Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajai A. Š., jos gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) bausta administracine tvarka, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2025 m. kovo 13 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2025 m. kovo 13 d. 13.54 val. alkotesteriu „Alcotest 7510, ARJK-0089“ jai nustatytas 2,6 ‰ (promilių) neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamosios A. Š. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,6 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Paminėtina, jog A. Š. visiškai pripažino vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi bei sutiko su nustatyto neblaivumo parodymais. Įvykio vietoje policijos pareigūnai A. Š. 2025 m. kovo 13 d. 13.54 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,60 promilių neblaivumą, o po 20 minučių, t. y. 14.14 val. A. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis, t. y. 2,82 promilių neblaivumas (b. l. 10, 12, 13). Aplinkybę, jog A. Š. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, byloje patvirtina pati kaltinamoji, asmens blaivumo testo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, bendra įvykio registracijos informacija bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tokia kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. A. Š. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Z. Š. prašė perduoti jo sutuoktinę A. Š. jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 90) pateikęs Z. Š. (b. l. 91) yra kaltinamosios A. Š. sutuoktinis (b. l. 37, 92). Z. Š. neteistas (b. l. 73), administracine tvarka nebaustas (b. l. 75), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai bei gaunantis pastovias pajamas (b. l. 93, 96-98), VšĮ (duomenys neskelbtini) išduotoje asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelėje nurodyta, jog Z. Š. dėl sveikatos būklės gali įsigyti ir turėti ginklus (b. l. 94). Z. Š. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą, nes jis gali daryti ir daro teigiamą įtaką savo sutuoktinei A. Š., kuri jo pagalbą priimą bei jo nuomonės įsiklauso. Visos šios aplinkybės rodo, kad Z. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinei kaltinamajai A. Š.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant ją, jos sutuoktinio Z. Š. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojo Z. Š. minėtas asmenines savybes bei į tai, jog yra dirbantis, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos teigiamą asmenybę, laiduotojo Z. Š. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jo poveikį kaltinamajai bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Kaltinamajai išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojui išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamoji A. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. nėra teista (b. l. 40), administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 42-43), nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos veika labiau atsitiktinė bei spontaniška, ji vairavo transporto priemonę turėdama teisę vairuoti, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 50). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 metai 6 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 14 d., nuo dienos kai buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 65-67).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo A. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nustatyta, kad kaltinamoji A. Š. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos sutuoktiniui Z. Š., ši transporto priemonė jai buvo perleista, kaip šeimos nariui, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,6 prom. neblaivumas. Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 3 punktas, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajai 2025 m. kovo 14 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės –dokumentų paėmimas, specialios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-63, 65-67, 69-71), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB „Autobastionas“ (b l. 14-15), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; A. Š. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra, esantis voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu perduotinas VĮ Regitra; viena kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais iš Kūno kamerų, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

A. Š. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi kaltinamajai A. Š., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Algimantą Ruginį (b. l. 87).

2025 m. kovo 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-03360, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 125,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš A. Š. (b. l. 100).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 125,00 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamosios turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 101103), todėl ji išieškotina iš kaltinamosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti A. Š., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Z. Š., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 14 d.

Išaiškinti A. Š., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 3 punktu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui;

- A. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ Regitra;

- 1 (vieną) kompaktinę plokštelę su Kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, kuri yra voke prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išieškoti iš A. Š. 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-234-853/2025 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.