Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, 8 -iu klasiu išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuolatines gyvenamosios vietos Zarasu seniunijoje nedeklaraves, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustate:

E. T. 2011 m. sausio 26 d., apie 22 val., Zarasu rajone (duomenys neskelbtini), savo namuose virtuveje, budamas apsvaiges nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tycia peiliu dure viena karta savo tevui P. T. i krutines sriti padarydamas pastarajam kiaurymini krutines lastos sužalojima su dešines vidines krutinines arterijos pažeidimu, kraujo išsiliejimu krutines ertmeje, sunkaus laipsnio šoku, kas sudaro pavoju gyvybei, t. y. padare sunku sveikatos sutrikdyma.

Apklaustas teismo posedžio metu kaltinamasis E. T. del jam inkriminuoto savo tevo P. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino (faktiškai iš dalies). Jis parode, kad ivykio metu buvo labai neblaivus. Tarp jo ir tevo kilo konfliktas, jis buvo ipykes. I virtuve atejo tevas ir pradejo ji tempti už marškiniu iš už nugaros. Jis atsisuko, dešineje rankoje laike peili. Tevas tuo metu ji laike už marškiniu. Jis su savo dešine ranka stengesi nuimti tevo ranka, kuri buvo ant jo ir tuo metu tevas užgriuvo ant peilio. Viskas ivyko labai greitai. Kai tevas užgriuvo ant peilio, jo dešine ranka, kurioje laike peili buvo pakelta krutines srityje ir sulenkta per alkune. Kokiu budu ir kodel tevas užgriuvo ant peilio, jis negali paaiškinti, jie stumdesi. Kai tevas užgriuvo ant peilio, jis tevo krutines dešineje puseje pamate krauja ir pakviete broli, kuris tuo metu miegojo kambaryje. Brolis iškviete greitaja pagalba. Neprisimena, kur po sužalojimo padejo peili. Peilis buvo paprastas su metaline rankena, nesulenkiamas. Jis tiksliai nepamena, kaip viskas ivyko, nes buvo girtas. Nenorejo tycia sužaloti tevo ar ji nužudyti. Viskas ivyko del girtumo. Del padaryto nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. apklausiamas 2011-01-27 ir papildomai – 2011-03-28 parode, kad 2011 m. sausio 26 d., apie 14 val., jo broliui P. T. grižus namo, jie trise: jis, tevas P. T. ir brolis Pe. nutare išgerti alaus. Jis turejo viena, 8 laipsniu stiprumo, 2 l talpos alaus buteli. Trise išgere ši alu, bet norejo išgerti dar. Jo brolis Pe. paskambino kažkokiam pažistamam, kad dar atvežtu alaus. Pe. pažistamas atveže 8 laipsniu stiprumo, šešis butelius 2 l talpos alaus. Toliau trise: jis, brolis Pe. ir tevas P. gere alu. Kažkuriuo tai laiku buvo atejes kaimynas J. Š., gyv. Andriejunu kaime. Kadangi Pe. jam buvo skolingas, tai atidave du butelius alaus. J. Š. truputi pabuvo ir išejo. Toliau jie virtuveje vel trise gere alu. Lyg iš pradžiu jokiu konfliktu tarp ju nebuvo. Jis buvo jau gerokai apgirtes. Nepamena ar tuo metu, kada jis su tevu susibare, virtuveje buvo brolis Pe. Gal jis galejo buti nuejes i kambari miegoti. Jis nepamena, del ko pradejo su tevu pyktis. Prisimena, kad tevas viena karta jam su koja ispyre i pilva, jam tik truputi paskaudejo ir praejo. Tevas iš virtuves nuejo i kambari. Jis buvo agresyviai nusiteikes. Po šio ispyrimo, praejus gal kokiam pusvalandžiui, nors tiksliai laiko nepamena, jis virtuveje priejo prie spinteles atsipjauti duonos. Peilis su aliuminine rankena gulejo ant spinteles. Jis paeme peili i dešine ranka. Tevas vel jam kažka pasake. Jie susistumde ir jis nepajuto kaip peilis ismigo i tevo kuna. Viskas ivyko akimirksniu (b. l. 98 – 100, 103).

Parodymu patikrinimo vietoje metu E. T. 2011-03-07 atsisake nuo parodymu patikrinimo vietoje, paaiškindamas, kad negales nieko pasakyti ir paaiškinti, nes neprisimena, kadangi ivykio metu buvo girtas (b.l. 114 – 115 0.

