jie per advokatus susitaikėme, tėvai derino pinigų sumas.
Liudytojas V. B. teisme parodė, kad jam nežinoma, kas tarp moksleivių įvyko ankščiau nežinau. Tą dieną M. B. prabėgdamas pasakė, kad pasikalbės su nukentėjusiuoju ir grįš. Ten stovėjo kompanija. Jis žiūrėjo, kad neįvyktų muštynės. Pamatęs, kad M. B. užsikišęs kažką įtartino, jis pasakė atiduoti peilį. Maniau, kad atiduos, bet M. B. išsitraukęs peilį dūrė vaikinui. Jie iškvietė pareigūnus, greitąją. M. B. buvo įpykęs, jo ranka buvo kruvina, ant binto ir marškinėlių buvo kraujo. Lūpa taip pat buvo kruvina.
Liudytojas N. M. teisme parodė, kad rugsėjo 3 d. dieną eidamas nuo namų matė muštynes: E. nukrito, M. trenkė šiam koja. Jis įsiterpė ir juos išskyrė. Edgaras jam papasakojo, kad vėliau mokykloje kažkokios muštynės vyko. Lauke atėjęs M. su E. šnekėjosi. Jie nuėjo į „R.“, E. M. nupirko servetėlių ir mineralinio vandens. M. padėkojo ir sakė, kad važiuoja į polikliniką. Vėliau tą dieną prie jo pribėgo mažas vaikas ir pasakė, kad draugą padūrė. Atėjęs jis matė E. mamą, greitąją, direktorę. Taip pat matė kraują ir peilį. Tą kartą lauke M. ir E. šnekėjosi, aiškinosi apie muštynes mokykloje. Nebuvo grasinimų. E. su M. susitaikė, paspaudė rankas prie „R.“. M. tuomet buvo sužalotas, nuo smakro bėgo kraujas.
Liudytojas R. P. teisme parodė, kad buvo prie raštinės, kai padurtas E. buvo. Tą dieną E. paskambino ar parašė žinutę, kad jie susitiktų. Abu susitiko prie valgyklos. Jis iš tolo pamatė M., kuriam iš paskos ėjo socialinės darbuotojos ir V. (B.). Šie norėjo M. sustabdyti. Buvo paprašyta, kad M. pasitrauktų nuo jo ir E.. V. pamatė, kad pas M. yra peilis. T. M. išsitraukė peilį ir dūrė vieną kartą dūrė E. į pilvą. M. nieko nesakė. Peilis nukrito ant žemės. M. buvo sulaikytas. Tą dieną buvo konfliktas tarp E. ir M.. Visi apie tai kalbėjo.
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta – „G.“ gimnazija, (duomenys neskelbtini) Vilnius – kur koridoriuje ant grindinio rastas peilis, šalia peilio pritaškyta raudinos spalvos dėmių, panašių į kraują (t. 1, b. l. 15).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas įvykio vietoje rastas peilis, kuris yra pramoninės gamybos, buitinės paskirties, nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (t. 1, b. l. 18-20).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėti vyriški marškinėliai, ant kurių rastos gelsvos dėmės, skylė (t. 1, b. l. 29-30).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu V. B. pateikė baltos spalvos marškinėlius (t. 1, b. l. 91), kuriuos apžiūrėjus ant jų rastos į kraują panašios dėmės (t. 1, b. l. 92-93).
Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad E. A. buvo padaryta pilvo sienos kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda su kepenų pažeidimu paveikus duriančiai-pjaunančiu daiktu; sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl pilvo kiauryminės žaizdos su kepenų pažeidimu, padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 41-42).
Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad M. B. buvo nustatytas kairės plaštakos V-o delnikaulio lūžis, galimkai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-09-03); sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 14-17).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, trukdžiusiu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; praeityje jam nustatyti psichikos sutrikimai neturėjo reikšmingos įtakos byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai (t. 2, b. l. 81-87).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu nustatė, kad M. B. tyčia durdamas peiliu į pilvo sritį E. A. padarė nuketėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. M. B. pripažino kaltę, tačiau teigė įvykio aplinkybių nepamenantis. Jas teismas nustatė iš liudytojų parodymų, kuriuos atitinka ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų ir protokoluose užfiksuotų duomenų visuma. Nukentėjusysis E. A. parodė, kad buvo sužalotas į pilvą, iš mamos sužinojo, kad į pilvą jam dūrė M. B.. Liudytojas V. B. parodė, kad M. B. mokykloje nuėjus prie nukentėjusiojo stebėjo, kad neįvyktų muštynės. Pamatęs pas M. B. slepiamą įtartiną daiktą jis suprato ir pasakė atiduoti peilį, tuo metu M. B. dūrė peiliu nukentėjusiajam. Tai, kad M. B. dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą, patvirtino ir liudytojas R. P.. Tyrimo pateikti E. A. marškinėliai ir juose rasta durtinė skylė patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas duriančiai-pjaunančiu daiktu, o būtent peiliu, kuris rastas ir paimtas įvykio vietoje. Medicinos specialistai nustatė, kad E. A. buvo padaryta pilvo kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda su kepenų pažeidimu. Tokiu būdu įrodymų visuma patvirtina M. B. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl jų.
