- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-89-383/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nukentėjusysis
- R. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo R. M. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, T. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutarties V. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu V. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį 38 Eur bauda už tai, kad ji 2022 m. lapkričio 23 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 19.05 val. (duomenys neskelbtini) savavališkai inicijavo užraktų ir saugos sistemos kodų pakeitimą, grįžus neatrakino įėjimų ir neįsileido sutuoktinio R. M. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą bei sąmoningai ignoruodama įstatymus, nesant teismo sprendimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, savavališkai inicijavo sutuoktinio R. M. ir jo asmeninių daiktų iškraustymą, tokiais veiksmais apribojo ir suvaržė R. M. teises, galimybę patekti, naudotis ir gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, šeimos gyvenamojoje patalpoje bei naudotis asmeniniais daiktais. Savo tariamas teises V. M. įgyvendino, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 769 straipsnio reikalavimus.
2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, V. M. pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartimi V. M. skundą tenkino, Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. M. būtų veikusi neteisėtai ir kitais aktyviais veiksmais savavaldžiavusi. Vien tai, jog V. M., be R. M. sutikimo, pakeitė užraktų ir saugos sistemos kodus jai asmenine nuosavybe priklausančiame gyvenamajame name, negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą.
3.1. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų, įrodymų visuma neginčijamai byloja, kad sutuoktiniai V. M. ir R. M. po santuokos sudarymo bendru sutarimu įsigijo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno iki 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. įvykio, kada buvo pakeistos spynos, apsaugos sistemos kodai ir savavališkai iškeldintas R. M.. Taip pat tyrimo duomenimis nustatyta, kad paskola buvo įforminta ir nekilnojamasis turtas registruotas - V. M. vardu. Dėl šių aplinkybių nekyla ginčo, tačiau nekilnojamo turto klausimas nėra šios administracinės bylos dalykas.
3.2. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas 2023 gegužės 3 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) grąžindamas bylą papildomam tyrimui atlikti, preziumavo, kad Institucija išėjo iš savo kompetencijos ribų, vertindama nekilnojamo turto registro V. M. vardu statusą kaip faktą apie besąlygišką jos nuosavybę. Taip pat nurodė, kad neištirtos visos aplinkybės, susijusios su neįleidimu į namus, asmeninių daiktų iškraustymu. Taip pat pažymėjo, kad jokie kitų asmenų (atstovų, advokatų, antstolių) veiksmai, susiję su R. M. iškeldinimu ar neįleidimu į jo gyvenamąjį būstą, negali būti vertinami kaip pateisinami, teisėti ar pakankami, asmens iškeldinimo veiksmui inicijuoti ir jį vykdyti, tokių sprendimų priėmimas išimtinai yra tik teismo kompetencijoje. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas pasisako priešingai ir nurodo, kad faktinė aplinkybė apie namo priklausomybę yra esminė bylai nutraukti.
3.3. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino teisinį reguliavimą ir jį išimtinai palankiai pritaikė V. M. atžvilgiu. Taip pat iš kaltinimo eliminavo R. M. iškeldinimą, motyvuodamas nutarime tik dėl pakeistų užraktų ir saugos sistemos kodo. Būtent šios aplinkybės, kad name iki įvykio dienos gyveno abu sutuoktiniai, lemia nekilnojamą turtą - gyvenamąjį namą bei kitus kilnojamus daiktus, skirtus šeimos ūkio poreikiams tenkinti, vertinti kaip šeimos turtą (CK 3.84 straipsnis). Taigi, tinkamai vertinant galiojantį teisinį reguliavimą, pastebėtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno abu sutuoktiniai, turi šeimos turto teisinį statusą. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti įvykio metu, šalys nebuvo nutraukę santuokos, gyveno kartu nurodytame name, įrodymų, kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia ar, kad sutuoktiniai būtų gyvenę skyriumi, byloje nenustatyta. Priešingai – byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad sutuoktiniai iki 2022 m. lapkričio 23 d. gyveno kartu minimame name. To neginčija nei viena proceso šalis, tai patvirtina ir liudininkų apklausos.
