Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Dobrovolskio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nutarties, kuria atsisakyta paskirti G. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos m. VPK KP NTT SNTS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 32-1-00087-07, dėl R. Š., kuris įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras prašo skirti nukentėjusiajam G. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsisakyta paskirti nukentėjusiajam G. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę.

Skundu prokuroras prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir paskirti nukentėjusiajam G. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Nurodo, kad BPK 206 str. nedraudžia paskirti ekspertizę nukentėjusiajam. Nukentėjusysis G. J. buvo gydytas VšĮ „Klaipėdos psichiatrijos „ligoninėje“ nuo 2006-11-19 iki 2007-01-02 su diagnoze paranoidine šizofrenija. Nurodo, kad byloje yra duomenys, jog su asmeniu, sergančiu tokia liga, negalima atlikti proceso veiksmų. Taip pat teigia, kad byloje nusikaltimo padarymo duomenys yra grindžiami išskirtinai tik nukentėjusiojo G. J. parodymais. Todėl norint remtis jo parodymais tikslinga atlikti ekspertizę.

Prokuroras prašo skundą tenkinti.

Skundas atmestinas.

Prokuroro skundo pagrindinis prašymo argumentas skirti ekspertizę yra išsiaškinti, ar galima remtis nukentėjusiojo parodymais, tam kad būtų galima surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą nagrinėti teismui. Priešingu atveju ikiteisminio tyrimo metu, kaip nurodo prokuroras, nėra surinkta daugiau jokių objektyvių įtariamojo R. Š. kaltės įrodymų.

Apeliacinės intancijos teismas nustato, kad nėra pagrindo skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę nukentėjusiajam. Visų pirma, tam, kad surašyti kaltinamąjį aktą ir jį perduoti teismui, būtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Antra, kaltės klausimas (o ikiteisminio tyrimo prokuroras sprendžia klausimą, ar yra pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo kaltę) negali būti grindžiamas iš esmės vien tik nukentėjusiojo parodymais.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo statusas baudžiamajame procese yra specifinis. Valstybinio kaltintojo prerogatyva ikiteisminio tyrimo metu yra tirti iškeltas versijas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patikrinti ir nukentėjusiojo duotus parodymus. Ir tik sugretinus šiuos nukentėjusiojo parodymus su kitais ikiteisminio tyrimo nustatytais objektyviais įrodymais, prokuroras sprendžia klausimą, ar tęsti tolimesnį įtariamo asmens baudžiamąjį persekiojimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalimas ekspertizės nukentėjusiajam skyrimas vien tik dėl tos priežasties, kad kaltinimas grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais. Naikinti apylinkės teismo nutarties prokuroro skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Dobrovolskio skundą skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nutartį.

Nutartis neskundžiama.