Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant prokurorui S. Barsul, gynėjams advokatams J.Stankevič, A.Grinevič, J.Langiui, G.Cimbolienei, nukentėjusiajam B.B., vertėjoms S.Minakovai, E.Vencevičienei, I.Pikčilingienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

buvo kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (mirė 2014-09-22),

1) 2008-11-17 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 24 str. 6 d., 306¹ str. 1 d. 32 MGL dydžio (4160 Lt) bauda, į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas, prilyginant 18 MGL;

2) 2013-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.1d. (2 epizodai), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 4 mėnesiams ir 21 dienai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas, todėl nuosprendžiu nustatyta, kad bausmę jis atliko, teistumas neišnykęs,

1) 2010-12-01 Baltarusijos Respublikos M. P. rajono teismo pagal Baltarusijos Respublikos BK 233 str. 1 d., 231 str. 2 d., 72 str. 2 d. (vengimas mokėti muito mokesčius, neteisėta ekonominė veikla) 35 mln. Baltarusijos rublių bauda,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos BPK 20 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamojo A. I. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (paties kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo P. J. parodymai, 2012-08-16 Odorologinės ekspertizės išvada). Tačiau baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktinas, kadangi kaltinamasis 2014-09-22 mirė (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p.). Prašymų dėl asmens reabilitavimo nėra gauta.

Kaltinamasis P. J. pripažino nusikalstamos veikos objektyviosios pusės atliktus veiksmus, t.y. jis pripažino, kad 2012-06-29 naktį atvyko prie A. I. jam nurodyto ir nuošalioje vietoje palikto automobilio VW Transporter, kad vairavo ir paliko automobilį miške. Tačiau teismo proceso metu jis parodė, kad norėjo tik pavažiuoti automobiliu, pastatyti jį į kitą vietą ir tik vėliau, leidus savininkui ir informavus jį per A. I., išardyti automobilį detalėms, nes tokių detalių reikėjo jo pirktam tokio pat modelio automobiliui. Taigi, jis neigia tikslą pavogti minėtą automobilį.

Tačiau teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo metu patikrintų parodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis P. J. žinojo, jog automobilis yra A. I. vogtas, ir iš Dieveniškių-Tabariškių sankryžos, Vilniuje, naktį jis vairavo šią transporto priemonę tikslu ją pavogti, išardyti detalėms.

Nustatant ikiteisminio tyrimo metu tyrimo pareigūnui duotų įtariamojo parodymų vertę ir atskleidžiant Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 dalies turinį teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti įstatyme numatytais atvejais gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Remiantis šia nuostata, tai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl jų svarba įvertinama kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. P. J. 2012 m. liepos 9 d. pateikė tyrimui savo ranka surašytą nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė, jog jam buvo reikalingos VW Transporter detalės, kad A. I. informavo, jog į Užusienio rajoną nuvarė tokį automobilį ir kad jis (P. J.) nutarė paimti šį automobilį detalėms. Važiavo, tačiau jį sekė, todėl pabėgo (t.3 b.l.10). Tokius pat parodymus kaltinamasis P. J. davė apklaustas įtariamuoju (t.3 b.l.15-16), konkretizuodamas tą aplinkybę, kad jis buvo nusipirkęs automobilį VW Transporter po avarijos ir jam reikėjo tokio pat automobilio detalių (t.3 b.l.16).

Nors kaltinamasis P. J. teismo proceso teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs automobilio vagystę todėl, kad nenorėjo būti suimtas, netikėti jo parodymais pagrindo nėra, kadangi šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausiamas 2012-07-16 ikiteisminio tyrimo teisėjos P. J. nurodė, kad “A. I. nuvarė tą automobilį, apie jį niekas nežinojo”, kad jis “norėjo tą automobilį paimti ir nuvaryti pas save, išardyti” (t.3 b.l. 20). Kad automobilį VW Transporter vairavo iki jo ir A. I., įrodo odorologinės ekspertizės išvada (t.1 b.l.88-92). Automobilyje VW Golf, kuriuo kaltinamasis P. J. naktį atvyko prie VW Transporter automobilio, po galine sėdyne rasti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir P861410, prie rankinio stabdžio rankenėlės gulėjo automobilio VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentai (t.1, b.l. 31-42). Minėtoji aplinkybė patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis ketino išardyti nukentėjusiojo automobilį, nes jam reikėjo detalių analogiškam, pirktam po avarijos automobiliui.

