Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-193-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-13
Bylos Nr.
1A-184-193-2012
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00549-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
Nukentėjusysis
L. K., A. K.
Nuteistasis
D. P.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-193/2012

Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00549-2011

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Šabliauskienei,nukentėjusiesiems L. K. ir A. K.,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas:

- pagal BK 187 str. 2 d. (A.L. K. daržinės padegimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams,

- pagal BK 187 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) pirties padegimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams,

- pagal BK 187 str. 2 d. (A. K. daržinės padegimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams,

- pagal BK 187 str. 2 d. (S. P. daržinės padegimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu iš D. P. priteista 30 670 Lt A. L. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. P. nuteistas už tai, kad jis:

- 2011 m. liepos 25 d. apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu – tyčia padegdamas A. L. K. priklausančią daržinę, sujungtą su mūriniu tvartu, sunaikino A. L. K. priklausantį bendros 21870 Lt vertės turtą: daržinę su tvartu bendros 15000 Lt vertės su joje buvusiu 10 t šieno bendros 3000 Lt vertės, 10 m³ malkų bendros 800 Lt vertės, ruloną šiaudų 10 Lt vertės, prie daržinės stovėjusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 3000 Lt vertės, prie daržinės buvusią šiltnamio plėvelę 60 Lt vertės, o taip pat sugadino bendros 3800 Lt vertės turtą – keturis šiltnamio langų stiklus bendros 100 Lt vertės, prie daržinės stovėjusį traktorių T-25, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas turtinę 3000 Lt žalą, du gyvenamojo namo plastikinių langų stiklų paketus, padarydamas 700 Lt vertės žalą;

- 2011 m. rugpjūčio 9 d. apie 4.00 val. nakties, (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu – tyčia padegdamas (duomenys neskelbtini) priklausančią pirtį, sugadino didelės vertės (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tuo padarydamas 44275 Lt turtinę žalą;

- 2011 m. rugpjūčio 12 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu – tyčia padegdamas A. K. priklausančią pašiūrę sunaikino A. K. priklausantį bendros 600 Lt vertės turtą: pašiūrę 100 Lt vertės ir joje buvusias 2 t šiaudų bendros 200 Lt vertės, 4 vnt. medinių suolų bendros 200 Lt vertės bei 2 m³ malkų bendros 100 Lt vertės;

- 2011 m. rugsėjo 10 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu – tyčia padegdamas S. P. priklausančią daržinę, sunaikino svetimą, S. P. priklausantį bendros 20000 Lt vertės turtą: daržinę 11000 Lt vertės ir joje buvusias 2 t šiaudų bendros 110 Lt vertės, 500 kg grūdų bendros 200 Lt vertės bei tvarto, buvusio šalia daržinės, stogą 8690 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo D. P. ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 2 d., padarymą, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią, straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, arba paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui, ir šias bausmes subendrinus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad teismo nuosprendis dalyje dėl D. P. paskirtos bausmės yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 55 str., o paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta, neatitinka BK 41 str. numatytos bausmės paskirties, nuteistojo asmenybės bei prieštarauja teisingumo principui. Skirdamas bausmę teismas nurodė, jog D. P. praeityje neteistas, todėl turėjo vadovautis BK 55 str. ir už apysunkio tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d. (A. L. K. daržinės padegimą), padarymą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią sankcijoje numatytą arešto bausmę, nes jokių motyvų, kodėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę teismas nenurodė, kai tuo tarpu teisės norma įpareigoja teismą tai daryti. Be to, gynėjas mano, kad buvo pagrindas D. P. taikyti BK 61 str. 4 d. Iš bylos aplinkybių matyti, jog jis aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikaltimus, be D. P. prisipažinimo byloje nėra kitų jo kaltės padarius šias veikas įrodymų. Nuteistasis labai galėjosi, iki šiol pergyvena padaręs šias veikas, kadangi ir pats negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Kiekvieną kartą sukėlęs gaisrą, pamatęs ką padarė mėgindavo tai ištaisyti, pranešdavo apie kilusį gaisrą. Byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai ir į jo asmenybę (teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, vos prieš 3 mėnesius tapęs pilnamečiu, dirba pas tėvus ūkyje ir jiems padeda), padarytų nusikaltimų pobūdį, darytina išvada, jog jo pavojingumas nėra toks didelis, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės, todėl teismas turėjo D. P. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią, sankcijoje numatytą arešto bausmę. Gynėjas pažymi, kad teismas tokios galimybės ne tik neapsvarstė, tačiau esant visoms nurodytoms aplinkybėms paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytam bausmių vidurkiui. Teigia, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks jo ginamojo teigiamus socialinius ryšius, jis negalės padėti ūkyje tėvams, todėl bausmės tikslai jį izoliavus nuo visuomenės nebus pasiekti. Teismui manant, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik D. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes jam turi būti paskirtos bausmės, savo dydžiu artimos minimaliam bausmės dydžiui, ir paskyrus subendrintą bausmę spręstinas klausimas dėl galimybės ją atidėti pagal BK 75 str. Gynėjas pažymi, kad D. P. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, jis supranta padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl sukeltų pasekmių, nukentėjusiųjų atsiprašė, nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės, duodamas parodymus padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, taip siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Šie ir kiti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, gynėjas teigia, jog teismas tinkamai neatsižvelgė ir netyrė tos aplinkybės, jog byloje nenustatytas nusikaltimų padarymo motyvas. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo, jog D. P. tai galėjo padaryti dėl psichinės sveikatos sutrikimo (galbūt ir laikino), kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, tačiau veikų padarymo metu jis galimai negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų – buvo ribotai pakaltinamas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė ir nukentėjusieji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijama nuteistojo kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirtąja bausme, teigiant, kad ji yra per griežta. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko nuteistajam D. P. bausmės rūšį, nustatė jos dydžius už atskiras nusikalstamas veikas bei tinkamai paskirtas bausmes subendrino, taip pat pagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 75 str. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą – taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, švelninti ar mažinti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų bei kitų materialiųjų teisės normų.

