Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-20 · Administracinė byla Nr. eI1-631-463/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Apeliacija2020-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2021-04-20Vilniaus apygardos administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
eI1-631-463/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02704-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Andželika Vosyliūtė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-631-463/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02704-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 37.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovei advokatei Andželikai Vosyliūtei,atsakovo atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov),

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl nuobaudos ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą „Dėl suimtojo A. V. nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 25-2318 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. gegužės 2 d. jam buvo nustatytas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas, todėl nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. jis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL). Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui už tai, kad jis padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 2 dalies 8 punkte, t. y. už tai, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 18 val. po perrišimo vedant pareiškėją į 2–ąjį gyvenamąjį korpusą, laiptinėje tarp 8–ojo ir 9–ojo postų jis staiga tyčia pastūmė Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) jaunesnįjį specialistą, pradėjo mojuoti rankomis, tapo agresyvus, neprognozuojamas, ėmė garsiai šaukti, dėl to buvo panaudotos specialiosios priemonės. Departamentas Sprendime konstatavo, kad nuobauda skirta teisėtai. Pareiškėjo manymu, nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

Tvirtina, kad visi duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, t. y. kad 2018 m. gegužės 2 d. pareiškėjui nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai buvo žinomi pareigūnams, pažeidimo padarymo metu buvo neįvertinti. Nesutinka su Sprendimo argumentu, kad vien pareigūno pastūmimo faktas yra pakankamas skirti asmeniui nuobaudą. Pareiškėjui neaišku, kokie buvo administracijos reikalavimai ir kokių reikalavimų jis nevykdė. Teigia, kad pareiškėjo veiksmai, pastumiant pareigūną, yra neteisingai ir nepagrįstai vertinami kaip tyčiniai, nes pats pareiškėjas paaiškino, kad jis netyčia pastūmė pareigūną ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skiriant nuobaudą, nebuvo įvertinta jo psichinė būklė nagrinėjamo įvykio metu. Pareiškėjas dėl jį ištikusios ūmios psichozės pažeidimo padarymo metu nebuvo nei sąmoningas, nei valingas, dėl ko nesant visų į pažeidimo sudėtį įeinančių požymių, t. y. subjekto (pakaltinamumo) ir kaltės, nėra ir pažeidimo, numatyto SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte, 2 dalies 8 punkte.

Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai teigia, kad neturėjo informacijos apie asmens psichikos sveikatos būklę, nes nuobauda buvo skirta ne pažeidimo padarymo dieną, o beveik po mėnesio (2018 m. gegužės 30 d.) atlikus tarnybinį tyrimą, t. y. po to, kai asmeniui buvo nustatyta ūmi psichozė ir jis buvo gydomas ligoninėje. Taigi priimant skundžiamus aktus, pareigūnai turėjo informaciją apie asmens psichikos sutrikimus, kurie kėlė abejones dėl jo pakaltinamumo. Tvirtina, kad pareigūnai, turėdami informaciją apie asmens savęs žalojimą, kuris buvo prieš savaitę, neatliko jiems numatytų veiksmų, todėl būtent dėl pareigūnų aplaidaus neveikimo nebuvo laiku diagnozuotas pareiškėjo psichikos sutrikimas ir asmeniui nebuvo laiku suteikta skubi pagalba. Sutrikus pareiškėjo psichikai, jam save žalojant, skubi pagalba nebuvo suteikta. Toks institucijų elgesys vertintinas kaip žiaurus ir nežmoniškas, o institucijų priimti skundžiami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta pareiškėjo teigiama charakteristika; taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą Lukiškių TI-K. Atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas, tyčia pastūmė jaunesnįjį specialistą, tokiais veiksmais pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 32 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Dėl to pareigūnų veiksmai, panaudojant specialiąją priemonę – antrankius prieš pareiškėją, laikytini teisėtais ir proporcingais. Teigia, kad Lukiškių TI-K direktorius, priimdamas Nutarimą, rėmėsi teisės aktais ir gauta informaciją apie įvykį, taip pat tarnybinio patikrinimo išvada. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad Nutarimas yra pagrįstas. Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku, tinkamai ir išsamiai, remdamasis pateikta dokumentine medžiaga, atsakymas grindžiamas teisės normomis, jame nurodoma apskundimo tvarka. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nors pažeidimo faktas nustatytas, tačiau subjektyvieji požymiai nenustatyti. Šiuo atveju kilus abejonei dėl pareiškėjo psichinės būklės, turėjo būti atliktas išsamesnis tyrimas, tačiau jis nebuvo atliktas. Atliktą ekspertizę vertina kaip netikslią, pabrėždama, kad praėjus beveik dvejiems metams nėra galimybių nustatyti pareiškėjo būklės pažeidimo padarymo metu.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė atstovės išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad priimant Nutarimą buvo įvertintos visos aplinkybės ir atlikta ekspertizė patvirtina, kad pareiškėjas suvokė savo veiksmus.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą bei laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, bei Departamento Sprendimo, kuriuo patvirtintas Nutarimas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Lukiškių TI-K APS specialistas S. G. (S. G.) 2018 m. gegužės 1 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo“, kuriame nurodė, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 18 val. 05 min. jaunesnieji specialistai A. V. (A. V.) ir V. P. vedė pareiškėją iš kameros Nr. 382 į Sveikatos priežiūros kabinetą, esantį 1–ame korpuse, perrišimui. Po perrišimo, vedant pareiškėją atgal į 2–ajį korpusą, laiptinėje tarp 8 –ojo ir 9 -ojo posto, jis staiga tyčia pastūmė A. V., pradėjo mojuoti rankomis, tapo agresyvus, neprognozuojamas, ėmė garsiai šaukti. Apie 18 val. 15 min. V. P. paguldė pareiškėją ant grindų, užvedė jo rankas už nugaros, o A. V. uždėjo jam antrankius. Uždėjus antrankius, pareiškėjas buvo palydėtas į laikino laikymo patalpą. Pareiškėjas buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos. Po medicininės apžiūros pareiškėjas buvo palydėtas ir uždarytas atgal į kamerą Nr. 382. Kitų pareigūnų, t. y. V. P. ir A. V. tarnybiniai pranešimai iš esmės tapatūs.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 1 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis netyčia pastūmė pareigūną ir labai dėl to gailisi. Pretenzijų dėl spec. priemonių panaudojimo neturi.

