Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pardavėju, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 3 (trijų) metų laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą buvo pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos) – paskirta galutinė 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2017 m. lapkričio 13 d. paleistas iš pataisos namų);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – 32 (trisdešimt dviejų) MGL (1 600 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

jis, 2021 m. gruodžio 12 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2021 m. gruodžio 12, 14.24 val., alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0111 iškvėptame ore nustatyta 0,58 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta link kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į šlapią slidžią asfaltuotą kelio dangą, dėl ko ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) jis prarado judėjimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę išslydo už kelio važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į šalia kelio augantį medį. Šio eismo įvykio metu automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei G. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais – nežymiai sutrikdyta sveikata,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. A. kaltu padaręs jam inkriminuotą veiką prisipažino visiškai (1 tomas, b. l. 108-110, 116, 117) ir teisme paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltu prisipažįsta bei sutinka teismui duoti parodymus. Jis važiavo iš svečių, t. y. iš nukentėjusiosios (teismo pastaba – A. K.) link (duomenys neskelbtini), buvo nedaug išgėręs. Užvažiavo ant ledo, mašina slydo, nebesuvaldė jos ir trenkėsi į medį. Nukentėjusioji G. A. sėdėjo šalia vairuotojo, nukentėjusioji A. K. - gale dešinėje pusėje, o liudytojas A. A. - už vairuotojo. G. A. buvo sužalotas stuburas, o A. K. - koja. Jie pasirašė susitaikymą, jam pretenzijų neturi. Liudytojui A. A. nieko nenutiko. Jis iškvietė priešgaisrinę tarnybą dėl dujų nuotėkio, policiją ir greitąją. Buvo išgėręs skardinę alaus anksti iš ryto, neatsimena, kada tiksliai. Teisių niekada neturėjo. Policija jam surašė protokolą. Jis gailisi, sutinka su civiliniu ieškiniu. Tik suma jam atrodo per didelė 3657,66 eurai, nes nukentėjusioji A. K. pati susimokėjo 95 eurus, o nukentėjusioji G. A. sanatorijoje neišbuvo viso nurodyto laikotarpio reabilitacijoje. Aplinkybių gerai neatsimena, automobilis buvo nedraustas, kadangi jis neturi teisių, tai draudimas jam negaliotų. Kelių eismo taisykles supranta. Anksčiau baustas dėl vairavimo be teisių. Civilinį ieškinį pripažįsta, tik suma didelė, bet visgi sutinka su civiliniu ieškiniu pilnai. Prašo teismo nuožiūra taikyti bausmę (b. l. 173-177).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. gruodžio 12 d., apie 13.36 val., (duomenys neskelbtini) važiavo iš svečių į (duomenys neskelbtini). Važiavo automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos vyras E. A. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, buvo prisisegusi saugos diržu. Jų draugai A. K. ir A. A. (A. A.) sėdėjo galinėse keleivių vietose. Kiek jai žinoma, A. K. saugos diržu nebuvo prisisegusi. Buvo važiuojama (duomenys neskelbtini) gatve, kurios asfaltuota kelio danga buvo apledėjusi. Nežino ir negali nurodyti, kokiu greičiu buvo važiuojama. Prasilenkiant su priešpriešais važiavusiu automobiliu jų automobilį „sumėtė“. Vyrui nesuvaldžius automobilio, šis atsitrenkė į pakelės medžius. Įvykio metu „iššovė“ oro pagalvės. Įvykio vietoje susirinko žmonės. Vyras kartu su kitais žmonėmis nupjovė jos saugos diržą ir padėjo išlipti. Kažkas iškvietė policiją ir medikus. Iki atvyko specialiosios tarnybos, nepažįstami žmonės ją su A. K. nuvežė į pastarosios namus. Ji savo vyrui E. A. dėl įvykio metu patirto sužalojimo ir sugadinto jai priklausančio automobilio pretenzijų neturi ir neturės (b. l. 70-73, 74). Teisme nukentėjusioji parodė, kad supranta, jog duos parodymus dėl vyro, kaltinamojo E. A. Sutinka teismui duoti parodymus. Dėl avarijoje patirto stuburo sužalojimo jai buvo atlikta operacija. Po jos ji gydėsi reabilitacijoje. Jai buvo lūžęs slankstelis, operavo ir išsiuntė į reabilitaciją. Dėl vaiko po 9 dienų turėjo išvykti iš reabilitacijos, t. y. nebaigus 20 dienų gydymo. Administracija išvykti neleido, ji pati išvyko. Reabilitacija buvo nutraukta, nes ji pažeidė taisykles. Ji nežino ar Vilniaus teritorinė ligonių kasa apmokėjo iš anksto už visą sanatorijos laikotarpį (b. l. 173-177);

- nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. gruodžio 12 d., apie 13.36 val., (duomenys neskelbtini), ji kartu su draugais važiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilį „VW Passat“ vairavo E. A. Pastarojo žmona G. A. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o ji – galinėje. Ji saugos diržu prisisegusi nebuvo. (duomenys neskelbtini) gatvėje E. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medžius. Po įvykio ją su G. nepažįstamas vyras pavežė iki (duomenys neskelbtini) esančių jos namų. Kadangi tiek ji, tiek G. jautėsi blogai, jos iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai jas nuvežė į Vilniuje esančią ligoninę. Po įvykio E. jos atsiprašė, o ji jam atleido. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ji E. A. pretenzijų neturi ir neturės, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 62-64, 65);

- liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. gruodžio 12 d., apie 13.36 val., (duomenys neskelbtini), kartu su draugais važiavo iš A. K. (duomenys neskelbtini) esančių namų į (duomenys neskelbtini). Buvo važiuojama automobiliu „VW Passat“, kurį vairavo E. A. G. A. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o jis su A. – galinėse keleivio vietose. Jis sėdėjo už vairuotojo, saugos diržu prisisegęs nebuvo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) jie prasilenkė su priešpriešais važiavusiu automobiliu. Prasilenkiant transporto priemonėms E. nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, todėl E. A. jokių pretenzijų nereiškia. G. ir A. pro įvykio vietą važiavęs nepažįstamas vyras nuvežė iki pastarosios namų. Eismo įvykio dieną jie alkoholio negėrė. Alkoholiniai gėrimai buvo vartojami tik išvakarėse (b. l. 57-59);

- 2021 m. gruodžio 12 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriuo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 12 d., 14.00 val. su alkoholio kiekio nustatymo priemone, t. y. alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0111 patikrinus alkoholio koncentraciją E. A. biologinėje organizmo terpėje (iškvėptame ore), buvo nustatytas 0,69 promilių neblaivumas. 14.24 val. atlikus pakartotiną patikrinimą – 0,58 promilių neblaivumas. E. A. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 10, 11, 12,13);

- ikiteisminio tyrimo metu pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus specialisto Jono Mindaugo Paliulio išvada, kurioje nustatyta, kad eismo įvykio metu G. A. patyrė stuburo juosmens IV slankstelio kūno lūžį. Sužalojimas padarytas staiga per juosmenį sulenkiant stuburą. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 46-48);

- ikiteisminio tyrimo metu pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus specialisto Jono Mindaugo Paliulio išvada, kurioje nustatyta, kad eismo įvykio metu A. K. patyrė muštinę dešinio kelio žaizdą, t. y. sužalojimą, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas paveikus kūną kietu buku ar kietu bukabriauniu daiktu, galimai eismo įvykio metu (b. l. 39-42);

- eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros metu, kurioje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 12 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Gatvės važiuojamoji dalis šioje kelio atkarpoje yra apie 4,7 metrai pločio, leistinas maksimalus greitis – 50 kilometrų per valandą. Kaip užfiksuota apžiūros metu, asfaltuota kelio važiuojamosios dalies danga buvo šlapia. E. A. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo iš dalies už kelio važiuojamosios dalies ribų, skersai kelio ašinės linijos atžvilgiu. Žiūrint eismo kryptimi link kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, automobilio galinė dalis buvo važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, priekinė – už važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Žiūrint minėta eismo kryptimi, ties kelio važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu, kelio ilgio atžvilgiu – apie 3 metrų atstumu prieš automobilio stovėjimo vietą, buvo rastas didelis medis su pažeistu kamienu. Ties šiuo medžiu buvo rastas nulūžęs automobilio priekinis kairės pusės ratas bei kitų sugadintų detalių (dalių) nuolaužos. Pagal šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kelio važiuojamosios dalies plote tarp medžio ir ties kitu kelio kraštu stovinčio automobilio buvo intensyviai pribarstyta žemių, galima spręsti, kad prieš sustodama užfiksuotoje vietoje, transporto priemonė atsitrenkė į medį, nuo kurio po to buvo nublokšta. Automobilis ,,VW Passat“ buvo apgadintas. Be to, kad, kaip minėta, buvo nulūžęs jo priekinis kairės pusės ratas, taip pat buvo deformuota ir visa automobilio priekinė dalis (b. l. 15-21, 22, 23-27).

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 2 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą ir faktą, kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – kitų žmonių nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis E. A. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadas, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0111 iškvėptame ore nustatyta 0,58 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta link kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į šlapią slidžią asfaltuotą kelio dangą, dėl ko ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) jis prarado judėjimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę, išslydo už kelio važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į šalia kelio augantį medį. Šio eismo įvykio metu automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei G. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais – nežymiai sutrikdyta sveikata. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis patvirtino, kad važiavo iš svečių, kai buvo nedaug išgėręs. Užvažiavo ant ledo, todėl automobilis slydo ir kadangi nebesuvaldė jo, trenkėsi į medį, tai yra neįvertino slidžios kelio dangos. Taip pat prisipažįsta, kad vairavo be teisių. Dėl tokių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiųjų sveikata buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta. Nukentėjusioji G. A. sėdėjo šalia vairuotojo ir jai įvykio metu buvo sužalotas stuburas, o nukentėjusioji A. K. – gale, dešinėje pusėje ir įvykio metu jai buvo sužalota koja. Nukentėjusiosios duodamos parodymus nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi ir civilinių ieškinių nereikš. Įvertinus byloje ištirtą medžiagą, teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis nesilaikė dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 127 punkto pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykių padarinių – nukentėjusiųjų G. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir A. K. kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų.

Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų neblaivus sėdęs prie vairo ir vairavęs, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesilaikęs visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, konkrečiu atveju nepasirinko saugaus greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas. Aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai nustatytas 0,58 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta neblaivumo nustatymo aktu, taip pat tą aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis duodamas parodymus teisme. Be to, teismas pastebi, kad kaltinamasis ne kartą yra baustas administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam, tačiau išvadų dėl neteisėto elgesio nedaro ir toliau pažeidinėja įstatymus. Taigi, minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. E. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į E. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – neatsargumą (nusikalstamą pasitikėjimą), į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 127-135), dirbantis, vedęs. Administracinių nusižengimų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro baigiamojoje kalboje teismui siūlomą bausmę – areštą, jo dydį parenkant įstatymo numatytą vidutinį. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 32 MGL (1600 eur) dydžio bauda (LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, 65 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 0,58 promilių etilo alkoholio koncentracija ir vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, nors teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo sužaloti du asmenys. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad kaltinamasis žino, jog neturi teisės vairuoti, tačiau ir toliau elgiasi neatsakingai, pažeidžia įstatymus bei yra abejingas galintiems kilti padariniams. Šios aplinkybės rodo E. A. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog E. A., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą artimą vidutiniam – 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 3657,66 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 93-97). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotos G. A. ir A. K. ir dėl patirtų sužalojimų gydytos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 3657,66 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateikti 2022 m. sausio 13 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašai, kuriuose nurodyta kokia paslauga buvo suteikta nukentėjusiosioms ir jos kaina. A. K. buvo nustatyta kelio žaizda, o G. A. juosmens slankstelio lūžis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111) – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti 30 (trisdešimt) parų arešto ir 32 MGL (1600 eur) (Vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių motorines kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Viliaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. A. 3657,66 (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus šešiasdešimt šešis centus) eurų turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.