Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2010-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-190-778/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-08
Bylos Nr.
1-190-778/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
Z. L.
Kaltinamasis
B. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-190-778/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5., 2.3.6.4.5.
KLAIPEDOS RAJONO APYLINKES TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkricio 8d.Gargždai
Klaipedos rajono apylinkes teismo teisejas M. M.,sekretoriaujant A. J.,dalyvaujant prokurorei A. B.,nukentejusiajam Z. L.,kaltinamajam B. S.,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes...... Klaipedos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyres, gyvenantis Liepu g......, K. k., Klaipedos rajone, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d.,Teismas, išnagrinejes šia byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

B. S. nesunkiai sužalojo žmogu del ko nukentejes asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. nurodytu padariniu:

2010-05-02, apie 20:00 vail., Z. L. namuose, esanciuose Kvietiniu k., Klaipedos r., B. S. budamas apsvaiges nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su Z. L., pastaraji pastume ir jam nugriuvus, ne mažiau triju kartu ispyre veido sriti, tuo nukentejusiajam padarydamas žandikaulio kairiojo kampo luži, del ko nukentejusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienu laikotarpiui, t.y. padare Z. L. nesunku sveikatos sutrikdyma.

Kaltinamasis B. S. savo kalte pripažino visiškai bei parode, kad virš nurodyta data buvo nuvykes pas nukentejusiji i namus parsivesti sugyventines D. G. ir vaiko. Jis pastebejo , kad visi trys, t.y. Z. L., D. G. ir J. G. vartoja alkoholi. Jis pats tuo metu buvo išgeres pora buteliu alaus. Kilus žodiniam konfliktui, nukentejusysis liepe jam išeiti bei pastume. Jis nesutiko ir todel abu susistumde nugriuvo ant grindu, netrukus jis atsistojo ir spyre eile kartu Z. L. i galva. Del padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentejusiojo atsipraše, sutinka nukentejusiajam sumoketi 5000 litu neturtines žalos atlyginimui bei visiškai atlyginti ligoniu kasos patirtas išlaidas ( b.l. 125).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo B. S. parodymu, jo kalte pilnai irodyta ir šiais teisiamojo posedžio metu ištirtais irodymais:

Teismo posedžio metu pagarsinus nukentejusiojo Z. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, (duomenys neskelbtini) str. tvarka, nustatyta, kad 2010-05-02 apie 20:00 val., jo namuose, esanciuose Kvietiniu k., Klaipedos r., buvo J. G. ir D. G. su mažameciu sunumi. Jie visi sedejo virtuveje prie stalo, švente jo vardadieni. I svecius atejus B. S., jis iš karto kreipesi i D. G., sakydamas - „Atiduok vaika". Pastaroji, nenoredama atiduoti jam vaiko, pasieme ji ant ranku ir išbego iš virtuves. D. G. išbegus, B. S. liko stoveti ties virtuves slenksciu. Jam einant iš virtuves lauk, B. S. rankomis ji pastume ir jis, neišlaikes pusiausvyros, griuvo ant dešinio šono virtuveje ant mediniu grindu. Po to, ji gulinti ant grindu, B. S. susparde, smugiuodamas i galvos sriti. Policijos ir mediku nekviete, nes mane, kad sužalojimai nežymus ir praejus patinimui jokiu sužalojimo pasekmiu neliks. Taciau skausmui nenurimus, nes labai skaudejo žandikaulio srityje bei atsiradus patinimas, jis 2010-05-20 kreipesi i šeimos gydytoja. Netrukus stacionariam gydymui buvo paguldytas i ligonine, gydimas tesesi 7 dienas, veliau teko pirkti vaistu ir tvarsciu, del to išleido 500 litu, todel prašo šia suma priteisti iš kaltinamojo. Be to, patyre neturtine žala, nes jis nukentejo morališkai, po sumušimo teko iškesti dideli skausma ir šiai dienai veido srityje jauciamas diskomfortas - sunku valgyti ir negali pilnai išsižioti, todel jis reiškia 20 500 litu dydžio civilini ieškini. Tokia suma reiškia todel, kad po sumušimo buvo pašalinti du dantys, kuriu daugiau ideti nebus galimybes, nes yra netaisyklingai sugijes žandikaulis (b.l. 11-13, 18,19).

Teismo posedžio metu pagarsinus liudytojos D. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, (duomenys neskelbtini) str. tvarka, nustatyta, kad ji mate, kaip B. S. kojomis sparde ant grindu gulinti Z. L.. Ji nedelsiant sugriebe B. S. už rubu ir nutempe nuo nukentejusiojo. Ji apžiurejusi Z. L. mate, kad jo veidas yra kruvinas, iš burnos ir nosies bego kraujas. Ši ivyki taipogi stebejo ir šalia buves J. G. ( b.l. 36-38).