Kaltinamąjį tyrę psichiatrijos ir psichologijos specialistai nenustatė, kad M. B. veikos padarymo negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas nustatė, kad įvykio dieną ryte M. B. konfliktavo su nukentėjusiuoju, dėl kurio neteisėtų veiksmų fiziškai nukentėjo. Tuo tarpu liudytojo N. M. parodymai apie M. B. ir nukentėjusiojo santykius ir bendravimą po šio konflikto, praėjęs laikas nuio patirto fizinio smurto ir padarytos veikos, M. B. elgesys ir kalba su liudytoju V. B. apie norą pasikalbėti su nukentėjusiuoju patvirtina tai, kad M. B. įvykio metu nebuvo didelio susijaudinimo būsenoje, neveikė būtinosios ginties sąlygomis.
M. B. durdamas peiliu nukentėjusiajam į pilvą akivaizdžiai suprato savo veiksmų pavojingumą, siekė nusikalstamų pasekmių, galėjo būti abejingas padarinių konkretumui. Tai patvirtina, kad kaltininkas veikė tyčia, todėl turi atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius. Kaltinamojo M. B. nusikalstami veiksmai įvertinus medicinos specialistų konstatuotą sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo kaltės formą teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.
Teismas pripažįsta M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina jo parodymai ir žalos atlyginimas, taip siekiant sušvelninti nusikalstamas pasekmes. Be to, teismas pripažįsta kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad M. B. nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio E. A. elgesys dėl nuolatinių konfliktų, įvykio dienos ryte vartoto fizini smurto kaltinamojo atžvilgiu (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagrindų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. M. B. pirmą kartą padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nustatytos jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės, jis nėra teistas iki šiol, nedirba, tačiau mokosi. Nusikalstamą veiką M. b. padarė būdamas nepilnamečiu, iki tol nebuvo baustas administracine tvarka, gyvena su tėvais pilnos sudėties šeimoje, charakterizuojamas teigiamai, savanoriaudamas stengiasi būti naudingas visuomenei. Tokios faktinės aplinkybės ir įstatymo, numatančio atsakomybę, sankcija leidžia pripažinti, kad M. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymą yra pagrindas atidėti, skiriant auklėjamojo poveikio priemones, padėsiančias įgyvendinti bausmės paskirtį. M. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tyrimo metu kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, paimti: kraujo pėdsakai, peilis, E. A. marškinėliai, M. B. marškinėliai (patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu sunaikintinai kaip nusikalstamos veikos įrankiai ir menkaverčiai daiktai, dėl kurių nebuvo gautas prašy,as juos grąžinti.
Teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė 10867,88 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų. Ši žala buvo padaryta nusikalstamais M. B. veiksmais tretiesiems asmenims, todėl jos atlyginimui įtakos neturi nei nukentėjusiojo elgesys, juo labiau ugdymo įstaiga. Padaryta žala pagrįsta pateiktais dokumentais (t. 2, b. l. 168-170), pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 str. dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Įvertinus tai M. B., o šiam neturint savarankiško turto iki pilnametystės jo atstovai pagal įstatymą, privalo padarytą žalą atlyginti, todėl teismas ieškinį patenkina visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.
nusprendė:
M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), ir M. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigoti jį per tą laiką tęsti mokslą arba dirbti, kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, taip pat uždrausti jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Iš M. B., o šiam neturint savarankiško turto iki pilnametystės, iš jo atstovų pagal įstatymą V. B. ir E. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 10867,88 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) gydymo išlaidų atlyginimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kraujo pėdsakus (2012-10-15 kvitas BBB Nr.041915), peilį (2012-10-15 kvitas BBB Nr.041918), E. A. marškinėlius (2012-10-15 kvitas BBB Nr.041916) ir M. B. marškinėlius (2012-10-15 kvitas BBB Nr.041917)– sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.