- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-2165-510/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00766-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. K., B. J.
- Ieškovas
- I. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių A. K. ir B. J. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovėms B. J. ir A. K. dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinį faktą, kad I. P. priėmė palikimą po savo tėvo A. A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; pripažinti negaliojančiu 1991 m. birželio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1883 dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo B. J. į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio–pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2002 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartį sudarytą tarp B. J. ir A. K. dalyje dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio–pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimo; pripažinti I. P. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio–pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio–pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą. Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti ieškinį, jog atsakovė A. K. sužinojusi apie užvestą civilinę bylą nerealizuotų jai šiuo metu priklausančio gyvenamojo namo, dėl ko gali pasidaryti neįmanoma įvykdyti sprendimą, taikytinas nekilnojamojo turto areštas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas areštavo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio–pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, yra realu manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atsakovė A. K. atskirajame skunde prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad ieškovė motyvų ir įrodymų dėl realios grėsmės nepateikė. Atsakovės mama B. J. ir pati ieškovė iki šiol gyvena ir naudojasi pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), atsakovė nesiruošia jų perleisti, nėra sudaryta jokia preliminarioji sutartis, nėra skelbimo dėl aukščiau minėtų pastatų perleidimo. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės nepranešus atsakovėms.
Atsakovė B. J. atskirajame skunde prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad po vyro A. A. J. mirties pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą yra paveldėjusi ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsakovė 2002 m. vasario 21 d. nusprendė pastatus dovanoti savo dukrai A. K.. Iki šiol atsakovė gyvena šiuose pastatuose. Kartu su atsakove gyvena ir jos duktė ieškovė I. P..
Atsiliepimas
Ieškovė I. P. atsiliepime į atsakovių A. K. ir B. J. atskiruosius skundus prašė atskiruosius skundus atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės B. J. atskirajame skunde nėra nurodyta nei vienos procesinės normos pažeidimo, dėl kurios teismo nutartis dėl laikinųjų priemonių taikymo galėtų būti panaikinta. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias priemones, atsižvelgdamas į tai, kad iš dalies ginčijamas nekilnojamojo turto sandoris, kad atsakovė sužinojusi apie ieškinį gali realizuoti savo turtą, perleisti jį tretiesiems asmenims, dėl ko gali pasunkėti sprendimo įvykdymas arba gali pasidaryti visiškai neįmanoma įvykdyti sprendimą, nes CK 4.96 straipsnis riboja nekilnojamojo turto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Atsakovė A. K. ne kartą paskutiniu metu yra grasinusi, kad parduos gyvenamąjį namą ir todėl ieškovė bus priversta eiti į gatvę. Ieškovė pažymėjo, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, kad atsakovė ruošiasi parduoti gyvenamąjį namą, kad buvo atvykę apžiūrėti pirkėjai, kas rodo, kad yra realus pavojus, kad atsakovė gali realizuoti turtą ir tai yra pagrindas taikyti laikinąsias priemones.
Atsakovė A. K. atsiliepimu į atsakovės B. J. atskirąjį skundą prašo jį patenkinti.
Atsakovė B. J. atsiliepimu į atsakovės A. K. atskirąjį skundą prašo jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
CPK 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kadangi skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo nutartis priimta 2011 m. rugpjūčio 3 d., šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinami pagal šio procesinio veiksmo atlikimo metu galiojusią Civilinio proceso kodekso redakciją.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo spendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galimų taikyti šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nurodytas CPK 145 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą.
Byloje nurodytais faktais nustatyta, kad ieškovė pateikė prašymą areštuoti ginčo nekilnojamą turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, nurodydamas, jog egzistuoja tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes šioje byloje ieškinio dalykas yra ieškovės reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, iš dalies negaliojančia dovanojimo sutartį dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio–pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovei nuosavybės teises į šio nekilnojamojo turto dalį. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – nekilnojamo turto areštą, kuria apribojama disponavimo šiuo nekilnojamu turtu teisė, užkirto kelią galimų neigiamų pasekmių atsiradimui, jeigu ieškovės ieškinys bus patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyros principą ir laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias CPK nuostatas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka materialinio reikalavimo esmę ir yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Perleidus nuosavybės teises į ginčo nekilnojamą turtą tretiesiems asmenims, gali padidėti teismo sprendimo neįvykdomumo rizika.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovams. Tačiau išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir jiems nepranešus. Šios normos nėra imperatyvios, o suteikia diskrecijos teisę teismui spręsti dėl pranešimo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą siuntimą atsakovėms. Civilinio proceso kodekso normos suteikia galimybę atsakovėms pateikti atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kuria atsakovės nagrinėjamu atveju ir pasinaudojo, todėl atsakovės A. K. atskirojo skundo argumentas dėl procesinių teisės normų, susijusių su pranešimu atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pažeidimo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirieji skundai atmetami, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,
nutaria:
Atskiruosius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.