Teismo posedžio metu pagarsinus liudytojo J. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, (duomenys neskelbtini) str. tvarka, nustatyta, kad jis esminiu ivykio aplinkybiu nurodyti negalejo (b.l. 33-34).

Iš 2010-07-26 specialisto išvados Nr. G 1037/10 (03) nustatyta, kad Z. L. padarytas apatinio žandikaulio kairiojo kampo lužis. Apatinis žandikaulis lužo nuo stipraus smugio.

Sužalojimas padarytas sudavus viena smugi i apatini žandikauli. Kadangi po sužalojimo Z. L. daugiau nei 2 sav. nesikreipe medicinos pagalbos, išsivyste apatinio žandikaulio osteomielitas, gydimosi trukme žymiaipailgejo. Apatinio žandikaulio lužis tiek be komplikaciju, tiek su komplikacijomis vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 51-52)

Iš nukentejusiojo Z. L. parodymu patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentejusysis parodymu patikrinimo metu patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu ir nurode vieta, esancia Kvietiniu k., Klaipedos r., kur jam priklausancioje sodyboje, virtuves patalpoje, buvo sumuštas B. S. ( b.l. 23-32).

Iš liudytojos D. G. parodymu patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytoja parodymu patikrinimo metu patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu ir parode vieta, kurioje B. S. sparde Z. L. gulinti ant grindu virtuves patalpoje ( b.l. 39-45).

Itariamasis B. S. parodymu patikrinimo vietoje metu, parode vieta, kurioje gulejo nukentejusysis Z. L. ir ji sparde (b.l. 72-79).

Kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuota nusikalstima yra irodyta visiškai. Jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., nes nustatyta, kad B. S. del asmeniniu paskatu, paprasciausio eilinio buitinio konflikto tarp jo ir Z. L. metu, kaltinamasis nesusitvarde ir pavartojo fizine prievarta del ko nukentejusiajam padare nesunku sveikatos sutrikdyma. Kaltinamojo veiksmai –spyriai i galva, rodo, kad jo tiesiogine tycia buvo nukreipta i tai, kad sužaloti Z. L. bei sukelti jam fizini skausma. Tokio rezultato – sužaloti sveikata, kaltinamasis ir sieke, pasekmiu atžvilgiu veikdamas neapibrežta tycia.

Del civiliniu ieškiniu

Nukentejusysis Z. L. kaltinamajam B. S. pareiške ieškini del 500 litu turtines žalos atlyginimo ir 20 500 Lt del neturtines žalos atlyginimo.

Nukentejusysis, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise i jos atlyginima.

Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis del to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiuriu neturi buti daromas. Tai gali buti fizinis skausmas, kuno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmasto ivykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien del jau ivykusio fakto, bet ir del ateities – kaip skausmo sukelimas ar kuno sužalojimas paveiks tolimesne jo sveikata, nes fizinis asmuo nuolat susirupines savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškes pavojingu gyvybei sunkiu kuno sužalojimu padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasiniu išgyvenimu, kurie asmeniui yra destruktyvus ir del to vertinami kaip darantys neturtine žala. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobudžio, kad iš karto nepašalinamos ju pasekmes (pvz., lieka randu, kuriuos pašalinti galima busimomis operacijomis), tai, be išgyvenimu del sužalojimo fakto, prie neturtines žalos gali buti priskiriami išgyvenimai del busimu pasekmiu – kaip sužalojimas paveiks sveikata ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien del to, kad tokias operacijas reikes atlikti, nes jos sukelia papildomu fiziniu, organizaciniu ir materialiniu pasekmiu (fizini skausma, nepatogumus, laiko eikvojima, važinejima tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali buti nustatytos ir padengiamos). Susirupinimas del busimu fizinio sužalojimo pasekmiu šalinimo negali buti vertinamas kaip busimoji neturtine žala arba nereali žala, nes susirupinimas del sužalojimo pasekmiu pašalinimo ateityje butinumo ir sekmes yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis).

Neturtines žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Civilineje atsakomybeje kreditorius privalo irodyti nuostoliu dydi. Bendruju nuostoliu dydžio irodinejimo specifika yra ta, kad asmuo turi pagristi kuo daugiau ir kuo svarbesniu žalos dydžio nustatymui reikšmingu kriteriju. Bendrieji neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi atsižvelgti i jos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylos aplinkybes, taip pat i protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nera pateiktas išsamus neturtines žalos dydžio kriteriju sarašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybiu, teismas gali pripažinti ir kitus neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas sutinka, kad nukentejusysis be fizinio skausmo patyre ir psichologine trauma, taciau, nustatant priteistinos neturtines žalos dydi, privalu vadovautis visu pirma objektyviais bylos duomenimis: žala nukentejusiajam padaryta kilus tarpusavio konfliktui, i gydymo istaiga del patirto sužalojimo kreipesi praejus 18 dienu po ivykio, policijos pareigunams iš karto nurode tikroves neatitinkancius duomenis ir tik veliau persigalvojes, t.y. kilus rimtoms problemoms su apatinio žandikaulio funkcijomis, kreipesi pakartotinai i policija bei medikus. Visa tai rodo, kad nukentejusysis jei butu savalaikiai kreipiasis i medikus del neatideliotinos medicinines pagalbos suteikimo, t.y. šiuo atveju užtruko daugiau nei dvi savaites, tai realiai egzistuojancios pasekmes- nesunkus kuno sužalojimas, iš viso galimai nebutu padarytas.

Tai, jog civilinis ieškovas jautriai išgyveno ši ivyki ir jo pasekmes, negali buti teismui pagrindu laikyti jiems padaryta neturtine žala tokia didele, kokia jis nurodo savo ieškinyje.

Pagal teismu praktika analogiškose bylose priteistinos neturtines žalos vidurkis yra 7500 Lt, todel aiškiai didesnei sumai priteisti reiketu ypatingu salygu ir aplinkybiu, kurios nulemtu teismo pasirinkima (LAT baudžiamuju bylu nutarciu apžvalga 2009 m.).

Iš byloje esanciu dokumentu nustatyta, kad gydymas del patirtu traumu šiuo metu nevyksta. Atsižvelgiama ir i tai, kad patirti sužalojimai esmines itakos Z. L. bendravimui su aplinkiniais ir artimaisiais nesukele, t.y. jis socialiai neatsiribojo nuo visuomenes ir šeimos. Taipogi nera jokiu duomenu, kad Z. L. del patirtos psichologines ir fizines traumos negali gyventi visavercio gyvenimo. Todel teismas, ivertines visus šiuos kriterijus, atsižvelgdamas i kaltinamojo turtine ir šeimine padeti ( nevedes, nedirba, gauna nereguliarias pajamas, turi išlaikytina asmeni, objektyviu duomenu apie kitas jo gaunamas pajamas ir turima kilnojamaji bei nekilnojamaji turta byloje nera) bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje itvirtintais sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, o taipogi visapusiškai ivertinus ir nukentejusiojo elgesi po nusikaltimo padarymo, atlygintina žala mažina ir iš kaltinamojo priteisia- 5000 Lt Z. L. naudai.

Ieškinio dalis del likusios neturtines žalos priteisimo iš kaltinamojo (civilinio atsakovo) nepagrista, todel atmestina.

CK 6.249 str. negautas pajamas, kurias asmuo butu gaves, jei nebutu buve neteisetu veiksmu, apibrežia kaip turtine žala, kuria pagal CK 6.263 str. 2d. privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo.

Kadangi ieškovas nepateike jokiu objektyviai pagristu duomenu apie jo patirtas išlaidas gydymui, t.y. kasos kvitu ir pan. 500 Lt sumai, todel ieškinio dalis del turtines žalos priteisimo atmestina.

Valstybine ligoniu kasa pareiške 4441,53 Lt ieškini turtinei žalai atlyginti, ieškinys yra pagristas, todel tenkintinas visiškai.

Del bausmes skyrimo

Skiriant bausme kaltinamajam, atsižvelgiama i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, motyvus ir tikslus, stadija, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tycinio pobudžio, priskiriamas prie nesunkiu tyciniu nusikaltimu kategorijos. Kaltinamasis neteistas, taciau anksciau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes BK 38 str. pagrindais už panašiu veiku padaryma. Jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra ta, kad veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio. Lengvinanti atsakomybe aplinkybe yra tai, kad del padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Ivertinant visas šias aplinkybes ir bausmes kaip valstybines prievartos priemones tikslus bei paskirti, kaltinamiesiems skirtina laisves apribojimo bausme, ipareigojimus nustatant pagal Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. ir 7 d. taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 301-302 str., 308 str.,

nusprende:

B. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti laisves apribojima 1 metams ir 3 menesiams, ipareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. buti namuose, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 4 menesius sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis- dirbant ne mažiau 15 valandu per menesi.

Kaltinamajam, kol isiteises nuosprendis, palikti kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti.

Iš B. S. priteisti nukentejusiojo Z. L. naudai 5000 Lt neturtines žalos atlyginimui.

Iš B. S. priteisti 4441,53 Lt turtines žalos atlyginimo Valstybinei teritorinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Klaipedos teritorines ligoniu kasos.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, skunda paduodant nuosprendi priemusiam teismui.

Teisejas M. M.