Savo parodymus itariamasis E. T. patvirtino 2011-06-14 atlikto eksperimento metu, pademonstruodamas kaip jo tevas buvo sužalotas peiliu („užgriuvo ant peilio“) (b. l. 73 - 76).

Be kaltinamojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu, jo kalte, del sunkaus tevo sveikatos sutrikdymo irodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažista irodymais: ivykio vietos apžiuros protokolas, specialisto išvados, daikto, turincio reikšmes bylai tirti ir nagrineti atpažinimo protokolas, nukentejusiojo P. T., liudytojo P. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisme pagarsinti parodymai, liudytojo J. Š. parodymai, dokumentuose esanti informacija.

Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad ivykio vieta yra gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Zarasu raj. Namas vieno aukšto, medinis. Iejus i namo virtuve, dešineje puseje prie duru stovi virtuvine spintele 87 cm aukšcio ir 45 cm plocio. Ant šios spinteles 17 cm atstumu nuo spinteles krašto guli peilis su metaline rankena. Peilis 21 cm ilgio. Peilio geležtes ilgis 12 cm, rankenos ilgis 9 cm. Ant šio peilio geležtes – smaigalyje- yra demiu panašiu i krauja. Šis peilis paimtas iš ivykio vietos ir supakuotas i voka Nr. 2. Virtuves dešines sienos kairiajame kampe yra langas. Prie lango iš dešines puses stovi stalas, prie kurio stovi trys kedes. Virtuveje ant grindu, nuo virtuvines spinteles ant kurios rastas peilis 130 cm atstumu i spintos puse, matomos ivairaus dydžio demes panašios i krauja, nuo kuriu paimtas eminys ir supakuotas i voka Nr.1. Nuo šiu demiu yra daug mažu demiu (lašeliu) vedanciu i kambari. Virtuves ir kambario tarpduryje (praejime) ant grindu esanciu demiu paimtas eminys ir supakuotas i voka Nr. 3. Užejus i kambari, dešineje puseje prie sienos, stovi lova, už jos - spintele. Kaireje puseje taip pat stovi lova. Priešais iejimo duris esancioje sienoje yra langas. Nuo lango i kaire puse prie sienos stovi lova. Prie šios lovos ant grindu 180 cm atstumu nuo iejimo i kambari yra ivairaus dydžio demiu, panašiu i kraujo demes. Paimtas šiu demiu eminys ir supakuotas i voka Nr. 4. Apžiurejus nama, daugiau jokiu irankiu ir pedsaku, tinkamu identifikavimui, nerasta. (b. l. 19 - 24).

Utenos apskr. VPK Kriminalistiniu tyrimu poskyrio 2011-04-13 specialisto išvadoje Nr. 89-8-IS1-13 nurodyta, kad ivykio vietoje paimtas peilis yra vienašmenis, jis susideda iš geležtes ir rankenos. Peilio geležte tiesi, pagaminta iš šviesiai pilkos spalvos metalo, pasižymincio magnetinemis savybemis. Bendras peilio ilgis- 207 mm, geležtes ilgis - 116 mm, geležtes plotis - iki 16,5 mm, geležtes storis (storiausioje vietoje) - 1,4 mm. Geležtes ašmenys pagalasti iš abieju geležtes pusiu. Smaigali sudaro 40 laipsniu kampu susijungiantys penties nuožambis ir ašmenu išlinkimas. Ant smaigalio matosi rusvos spalvos demes. Penties nuožambis tiesus, jo stygos ilgis 35 mm. Peilio rankena pagaminta iš medžio, ant kurio užmautas pilkos spalvos metalo vamzdelis, kuris per šonus suplotas. Rankenos ilgis – 91 mm, jos maksimalus plotis - 19 mm, storis - 14 mm. Pateiktas tyrimui objektas yra savadarbis peilis, pagamintas pagal kai kuriu buitines paskirties virtuviniu peiliu pavyzdžius. Kadangi buitines paskirties virtuviniai peiliai nepriskiriami D kategorijos šaltiesiems ginklams, tai ir pateiktas tirti peilis nera šaltasis ginklas (b. l. 68 - 69).

Daiktu parodymu atpažinti protokole užfiksuota, kad itariamasis E. T. atpažino peili, kuris buvo paimtas 2011-01-27 iš ivykio vietos (duomenys neskelbtini) Zarasu raj., paaiškindamas, kad šiuo peiliu jis sužalojo savo teva - P. T. (b. l. 71).

Iš Zarasu raj. sav. VšI PSPC Greitosios medicinos pagalbos 2011-01-26 kvietimo korteles Nr. 361 ir Visagino ligonines medicinines dokumentacijos gydymo stacionare istorijos Nr. 596 irašo matyti, kad ligonis (P. T.) skundžiasi krutines lastos dešineje puseje, pjautine - durtine žaizda, sunkumu kvepuoti. Jis medikams paaiškino, kad apie 21.30 val. kivirco metu sunus dure peiliu i krutines lasta (b. l. 44 - 45, 48 ).

Valstybines Teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 74/11(08) nurodyta, kad P. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas del kiauryminio krutines lastos sužalojimo su dešines vidines krutinines arterijos pažeidimu, kraujo išsiliejimu krutines ertmeje, sunkaus laipsnio šoku, nes tai sudaro pavoju gyvybei. Minetas sužalojimas padarytas durianciu – pjaunanciu daiktu. Tai galejo buti bet koks duriantis – pjaunantis daiktas, tame tarpe peilis, prieš patenkant i ligonine, galimai medicinineje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybemis ir laiku. Kadangi konstatuotas vienas sužalojimas, jis galejo buti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 48 - 49).

Valstybines Teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 105/11(08) nurodoma, kad sužalojimo padarymo metu nukentejes ir sužalojes ji asmuo galejo buti ivairiai išsideste tarpusavyje. Durtiniai - pjautiniai - kiauryminiai kuno sužalojimai paprastai padaromi panaudojus fizine jega tuo metu, kai peilis buna fiksuotoje padetyje, visais kitais atvejais padaromos pjautines žaizdos (b. l. 53).

Valstybines Teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 170/11(08) nurodoma, kad medicinineje dokumentacijoje nera objektyviu sužalojimu, kurie nurodytu, kad nukentejes susižalojo pats. Yra gydytojo, apžiurejusio P. T. irašas, kad „sunus dure peiliu i krutines lasta“, todel didesne tikimybe, kad nukentejes buvo sužalotas kito asmens (b. l. 56).

Nukentejusysis P. T. apklausos metu parode, kad 2011 m. sausio 26 d., vakare jis išgerinejo savo namuose (duomenys neskelbtini) Zarasu raj. su sunumis E. ir P. T. Kas ivyko ta vakara, jis neprisimena. Neprisimena, kaip jis buvo sužalotas ir kas ji sužalojo. Tik, kai grižo iš ligonines, jam sunus J. pasake, kad jis kažkaip pats netycia „užsirove“ ant peilio (b. l. 26).

Remiantis Zarasu rajono savivaldybes administracijos Civilines metrikacijos skyriaus 2011-03-19 mirties irašu Nr. 50 nustatyta, kad P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Zarasu ligonineje, mire 2011-03-17 (b. l. 31).

Zarasu rajono savivaldybes viešosios istaigos Zarasu ligonine 2011-04-08 raštu Nr. S - 199 pateiktame patologinio anatominio tyrimo protokole Nr. 11 nurodyta, kad P. T. mirties priežastis - umus kardio voskulinis nepakankamumas, buriniu vožtuvu destrukcija, alkoholine intoksikacija, leta reumatine širdies yda (b. l. 33 - 36).

Liudytojas P. T. teisme atsisake duoti parodymus prieš savo broli kaltinamaji E. T. Taciau ikiteisminio tyrimo metu jis parode, kad 2011 m. sausio 26 d. vakare jis, kartu su savo tevu P. T. ir broliu E. T., savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) Zarasu raj., gere 8 laipsniu stiprumo alu. Kuriam laikui pas juos buvo užsukes kaimynas J. Š., kuris pabuvo apie pusvalandi, truputi išgere ir išejo. Kiek pamena, išgertuviu metu jokiu konfliktu nebuvo. Po kiek laiko jis nuejo i kambari ir užmigo. Broli E.ir teva P. paliko sedincius virtuveje, kur jie toliau gere alu. Pabudo nuo kažkokio garso. Nelabai suprato kas vyksta. Kai atsikele, pamate, jog tevas stovi virtuveje tarp peciaus ir spintos. Brolis E. tuo metu sedejo virtuveje prie stalo. Virtuveje ant grindu pamate krauja. Paklause, kas atsitiko, bet brolis ir tevas tylejo. Tevas tik sake „suka, suka“. Jis pakele tevo megztini ir pamate, kad tevo krutines srityje, dešineje puseje kraujuoja žaizda. Jis iškviete greitaja pagalba. Mate, kad virtuveje ant spinteles guli peilis su sidabrines spalvos aliuminine rankena. Lyg ant to peilio galiuko buvo matyti kraujo demele, nors tuo nera isitikines. Kaip buvo sužalotas jo tevas P. T. jis nemate. Tevo, ta vakara devetu rubu jie neišsaugojo, juos išmete (b. l. 60 - 62).

Liudytojas J. Š. apklausos metu parode, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Zarasu raj. Kaimynysteje, už miškelio, gyvena broliai E. ir P. T. Ju tevas, P. T., mire 2011 m. kovo menesi. 2011 m. sausio menesio pabaigoje, dienos metu jis buvo nuejes pas T.Tuo metu dar buvo gyvas P. T. Jie kartu keturiese išgerinejo. Ten jis buvo apie valanda laiko, jokiu konfliktu tarp tevo ir sunu nebuvo. Apie 17 val. jis išejo namo, o jie trise liko išgerineti. Apie tai, kad P. T. yra sužalotas, jis sužinojo kita diena. E. T. jam sake, kad P. T. pats užgriuvo ant peilio. Grižes iš ligonines P. T. jam sake, kad neprisimena kaip buvo sužalotas (b. l. 63).

Remiantis 2011-01-27 alkotesterio Liona alcometer 500 parodymais, J. T. nustatytas 2,26 promiliu girtumas (b. l. 93).

Dokumentu pateikimo protokolu pateiktas E. T. gimimo liudijimas III- OK Nr. 488568 (b. l. 88), iš kurio matyti, kad E. T., P. s., gim. 1982-06-05 (kitur byloje – gim. 1982-07-05) tevas yra P. T., J. s. (b. l. 89).

Teismas, vertindamas byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma, daro išvada, kad kaltinamojo E. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Byloje negincytinai irodyta, jog kaltinamasis 2011 m. sausio 26 d., apie 22 val., Zarasu rajone, (duomenys neskelbtini) savo namuose virtuveje, budamas apsvaiges nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tycia peiliu dure viena karta savo tevui P. T. i krutines sriti padarydamas pastarajam kiaurymini krutines lastos sužalojima su dešines vidines krutinines arterijos pažeidimu, kraujo išsiliejimu krutines ertmeje, sunkaus laipsnio šoku, kas sudaro pavoju gyvybei, t. y. padare sunku sveikatos sutrikdyma.

Kaltinamasis E. T. iš esmes neneigia, kad del jo veiksmu peiliu buvo sužalotas tevas, taciau tvirtina, kad pastarasis pats užvirto ant peilio. Taciau ištirtu duomenu visuma leidžia padaryti vienareikšme išvada, jog sunku sveikatos sutrikdyma P. T. padare jo sunus E. T., tycia durdamas nukentejusiajam peiliu i krutines sriti. Tyrimo metu paneigta, kad P. T. pats užvirto ant peilio. Specialistas savo išvadoje nurode, kad peilis, duriant i krutine, turejo buti fiksuotoje padetyje, kitu atveju butu buvusi tik pjautine, o ne durtine žaizda. Specialistu išvadoje taip pat teigiama, kad nera objektyviu sužalojimu, kurie nurodytu, jog nukentejes susižalojo pats. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams pats P. T. pasake, kad apie 21.30 val. kivirco metu jam i krutines lasta peiliu dure sunus. Tai užfiksuota dokumentuose. Liudytojas – kaltinamojo brolis P. T. - apklausos metu parode, kad virtuveje ant grindu pamates krauja išsiaiškino, jog tevui yra idurta i krutine ir žaizda kraujuoja. Tevas vis kartojo žodžius „suka, suka“, kuriais pludosi broli. Tuo metu kambaryje nieko daugiau nebuvo.

Todel teismas E. T. iškelta versija del to, kad susistumdymo metu tevas ant peilio užvirto pats, laiko visiškai neitikinama, ja vertina kritiškai, kaip pasirinkta gynybos buda, kaip meginima visais imanomais budais išvengti bausmes, ar bent kiek ja sušvelninti.

Teismu praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose, apie kaltininko kaltes forma ir jos turini sprendžia atsižvelgdamas ne tik i kaltininko parodymus, bet ir atsižvelgdamas i padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo irankius, buda, sužalojimu kieki, ju pobudi, vieta, lokalizacija, nusikalstamu veiksmu intensyvuma ir ju nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentejusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesi prieš nusikaltima, jo padarymo metu ir po jo.

Aptartais irodymais negincijamai yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmu ir nukentejusiojo sveikatos sutrikdymu. LR BK 135 str. numatytas nusikaltimas gali buti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tycia. Kaltinamasis nusikalstama veika ivykde netiesiogine tycia.

Teismo nuomone, kad nukentejusiajam P. T. sunku sveikatos sutrikdyma kaltinamasis E. T. padare suvokdamas savo veiksmu pavojinguma kito žmogaus sveikatai ir numate galincius kilti padarinius. Kaltinamasis samoningai durdamas peiliu i krutines sriti, savaime suvokia, kad tokiu budu kelia gresme mažiausiai nukentejusiojo sveikatai ir numato tokiu pasekmiu galimybe, kitaip tariant jis veikia tycia. Teismas ivertines kaltinamojo, nukentejusiojo, liudytoju parodymus, teisminio nagrinejimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis E. T. sunkiai sutrikdydamas nukentejusiojo P. T. sveikata, veike netiesiogine tycia. Tai patvirtina tiek kaltinamojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jos padarymo, taip pat padarytu sužalojimu kiekis, pobudis. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis smurta iš karto nutrauke. Buvo iškviesti policijos darbuotojai ir medicinine pagalba. Teismo manymu, šios aplinkybes patvirtina, kad kaltinamasis nenorejo BK 135 straipsnyje numatytu pasekmiu, taciau samoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenu matyti, kad E. T. nukentejusiajam smugi sudave spontaniškai, kilus gincui. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu itariamuoju E. T. parode, kad jis nepamena, del ko pradejo su tevu pyktis. Prisimena, kad tevas viena karta jam koja ispyre i pilva, jam tik truputi paskaudejo ir praejo. Tevas iš virtuves išejo i kambari. Jis buvo agresyviai nusiteikes. Po šio ispyrimo, praejus gal kokiam pusvalandžiui, nors tiksliai laiko nepamena, jis virtuveje priejo prie spinteles atsipjauti duonos. Peilis su aliuminine rankena gulejo ant spinteles. Jis paeme peili i dešine ranka. Tevas vel jam kažka pasake, jie susistumde ir jis nepajuto kaip peilis ismigo i tevo kuna. Viskas ivyko akimirksniu. Veliau E. T. parodymu patikrinimo vietoje metu 2011-03-07 atsisake nuo parodymu patikrinimo vietoje, paaiškindamas, kad negales nieko pasakyti ir paaiškinti, nes neprisimena, kadangi ivykio metu buvo girtas. O dar veliau ikiteisminio tyrimo metu E. T. apklausiamas 2011-01-27 ir papildomai – 2011-03-28 esmingai pakeite savo anksciau duotus parodymus ir parode, kad ne jis dure tevui, bet pastarasis pats užvirto ant peilio, tuo leisdamas suprasti, kad del tevo sužalojimo jis nekaltas. Taciau tokie kaltinamojo parodymai teismo neitikina, nes jie paneigti nurodytais duomenimis, kurie yra objektyvus ir atitinka bylos aplinkybes. Todel E. T. parodymu keitima teismas vertina kaip sieki išvengti baudžiamosios atsakomybes ir juos atmeta. Teismas remiasi pirminiais E. T. parodymais, jo parašytu nuoširdžiu prisipažinimu ( b. l. 94), kurie atitinka specialisto išvadas, paties nukentejusiojo aiškinima apie ivyki, liudytoju parodymus ir objektyviai nustatytas bylos aplinkybes.

Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybemis butent kaltinamasis budamas girtas pavartojo smurta prieš nukentejusiji P. T., o ne pastarasis pats užvirto ant peilio ir „pasismeige“ ( kaip teigia kaltinamasis), del ko buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ši iškelta kaltinamojo E. T. versija paneigta. Visos aukšciau aptartos aplinkybes leidžia daryti pagrista išvada, kad kaltinamasis suduodamas smugi peiliu tevui i krutines sriti, suvoke, kad tokiais veiksmais kelia gresme jo sveikatai, numate, kad gali sunkiai sužaloti P. T. ir nors tokiu pasekmiu nenorejo, taciau samoningai leido joms atsirasti, t. y. kaltinamasis E. T. veike netiesiogine tycia. Nustacius, kad nuteistasis darydamas nusikalstama veika veike netiesiogine tycia, jo padaryta nusikalstama veika pagristai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ka patvirtino aukšciau pamineta teismo medicinos specialisto išvada. Atsižvelgus i byloje nustatyta aplinkybe, kad kaltinamajam E. T. nukentejusysis yra tevas - jo veika pagristai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkta, kaip sunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Del bausmes skyrimo