3.4. Skunde pažymima, kad V. M. motyvai iškeldinti R. M. iš šeimos gyvenamosios patalpos – dėl psichologinio smurto naudojimo, grėsmės jai ir vaikams, esant konfliktiškiems santykiams, dėl jo kriminalinės praeities, per ne lyg didelio piktnaudžiavimo alkoholiu, neturėjo jokio teisinio pagrindo jos veiksmų atlikimui. V. M. pridėti papildomi dokumentai, charakterizuojantys R. M., taip pat straipsniai, jo teistumai ar bylų nutraukimai jos veiksmų nepateisino ir išimčių jos atliktiems veiksmams nesuteikė, todėl atsakomybės jos atžvilgiu negalėjo šalinti ir apskritai neturėjo būti vertinami šios administracinio nusižengimo bylos kontekste. Šie duomenys net nebuvo teismo vertinti bylos kontekste ir nėra aišku kokią įtaką jie turėjo priimant skundžiamą nutarimą. Institucijai nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo išreikalauti duomenys apie byloje nukentėjusiojo asmens teistumus, kurie nebuvo vertinti ir galimai bus naudojami V. M. tolimesniuose civiliniuose ginčuose.
3.5. Institucijos vertinimu, V. M. nurodyti motyvai, dėl kokių priežasčių neįsileido sutuoktinio ir išvežė jo daiktus, galėjo būti pagrindu kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių suteikimo bei kreipimuisi į teismą dėl sutuoktinio iškeldinimo, tačiau šių veiksmų ji nesiėmė. V. M. pati įgyvendino savo tariamą teisę, pažeisdama įstatymus, kuri yra ginčijama R. M. ir padarė jam turtinės žalos, nes dėl neteisėto iškeldinimo nukentėjusysis gyveno motelyje „G.“. Pažymėtina, kad, esant realiai grėsmei, V. M. turėjo teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių užtikrinimo ar kreiptis į teismą su pretenzija dėl sutuoktinio iškeldinimo.
3.6. Skunde akcentuojama, kad sprendimą iškeldinti R. M. iš gyvenamosios vietos priėmė ir iškeldinimą įvykdė pati V. M., suprasdama savo veiksmų esmę, pasitelkusi teisininkų pagalbą, kurie turėjo išmanyti teisinį reglamentavimą ir padėti jai viską spręsti teisiniu keliu, vadovaujantis įstatymais. Byloje duomenų apie teismo sprendimą iškeldinti R. M. iš jo gyvenamosios vietos nėra. V. M. minimas laiškas R. M. dėl jo iškeldinimo, kuris buvo bylos medžiagoje, siųstas tą pačią dieną, kai jau buvo atliekami veiksmai, jos veiksmų neteisėtumo nekeitė, o kaip tik, tik patvirtino, kad ji vykdė savavališką iškeldinimą iš gyvenamojo namo. Inkriminuojamus veiksmus ji atliko sąmoningai tyčia, net suplanavusi viską iš anksto, nes nuo R. M. raktų buvo nusegti tam tikri raktai, paprašyti palikti pulteliai, suorganizuotas daiktų pervežimas bei signalizacijos kodų pakeitimas, kas akivaizdžiai įrodo jos tyčią ir norą taip veikti ir to siekė.
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą.
4.1. Skunde nurodo, kad Institucijos jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šis procesinis statusas nėra panaikintas. Nei dėl gauto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paduoto skundo, nei apie nagrinėjamą administracinę bylą teisme jam, kaip nekentėjusiam, jokia forma informacija nebuvo pateikta. Apie esantį administracinės bylos nagrinėjamo procesą ir priimtą skundžiamą nutarimą sužinojo atsitiktinai. Taigi, byla išnagrinėta pažeidžiant nukentėjusio teisę būti išklausytam. Šie esminiai procesiniai pažeidimai sukliudė priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nebuvo suteikta teisė nukentėjusiam atsikirsti į pateiktus V. M. motyvus, užduoti klausimus, teikti papildomus įrodymus. Iš esmės jo atžvilgiu procesas nebuvo sąžiningas, todėl vien tuo pagrindu teismo nutartis naikintina.