Kaltinamasis suvokė, kad automobilis nepriklauso A. I., kad tai yra svetima nuosavybė ir ketino ją pasisavinti.

Policijos pareigūnai, liudytojai T. Š., S. M., M. V. nurodė, kad P. J. pirmą kartą privažiavo prie vogto VW Transporter, apsižiūrėjo, antrą kartą nakties metu vėl atvyko, paliko VW Golf miške ir važiavo automobiliu VW Transport, kol įklimpo griovyje.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje kaltinamasis P. J., neigdamas suvokimą, jog jis vykdo vagystę, ir aiškindamas, kad norėjo tik nuvaryti automobilį į kitą vietą bei laukti, kol atsiras jo savininkas, bus aiški automobilio kaina, pats pripažįsta, kad dokumentų automobilio nematė ir A. I. “sakė, kad nuvarė automobilį, kad automobilis “nešvarus”.

Atsižvelgiant į tai, jog A. I. aiškino jam apie automobilio nuvarymą, kad A. I. šis automobilis nepriklausė, ką P. J. žinojo, paruoštus kito automobilio VW dokumentus ir valstybinius numerius bei veiksmus, kuriuos kaltinamasis atliko slaptai, naktį, teismas daro išvadą, jog bylos įrodymais visiškai nustatyta, kad kaltinamasis P. J. turėjo tikslą pavogti anksčiau iš nukentėjusiojo M. B. kito kaltinamojo pagrobtą iš Kairiūkščio gatvės 11,Vilniuje automobilį.

P. J. kaltinimas yra pareikštas, jog jis vienas pagrobė anksčiau pagrobtą iš nukentėjusiojo automobilį. Byloje nėra surinkta įrodymų apie tai, kad kaltinamasis bendrininkautų A. I. vykdant automobilio pagrobimą iš Kairiūkščio gt. 11, Vilniuje. Kaip matyti iš abiejų kaltinamųjų parodymų, P. J. apie įvykdytą pagrobimą sužinojo jau po jo padarymo iš A. I., kuris nurodė jam ir vietą, kur yra pastatytas pagrobtas automobilis.

Kvalifikuodamas kaltinamojo P. J. veiksmus teismas atsižvelgia į tai, kad anksčiau Vilniuje, Kairiūkščio gt. 11 pagrobtas automobilis VW Transporter buvo pastatytas Dieveniškių -Tabariškių gatvių sankryžoje, Vilniuje. Automobilis nuo 2012-06-28 20.00 valandos vakaro buvo stebimas policijos pareigūnų T. Š., M. V. ir S. M.. 2012-09-29 naktį, apie 01.00 val., kaltinamasis buvo privažiavęs automobiliu VW Golf prie VW Transporter, apsižiūrėjo ir išvažiavo (kaip aiškina kaltinamasis P. J., kartu su juo vyko A. I. ir nurodė vietą, kur paliktas automobilis. Vėliau apie 02.15 val. kaltinamasis P. J. vienas vėl atvažiavo į nurodytą vietą, įsėdo į VW Transporter ir važiavo link Eišiškių plento. Sekamas pareigūnų kaltinamasis įklimpo griovyje (įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis VW Transporter stovi skersai, automobilio tiltas liečia žemę, t.1 b.l.24-30). Kaltinamasis nurodo, kad galvojo, jog jį vejasi A. I. draugai, nežinojo, jog tai gali būti policija. Bet kokiu atveju, teismas konstatuoja, kad egzistavo objektyvioji aplinkybė, kuri nepriklausė nuo kaltininko valios ir sutrukdė jam baigti nusikalstamą veiką (automobilio pagrobimą). Kaltinamasis negalėjo laisvai disponuoti pagrobtu turtu, paliko automobilį miške ir pabėgo, todėl jo veiksmai teismo perkvalifikuojami iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti automobilį). Be to iš kaltinimo teismas pašalina pasikėsinimą slaptai pagrobti nukentėjusiojo automobilio registracijos liudijimą bei techninės apžiūros taloną, kadangi byloje nesurinkta įrodymų, kad minėtieji dokumentai 2012-06-29 naktį buvo automobilyje: jis nebendrininkavo A. I. pagrobiant automobilį iš Kairiūkščio gatvės 11, Vilniuje, pastarasis parodė, kad dokumentus rado už nuo saulės užkišto skydelio, sutikrino juos su mašinos valstybiniais numeriais (t.1 b.l.163). Taigi, dokumentus turėjo kaltinamasis A. I.. Kaltinamasis P. J. tyrimo eigoje teigė, kad dokumentų nematė ir neėmė. Be to, iš bylos įrodymų, pareigūnų parodymų matyti, kad kaltinamasis P. J. naktį sėdo į automobilį, iš karto pajudėjo, buvo sekamas, kol palikęs automobilį miške bėgo. Automobilyje dokumentai nebuvo rasti. P. J., pagal nustatytas aplinkybes neturėjo laiko ir galimybių apsižiūrėti automobilyje.

V. O. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su A. I., laikotarpiu nuo 2012-06-27 18 val. iki 2012-06-28 7.30 val., atvyko adresu Kairiūkščio g. 11, Vilniuje, pagrobė automobilį VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) WV2ZZZ70ZVH052423, žalios spalvos, 1996 metų laidos, priklausantį M. B., 9500 litų vertės, su jame buvusiais dokumentais: automobilio registracijos liudijimu Nr. D678046 bei techninės apžiūros talonu, neturinčiais materialinės vertės, 1200 litų vertės nivelyru, tuo padarydamas M. B. 10700 litų turtinę žalą, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

V. O. neigia padaręs vienas ar kartu su kitu asmeniu jam inkriminuojamą nusikaltimą. Aiškina, kad pažinojo tiek A. I., tiek ir P. J.. Kaltinamojo A. I. parodymus tyrimui, jog jis liepė pastarajam nuvaryti automobilį VW Passat iš Baltupio rajono, Vilniuje iki kitos vietos, paaiškina pastarojo sveikatos būkle, narkotinių medžiagų vartojimu bei tuo, kad jis kaltino jį galimai tikslu pačiam išvengti atsakomybės. A. I. pasinaudojo ta aplinkybe, kad anksčiau prašė jį keletą kartų pervaryti nupirktus automobilius, tačiau tai buvo senai, pastaruoju metu A. buvo priklausomas nuo narkotikų, prarado teisę vairuoti, todėl stengėsi jokių kontaktų su juo neturėti. Net jei šis ir būtų pasiūlęs kokį automobilį pirkti, būtų atsisakęs tokio pasiūlymo - tiesiog nepasitikėjo juo.

Kaltinamasis P. J. nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios neigia V. O. dalyvavimą jo bei A. I. veiksmuose su automobiliu VW Transporter.

Pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-03 įtariamasis A. I. kalba apie susitikimus 2012-06-28 ir 2012-06-29 su P. J., tačiau nieko nenurodo apie V. O. (t.1 b.l.160). 2012-07-12 parodymuose nurodo, jog automobilį, kurį prašė pervaryti V. O., rado Baltupių rajone su įjungtu varikliu, kas yra visiškai neįtikėtina, nes, kaip jis pats parodė, V. O. skambino jam dėl susitikimo, po to jie susitiko Šimulionio gatvėje ir tik vėliau vyko į Baltupius (t.1, b.l. 162-163). Tokiu būdu, kaltinamojo A. I. parodymai dėl V. O. dalyvavimo vagystėje itin nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu tarp A. I. ir V. O. įtariamasis A. I. į tyrėjos klausimus nurodo, kad „gali būti, kad jam paskambino V. O. ir paprašė pervaryti automobilį“, o į klausimą apie VW Transporter dokumentus ir raktus atsakė, jog „mikroautobuso raktus ir dokumentus galėjo perduoti ne V. O., o kitas asmuo“ (t.2 b.l.139-141). Pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebuvo apklausos būdu detalizuoti A. I. parodymai, kokį dar kitą asmenį jis turėjo omenyje akistatos metu.

Vertinant A. I. parodymų patikimumą apie V. O. dalyvavimą automobilio pagrobime turi būti atsižvelgta ir į tai, kad apklausiamas teisėjo, kuomet buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas, A. I. V. O. aplamai neminėjo, tuo tarpu, neigdamas nusikaltimo padarymą, aiškino, jog nusikaltimo metu buvo su P. J. (t.1 b.l.176-177). Teismo psichiatrinės ekspertizės išvada buvo nustatyta, kad A. I. konstatuojami elgesio ir psichikos sutrikimai vartojant opiatus, priklausomybės sindromas bei rezidualinė šizofrenija, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.2 b.l.119-122).

Nei odorologinis tyrimas, nei biologinių pėdsakų paieška nepatvirtino, kad V. O. buvo automobilio VW Transporter salone.

Prokuroras teismo proceso metu kaltinimo V. O. atžvilgiu atsisakė.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis V. O. išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo nukentėjusiojo M. B. automobilio VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobime pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

P. J. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis P. J. praeityje teistas du kartus. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Nusikaltimą, už kurį yra teisiamas, P. J. padarė iki priimto jo atžvilgiu 2013-07-11 teismo nuosprendžio. Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t.3 b.l.85-86). Dirba bendrovėje „Irdaiva“. Serga, jam yra atlikta akies operacija, akies regėjimas neatsistatė, šiuo metu kaltinamasis toliau gydosi (t.4 b.l.23-29).

Skiriant bausmę kaltinamajam P. J. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes: tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į jo asmenybę, bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje ir įvykdytas prieš dvejus su puse metų, automobilis nukentėjusiajam grąžintas, yra pagrindas skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimą, kurios dydis yra didesnis nei šios bausmės rūšies įstatymo numatytas vidurkis. Kaltinamajam P. J. skirtini teismo įpareigojimai.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-628/2013). Remiantis teisės normose įtvirtintu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika laikytina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti įrodytas, turi būti nustatyta, kad asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kad tarp kalto asmens veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis M. B. prašo priteisti iš kaltų asmenų 550 Lt. Nurodo, kad jam padarytą žalą sudaro: 100 Lt vertės dingusi magnetola LG (t.1b.l.58), dar 300 Lt sudaro remonto išlaidos, nes buvo išlaužta užvedimo spyna bei apibraižytas vairuotojo pusės kėbulo šonas, dar 150 Lt jis išleido dėl prarastų dokumentų atstatymo, o būtent - registracijos liudijimo, numerių, techninės apžiūros talono.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaltinamasis P. J. naktį kėsinosi pagrobti nukentėjusiojo automobilį, vairavo jį per mišką, automobilis įstrigo griovyje (t.1 b.l. 24-30), todėl jis turi atsakyti už kėbulo apibraižymus ir remonto išlaidas - 300 Lt. Byloje nėra įrodymų, kad P. J. būtų pasisavinęs magnetolą LG ir dokumentus - jis kėsinosi pagrobti jau anksčiau kito asmens pavogtą automobilį, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai netenkinami.

Dėl išlaidų už advokato pagalba

Byloje gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam P. J., išlaidas iki 2014 m. liepos 16 d. sudaro 280 litų dydžio advokato A.Grinevič uždarbis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procese kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 303 str. 5d. 2p., 304-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu nuteistajam į bausmės laiką įskaityti dvi paras laikinojo sulaikymo laiko, vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65 str. 1d.).

Nuteistasis privalo bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, be to jam skirtini teismo įpareigojimai:

laisvės apribojimo nustatytu terminu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymu;per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. B. padarytą turtinę žalą - sumokėti 300 Lt

Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš nuteistojo P. J. nukentėjusiojo M. B. naudai už automobilio VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbus 300 Lt (tris šimtus litų).

Kitoje dalyje (dėl 250 Lt sumos) nukentėjusiojo ieškinio netenkinti.

Nuosprendžiui pradėjus vykdyti panaikinti nuteistajam P. J. kardomąsias priemones -

rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu pirmos instancijos teisme, kurias sudaro 280 Lt, iš nuteistojo P. J. nepriteisti.

Baudžiamąjį procesą dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. A. I. atžvilgiu, mirus kaltinamajam, nutraukti (Lietuvos Respublikos BPK 3 str.1d.7 p.).

Kardomąją priemonę A. I. (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje) panaikinti.

V. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, išteisinti.

Kardomąsias priemones išteisintam V. O. (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje) nuo nuosprendžio paskelbimo momento panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.