Skiriant bausme, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. bei BK 41 str. nuostatomis.; atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltinamosios asmenybe, panaudota nusikaltimui iranki (peili), i tai, jog nukentejusiajam padarytas sužalojimas gyvybiškai svarbioje kuno dalyje – krutineje, Valstybinei ligoniu kasai padaryta žala (ar jos dalis) neatlyginta, i kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

E. T. padare labai sunku smurtini nusikaltima, už kuri istatymo (BK 135 str. 2 d.) sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, nesant kitu alternatyviu bausmes rušiu. Taciau teismas privalo atsižvelgti i tai, kad E. T. anksciau neteistas, administracine tvarka baustas. Nukentejusysis jam pretenziju neturejo, su kaltinamuoju sunumi santykiai buvo geri. Kaltinamojo E. T. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad jis padare nusikalstama veika apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikaltimu padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Lengvinanciu E. T. atsakomybe aplinkybiu nera. Pakeisdamas savo anksciau duotus parodymus ir tvirtindamas, kad tevas pats užvirto ant jo rankoje laikomo peilio E. T. bando sušvelninti tuo savo kalte ar išvengti baudžiamosios atsakomybes. Todel teismas ir nepripažista jo parodymu kaip lengvinancios aplinkybes – prisipažinimo padarius nusikalstama veika. Taciau teismas skiriant bausme atsižvelgia i tai, kad kaltinamasis teigia, jog nuoširdžiai gailisi del padaryto.

Atkreiptinas demesys i tai, jog E. T. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nera teisinio pagrindo. Skirti bausme, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., teismas taip pat neturi pagrindo, nes jokios išimtines aplinkybes E. T. atžvilgiu nenustatytos, bausmes dydis (laisves atemimas nuo 2 metu iki 12 metu) numatytas istatymo, atsižvelgiant visu pirma i nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni. Teismu praktika suformuota taip, kad BK 54 str. 3 d. norma butu taikoma tik išimtinais atvejais, jos taikymas negali prieštarauti BK 41 str. 2 d. nuostatoms (Nr. 2K-22/2008, 2K-381/2008).

Ivertinus anksciau išdestytu aplinkybiu visuma, taip pat kaltinamojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, teismas daro išvada, kad bausmes paskirtis E. T. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus jam laisves atemimo bausme, savo dydžiu atitinkancia sankcijos minimaliai ribai. Be to, atsižvelgiant i kaltinamosios asmenybe ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas laiko tikslinga nustatyti bausmes atlikimui švelnesnio režimo – tai yra atviraja kolonija.

Del civilinio ieškinio

Valstybine (Panevežio teritorine) ligoniu kasa pareiške 2288,19 Lt civilini ieškini už nukentejusiojo P. T. gydyma. (b.l. 80-81). Kadangi kaltinamojo E. T. kalte del jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo irodyta byloje esanciais faktiniais duomenimis, Valstybines ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas civilinis ieškinys del 2288,19 Lt dydžio žalos atlyginimo atsakovui (kaltinamajam) E. T. už nukentejusiojo P. T. gydymo paslaugas tenkintinas pilnai. Civilinis ieškinys del turtines žalos yra pagristas byloje surinktais ir ištirtais irodymais. Todel, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalies bei 6.280 str. nuostatomis, iš kaltinamojo E. T. išieškotina 2288,19 Lt Valstybines ligoniu kasos naudai, patirtai žalai už nukentejusiojo gydyma atlyginti.

Daiktas, turintys reikšmes bylai – peilis sunaikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprende:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisves atemimu 2 (dvejiems) metams, bausme atliekant atviroje kolonijoje.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti palikti nepakeista iki nuosprendžio isiteisejimo, po to panaikinti

Priteisti iš E. T. Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (imones kodas 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“) 2288,19 (du tukstancius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 19 cnt.) už P. T. gydyma.

Daikta, turinti reikšmes bylai - peili - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.