4.2. Skunde teigia, kad įvykio metu tarp V. M. ir apelianto šeimos turto teisinis režimas tebegaliojo. Jis su V. M. susituokė 2021 m. rugsėjo 4 d. Pardavė jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir savo žmonai 2022 m. sausio 7 d. bankiniu pavedimu pervedė 3000 Eur, o 2022 m. vasario 9 d. - 74 000 Eur, tikslu įsigyti namą (duomenys neskelbtini) kaip šeimos būstą, kad su sutuoktine ir vaiku turėtų kur gyventi. Nupirktas namas buvo saugomas įmonės ,,L.“. Nuo 2022 m. liepos 1 d. buvo sudaryta saugos sutartis ir prie sutarties priedo buvo pateiktas sąrašas asmenų, kurie naudojasi namu, turi saugos kodus. Į šį sąrašą buvo įtrauktas jis, kaip V. M. sutuoktinis. Nepaisant to, kad V. M. asmeninės nuosavybės teise ir priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau tai, pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, yra šeimos turtas. Kol santuoka nenutraukta, nėra priimto jokio teismo sprendimo dėl iškeldinimo ar kitokio apribojimo, susijusio su patekimu į šeimos gyvenamąsias patalpas, V. M. neturi teisės apriboti jo, kaip sutuoktinio, teisės į šeimos būstą.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. M. tyčiniai sąmoningi veiksmai atlikti po konsultavimosi su teisininkais ir dalyvaujant profesionaliems teisininkams, kurie apie įstatymu nustatytą iškeldinimo tvarką puikiai žino. Tai akivaizdus sąmoningas tyčinis nustatytos įstatymu tvarkos nesilaikymas, kuris akivaizdžiai peržengė civilinių santykių ribas. Be to, šie veiksmai sukėlė apeliantui tiek tiesioginę turtinę žalą, nes per tokį trumpą laiką, nakties metu, neturint kur gyventi, apeliantas buvo priverstas be daiktų nuomotis motelyje kambarį. Toks elgesys sukėlė neturtinę žalą - sutriko sveikata. Teismas neįvertino, kad V. M. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas, nes jos prisidengiama civilinė savigyna nuo neva apelianto smurtinio elgesio, neparemta jokiais objektyviais įrodymais ir sukėlė pasekmes - turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į R. M. apeliacinį skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. prašo skundą tenkinti.
6. Atsiliepimu į Institucijos vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, T. P. apeliacinį skundą, V. M. atstovas advokatas E. V. prašo Institucijos skundą atmesti ir iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsiliepimu į nukentėjusiojo R. M. apeliacinį skundą, V. M. atstovas advokatas E. V. prašo Institucijos skundą atmesti ir iš R. M. priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Nukentėjusiojo R. M. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, T. P. apeliaciniai skundai tenkinami.
8. Institucijos ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose keliami byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimai, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. veiksmai negali būti pripažinti kaip sudarantys ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – sudėtį. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir aktualias taikytinas teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. M. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
10. ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
11. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal R. M. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini), jis su žmona ir naujagimiu sūnumi J. M. gyvena nuo 2022 m. liepos 28 d. Namą įsigijo kartu su V. M. santuokos metu, tačiau paskola buvo įforminta sutuoktinės vardu, kadangi jai bankas sudarė geresnes paskolos suteikimo sąlygas. Jis, prieš įsigyjant namą, pradiniam įnašui skyrė 77 000 Eur, kuriuos pervedė į sutuoktinės sąskaitą. 2022 m. lapkričio 23 d. grįžus apie 19.50 val. į namus, negalėjo patekti į savo gyvenamąją vietą. Pastebėjo, kad ant jo raktų pakabuko nėra vartų raktelio, buvo įjungta lauko signalizacija. Prie namo buvo atvykę saugos tarnybos „L.“ darbuotojai, kurie bendravo su V. M., tačiau, ji vis tiek jo į namus neįleido, su juo nebendravo, jo telefono numerį užblokavo (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 38-40).
12. Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad R. M. 2022 m. lapkričio 23 d. 19.56 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad žmona jo neįsileidžia į namus (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 46-49). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. P. 2022 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje pasitikęs pranešėjas R. M. teigė, kad negali patekti į namus, kadangi žmona V. M. nusegė jam priklausančius namo ir tvoros vartų raktus, nuotolinio valdymo pultus. Pranešėjas taip pat paaiškino, kad namas yra įgytas santuokos metu ir yra bendras turtas. Policijos pareigūnams telefonu susisiekus su V. M., ši teigė nenorinti bendrauti su savo sutuoktiniu, būdama namuose kartu su juo jaučiasi nesaugi, todėl kategoriškai atsisakė sutuoktinį įsileisti į namus. Moteris taip pat teigė, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 50-51).
13. Apklaustas I. R. M. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. susituokė su V. M.. 2022 m. lapkričio 22 d. žmona jo paprašė palikti namuose namų tvoros vartų ir garažo vartų pultelį, kurį neva ketino keisti. Jis pultelį kartu su savo raktais paliko namuose. Kitą dieną grįžęs į namus pastebėjo, kad prie raktų nebėra vartų raktelio. Suprato, kad jį galėjo nukabinti žmona. Jam būnant prie vartelių, suveikė signalizacija. Bandė susisiekti telefonu su sutuoktine, tačiau nepavyko. Tuomet atvyko saugos darbuotojai, kurie nuėjo pasikalbėti su V. M.. Ji paaiškino, kad R. M. yra nepageidaujamas ir jo neįsileis. Tada jis skambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. V. M. policijos pareigūnams nurodė, kad sutuoktinis yra neadekvatus ir jo į namus neįsileis. Dėl susidariusios situacijos 15 dienų jam teko praleisti motelyje ,,G.“, dėl ko patyrė 300 Eur turtinę žalą. Be to, 2022 m. lapkričio 24 d. savo elektroniniame pašte rado praėjusią dieną 11.26 val. atsiųstą laišką pavadinimu ,,Pranešimas“ iš el. pašto (duomenys neskelbtini) (J. V.). Prie laiško pridėtas E. V. elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas, pavadinimu „Pranešimas dėl iškraustymo iš gyvenamojo namo“, kuriame nurodoma, kad jis nebegalės gyventi name, (duomenys neskelbtini), dėl savo destruktyvaus elgesio (V. M. nuolatinio barimo, prikaišiojimo, užgauliojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu). Taip pat nurodyta, kad namo užraktai ir apsaugos sistemos kodai yra pakeisti, o daiktai – išvežti mamai. Kita dalis daiktų sudėta į garažą, kuriuos galima pasiimti iš anksto suderinus laiką (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 15-17). Institucijoje apklausta B. Š. patvirtino, kad 2022 m. lapkričio 23 d. apie 11 val. į jos namus buvo atvežti sūnaus R. M. drabužiai ir asmeniniai daiktai administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 12). Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklausti aplinkinių namų gyventojai patvirtino faktą, kad R. M. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 53, 54, 55).
14. Institucijoje apklausta V. M. paaiškino, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso jai. Iki 2022 m. lapkričio 23 d. R. M. kartu su ja gyveno šiuo adresu. Patvirtino, kad inicijavo namo apsaugos sistemos kodo ir įėjimo užrakto pakeitimą, perspėjimą apie priverstinį iškeldinimą dėl savo ir vaikų saugumo, dėl nuolat besikartojančio agresyvaus sutuoktinio elgesio. Pripažino, kad sutuoktinio neįsileido į namus, o jo daiktų nuvežimą iniciavo per advokatų kontorą. Dėl administracinio nusižengimo padarymo kaltės nepripažino (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 56-57).
15. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai V. M. ir R. M. po santuokos sudarymo įsigijo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno iki 2022 m. lapkričio 23 d. Paskola gyvenamojo namo įsigijimui buvo įforminta ir nekilnojamasis turtas registruotas V. M. vardu. Byloje esanti Dovanojimo sutartis ir Povedybinė sutartis rodo, kad sutuoktiniai buvo nusprendę įsigyti namą V. M. asmeninėn nuosavybėn. CK 3.84 straipsnyje nustatyta, kad, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa, ji pripažįstama šeimos turtu, kuris turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. To paties kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje aiškiai reglamentuota, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Atsižvelgiant į tai, gyvenamasis namas, kuriame gyveno abu sutuoktiniai, turi šeimos turto teisinį statusą. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad įvykio metu būtų nutraukta, pripažinta negaliojančia tarp R. M. ir V. M. sudaryta santuoka. Byloje taip pat nėra duomenų, kad iki įvykio sutuoktiniai gyveno skyrium. Tiek R. M., tiek ir V. M. neginčijo, kad iki įvykio gyveno kartu nurodytame name. Sutuoktinių gyvenimo kartu faktą patvirtino ir tyrimo metu apklausti liudytojai.