Atlikus tarnybinį patikrinimą dėl minėto įvykio, 2018 m. gegužės 24 d. buvo surašyta Lukiškių TI-K APS tarnybinio tyrimo išvada Nr. 24-3792. Išvadoje pakartojamos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomos aplinkybės bei papildomai nurodoma, kad 2018 m. gegužės 14 d. iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus buvo gauta pareiškėjo charakteristika. Charakteristikoje teigiama, kad pareiškėjo elgesys, pastarajam būnant Socialinės reabilitacijos skyriuje, vertinamas patenkinamai. Galiojančių nuobaudų neturi, neskatintas. Mikroklimatas gyvenamojoje kameroje patenkinamas. Su įstaigos administracijos atstovais pareiškėjas bendrauja mandagiai, iškylančias problemas stengiasi spręsti kreipdamasis į administracijos atstovus. Buityje tvarkingas, į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja patenkinamai. Pareiškėjui taikomos pozityvaus užimtumo priemonės. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą Lukiškių TI-K. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas iš Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 3 d. išvyko į LAVL, į Lukiškių TI-K grąžintas 2018 m. gegužės 16 d. Atlikus tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos analizę bei, atsižvelgus į visas tyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuota, kad pareiškėjas, tyčia pastūmė A. V. ir pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 32 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, taip pat Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110 (toliau – ir Suimtųjų elgesio taisyklės), 5 punktą, todėl pareiškėjui siūloma skirti nuobaudą.

Lukiškių TI-K direktorius 2018 m. gegužės 30 d. surašė Nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui.

Departamentas 2018 m. liepos 24 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatuota, kad pareiškėjui nuobauda skirta teisėtai, tinkamai įvertinus visas žinomas pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl Nutarimu pareiškėjui skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Nutarimu ir Sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), prašydamas panaikinti Nutarimą ir Sprendimą.

VAAT 2019 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino VAAT 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo VAAT.

LVAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aiškinantis ir vertinant atsakovo Vilniaus pataisos namų nustatyto pareiškėjo 2018 m. gegužės 1 d. padaryto nusižengimo aplinkybes turi būti įvertinta, ar pareiškėjas gebėjo padaryto nusižengimo metu suprasti savo veiksmų, už kurių padarymą jam skirta nuobaudą, esmę ir valdyti savo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų, susijusių su pareiškėjos psichine sveikata, nenagrinėjo ir nevertino.

VAAT, atsižvelgdamas į pateiktus LVAT išaiškinimus, 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė ir paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Nutartyje teismas suformulavo tokius klausimus ekspertams, t. y. ar pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d., kai buvo padarytas nusižengimas, iki 2018 m. gegužės 30 d., kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, kuriuo jam paskirta nuobauda, gebėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti?; ar pareiškėjas šios administracinės bylos nagrinėjimo metu gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime?.