D. P. nuteistas už keturių nusikaltimų, numatytų BK 187 str. 2 d., padarymą. BK 187 str. 2 d. sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas už padarytus nusikaltimus parinkdamas D. P. bausmės rūšį bei nustatydamas jų dydžius atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo stadijas (padaryti keturi baigti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino D. P. asmenybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, bedarbis). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad visi keturi nusikaltimai padaryti visuotinai pavojingu būdu – padegant kaltinime nurodytus pastatus, be to, D. P. inkriminuotieji nusikaltimai padaryti per mažesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, tarp nusikaltimų padarymo esant bent trijų dienų laiko tarpui, kuris yra pakankamas suvokti bei įvertinti savo veiksmus. Kaip matyti iš teismo konstatuotų, apelianto neginčijamų faktinių aplinkybių, po nuteistojo padaryto pirmo nusikaltimo sekė dar trys analogiško pobūdžio nusikaltimai, kas priešingai skundo teiginiams, rodo D. P. bei jo atliekamų nusikalstamų veiksmų pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis kaip tik laisvės atėmimu pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų D. P. neįmanoma, todėl nuteistajam skirtinas realus sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytų bausmių atlikimas. Ši išvada yra priešinga vienai iš BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo būtinų sąlygų, todėl kaip nepagrįstas atmestinas nuteistojo gynėjo prašymas D. P. atidėti bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik BK 75 straipsnio 1 dalies numatytomis sąlygomis, esant pagrįstai motyvuotai teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos – bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam D. P. už kiekvieną nusikaltimą paskyrė vidurkio nesiekiančią BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei bausmes subendrino taikydamas švelnesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį sudėjimą. Tokių teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintos galutinės bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių D. P. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo žinomos ir tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bei parenkant bausmes, todėl dar kartą remtis jomis bei mažinti ar švelninti bausmes nėra jokio pagrindo. Taigi konstatuotina, kad nuteistajam D. P. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Skunde teigiama, kad buvo pagrindas D. P. taikyti BK 61 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoji norma numato, jog jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas nuteistajam už kiekvieną nusikaltimą paskyrė būtent vidurkio nesiekiančią BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kaip BK 61 str. 4 d. ir numato.

Nuteistojo gynėjas skundu tvirtina, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 55 str. Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktika pirmiau minimo straipsnio nuostatos taikytinos, jei asmuo viena veika padarė vieną nusikaltimą arba padaryta veika laikytina paviene nusikalstama veika. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis padarė vienas po kito sekančius keturis atskirus tyčinius apysunkius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai bei į kitas pirmiau aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad D. P. baustinas laisvės atėmimo bausme.

Be to, gynėjas teigia, jog teismas tinkamai netyrė tos aplinkybės, jog byloje nenustatytas nusikaltimų padarymo motyvas, nesvarstė klausimo, jog D. P. nusikaltimus galėjo padaryti būdamas ribotai pakaltinamas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Visų pirma pažymėtina, kad motyvas nėra BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties privalomasis požymis, todėl jo nenustatymas šiuo atveju įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei nuteistojo kaltei neturi. Antra, byloje esančia specialisto išvada konstatuota, kad D. P. yra psichiškai sveikas, byloje esančioje pažymoje (t. 2, b. l. 154, 161) nurodyta, kad D. P. psichikos sveikatos centre apskaitoje nėra įrašytas, pats nuteistasis bei jo gynėjas prašymų paskirti psichiatrinę ekspertizę nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepareiškė, psichine sveikata nesiskundė, apeliaciniame skunde apie nuteistojo psichinę būseną taip pat nerašoma. Taigi jokie byloje esantys duomenys abejonių D. P. pakaltinamumu nekelia.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo D. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Algirdas GaputisNijolė Sušinskienė