16. Vadovaujantis CPK 768-769 straipsniais, asmenys iš savo gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami arba pagal prokuroro sankciją arba teismo sprendimu, o iškeldinimą vykdo antstolis. Šis teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad klausimą dėl asmens iškeldinimo iš savo gyvenamųjų patalpų turi teisę priimti tik teismas arba prokuroras. Antstoliai tokiu atveju tik vykdo teismų sprendimus. Nagrinėjamu atveju V. M. pati priėmė ir įvykdė sprendimą iškeldinti R. M. iš gyvenamosios vietos, aiškiai suprasdama savo veiksmų esmę, pasitelkusi advokatų kontoros pagalbą. Byloje nėra jokių duomenų apie teismo sprendimą iškeldinti R. M. iš jo gyvenamosios vietos. Savo teises V. M. įgyvendino nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų. Be jokio teisėto pagrindo ji neleido R. M. patekti į savo gyvenamąją vietą bei jį iškeldino, inicijuodama jo rūbų ir asmeninių daiktų išvežimą, pasitarus su teisininkais.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde nurodytais argumentais, kad R. M. nėra teisiškai iškeldintas ir nėra pasibaigęs santuokos nutrakimo procesas, kurio metu būtų panaikintas šeimos turto teisinis režimas. Atsižvelgiant į tai, V. M. negalėjo riboti galimybės R. M. patekti į jo gyvenamąją vietą ir vykdyti jo iškeldinimą. Šiuos veiksmus ji atliko sąmoningai tyčia, suplanavusi iš anksto, kas akivaizdžiai įrodo jos tyčią ir norą taip veikti. V. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje objektyviąją ir subjektyviąją pusę ir patvirtina jos kaltę, įgyvendinus savo teisę, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir pažeidžiant teisę R. M. naudotis šeimos turtu, neteisėtai jį iškeldinant. V. M., pati įgyvendino savo tariamą teisę, pažeisdama įstatymus, kuri yra ginčijama R. M. ir padarė jam turtinės žalos, nes dėl neteisėto iškeldinimo nukentėjusysis R. M. gyveno motelyje „G.“.
18. Nors apie iškeldinimą ir daiktų pervežimą R. M. buvo informuotas advokatų kontoros pranešimu, tačiau tai neturi įtakos V. M. kaltės klausimui, t. y. nekeičia pačių veiksmų neteisėtumo fakto, kadangi, kaip minėta, sprendimą dėl asmens iškeldinimo iš jo gyvenamosios vietos gali priimti tik teismas arba prokuroras. Nors tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme V. M. savo veiksmus bandė pateisinti psichologiniu sutuoktinio smurtu, jo piktnaudžiavimu alkoholiu, grėsme jos ir vaikų saugumui, atsižvelgiant į sutuoktinio praeities teistumus, tačiau tai nepateisina jos veiksmų ir nešalina administracinės atsakomybės. V. M. nurodytos aplinkybės, esant realiai grėsmei, gali būti pagrindu kreiptis dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimo ar kreipiantis į teismą dėl sutuoktinio iškeldinimo.
19. R. M. savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tyrimo metu jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau dėl V. M. skundo jam jokia forma informacija nebuvo pateikta. Apie esantį administracinės bylos nagrinėjamo procesą ir priimtą skundžiamą nutarimą sužinojo atsitiktinai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo nukentėjusiojo apie paduotą V. M. skundą ir bylos nagrinėjimą, byla buvo išnagrinėta nukentėjusiajam nedalyvaujant. Vis dėlto, byloje esantis 2024 m. sausio 9 d. el. laiškas, siųstas R. M. Kauno apylinkės teismui, patvirtina, kad nukentėjusysis žinojo apie vykstantį bylos nagrinėjimą, kadangi skunde nurodoma, kad V. M. yra pateikusi skundą, teismo posėdis turėjo vykti 2023 m. lapkričio 28 d. (2 t., b. l. 105).
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad savo teises V. M. įgyvendino nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, be pagrindo neleisdama R. M. į namus bei inicijavo jo iškeldinimą be teisėto pagrindo. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių V. M. kaltę, padarius ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis panaikinama, paliekant galioti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą. Atsiliepimuose į Institucijos ir R. M. apeliacinius skundus, V. M. atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis prašymas atmetamas, kadangi šia nutartimi apeliaciniai skundai yra tenkinami. Be to, V. M. atstovas nepateikė jokių teisines išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
R. M. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, T. P. apeliacinius skundus tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartį ir palikti galioti 2023 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.