2020 m. gruodžio 31 d. teisme gautas ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-212/2020 (toliau – ir Ekspertizės aktas). Minėtame ekspertizės akte pateiktas pareiškėjo medicininių dokumentų vertinimas, ekspertizės atlikimo vieta, ekspertų, kurie atliko vertinimą, duomenis, ekspertinių tyrimų metodai ir pateikti atsakymai į teismo užduotus klausimus. Į pirmąjį teismo užduotą klausimą ekspertai atsakė, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas byloje nagrinėjamo įvykio metu (2018 m. gegužės 1 d.) ar laikotarpiu iki 2018 m. gegužės 30 d., būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje ar sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, pareiškėjui konstatuojamas mišrus asmenybės sutrikimas, kuris jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertai, atsakydami į antrąjį užduotą klausimą nurodė, kad pareiškėjas dėl savo psichikos būklės gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Taigi, ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus bei ekspertų Ekspertizės akte pateiktą vertinimą, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti pateiktu ekspertu vertinimu bei atliktu Ekspertizės aktu. Pareiškėjo atstovės išdėstytos abejonės teisminio nagrinėjimo metu, kad praėjus beveik dvejiems metams nėra galimybių nustatyti pareiškėjo būklės pažeidimo padarymo metu, vertinami kritiškai. Iš pateikto Ekspertizės akto matyti, jog jame buvo vertinama ne tik pareiškėjo apžiūra psichiatrinės ekspertizės metu, bet visa surinkta medicininė dokumentacija ir padarytos išvados būtent pareiškėjo veiksmų vertinimui pažeidimo padarymo metu ir iki 2018 m. gegužės 30 d. Taigi, teismas remiasi ekspertų padarytomis išvadomis, o pareiškėjo argumentus, kad pažeidimo metu negalėjo atsakyti už savo veiksmus atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, matyti, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 1 d., po perrišimo vedamas atgal į kamerą, pastūmė APS jaunesnįjį specialistą, pradėjo mojuoti rankomis, tapo agresyvus, neprognozuojamas, ėmė garsiai šaukti.

SVĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) reglamentuoja suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį (1 straipsnio 1 dalis). SVĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatos. Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai.

SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad suimtiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito suimtojo ar nuteistojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.

SVĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka (1–4 p). Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (36 straipsnio 2 dalis). Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam suimtajam (36 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos nuobaudos skiriamos tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (SVĮ 36 straipsnio 6 dalis).

Ginčo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 127 punktas nustatė, kad SVĮ nustatytas nuobaudas suimtiesiems turi teisę skirti tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopija suimtajam neatlygintinai įteikiama jo pasirašymo dieną. Pagal Taisyklių 129 punktą kiekvienas suimtasis, prieš skiriant jam nuobaudą, turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu. Jei suimtasis, kuris įtariamas pažeidęs suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (130 punktas).

SVĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta suimtųjų atsakomybė už suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik suimtiems asmenims, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų SVĮ 34 straipsnio 1 dalyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar suimtojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo (suimtojo) kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). Taigi šiuo konkrečiu atveju vertintina, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią gali būti skiriama nuobauda, grįsti asmens kaltę vien prielaidomis negalima (LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016, LVAT 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-717/2009).

Ginčo metu galiojusių Suimtųjų elgesio taisyklių 5 punkte buvo nustatyta, kad suimtieji turi būti mandagūs su įstaigos darbuotojais ir kitais asmenimis, nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, pravardžių, nerodyti nepadorių gestų.

Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, jog nėra aišku, kokie buvo administracijos reikalavimai ir kokių reikalavimų pareiškėjas nevykdė, vertinami kaip nepagrįsti. Tiek Sprendime, tiek Nutarime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą (suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos), 2 punktą (suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus), 2 dalies 8 punktą (suimtiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito suimtojo ar nuteistojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis).

Pareiškėjo argumentus, kad priimant Nutarimą, nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę, kad pareigūnams buvo žinoma pareiškėjo emocinė būklė teismas atmeta, nes jie yra paneigti ekspertų atliktu pareiškėjo psichinės būklės vertinimu. Svarbu ir tai, kad priimant Nutarimą atsakovas atsižvelgė ir į pateiktą Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto charakteristiką dėl pareiškėjo. Charakteristikoje Nr. 52-144 nurodyta, kad suimtojo elgesys, pastarajam būnant Socialinės reabilitacijos skyriuje, vertinamas patenkinamai. Galiojančių nuobaudų neturi, neskatintas. Mikroklimatas gyvenamojoje kameroje patenkinamas. Bendrauja su įstaigos administracijos atstovais mandagiai, iškylančias problemas stengiasi spręsti kreipdamasis į administracijos atstovus. Buityje pakankamai tvarkingas, į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja patenkinamai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 2018 m. gegužės 3 d. pažymos-rekomendacijos „Dėl A. V. priežiūros ypatumų“ matyti, kad 2018 m. gegužės 2 d. pareiškėjas buvo kviečiamas dėl 2018 m. gegužės 1 d. įvykusios konfliktinės situacijos klinikinio psichologo konsultacijai. Tai rodo, kad atsakovas siekė nustatyti visas įvykiui reikšmingas aplinkybes, susirūpinimą, kad toks pareiškėjo elgesys yra netinkamas. Pažymėtina, kad į psichologą kreiptasi iškart po įvykio, kas leidžia daryti išvadą, kad tai susiję su 2018 m. gegužės 1 d. įvykiu, o ne prieš tai, galimai įtarimų kėlusiu pareiškėjo elgesiu. Taigi atmestini pareiškėjo argumentai dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad atsakovas, paskirdamas pareiškėjui SVĮ 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui tinkamai laikėsi SVĮ 36 straipsnyje reglamentuotos nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos, t. y. skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, skiriamos nuobaudos atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (paskirta viena gana švelni nuobauda, teismo vertintina proporcinga). Taigi Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimas bei Departamento Sprendimas laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėVioleta PetkevičienėGediminas Užubalis