- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-1027-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02660-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės M. L. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2014 m. rugsėjo 12 d. antstolės M. L. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių ir įpareigoti antstolę parduoti šį turtą pareiškėjos surastai pirkėjai V. P. už 7 600 Lt.
Nurodė, kad antstolės M. L. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2013 m. spalio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4030-160 dėl 245 669,06 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos L. P. kreditoriaus AB DNB banko naudai. 2014 m. rugsėjo 12 d. antstolė M. L. priėmė patvarkymą skelbti pareiškėjai L. P. priklausančio 0,9367 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš pirmųjų varžytynių, nustatyti pradinę kainą – 7 600 Lt, varžytynių pradžią – 2014 m. rugsėjo 12 d., o pabaigą – 2014 m. spalio 13 d. 2014 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja pateikė antstolei M. L. prašymą parduoti areštuotą 0,9367 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris 4400-0903-3963, jos nurodytai pirkėjai V. P.. V. P. pristatė antstolei Nacionalinės žemės tarnybos išduotą leidimą įsigyti nurodytą žemės ūkio paskirties sklypą bei buvo pasirengusi tą pačią dieną mokėti į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą 9 500 Lt. Antstolė pirkėjos pristatyto leidimo ir mokėjimo nepriėmė, motyvuodama tuo, kad jau yra paskelbtos nurodyto žemės sklypo varžytynės. Pareiškėjos teigimu, antstolė buvo pareiškėjos informuota, kad turto pirkėjai reikia įsigyti leidimą pirkti žemės ūkio paskirties žemę, todėl antstolė, prieš paskelbdama varžytynes, privalėjo pasidomėti, ar toks leidimas yra gautas.
Antstolė M. L. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydama, kad 2013 m. lapkričio 22 d. buvo areštuotas skolininkei L. P. priklausantis 0,9367 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 17 d. antstolės patvarkymu buvo nustatyta areštuoto sklypo kaina – 9 500 Lt. 2014 m. rugpjūčio 7 d. antstolė išsiuntė skolininkei siūlymą iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklapyje surasti pirkėją, siūlymas galiojo 20 d. nuo jo išsiuntimo. Antstolė pažymėjo, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. skolininkei buvo suteikta pakankamai laiko surasti žemės klypo pirkėją. Skolininkė 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo pateikusi prašymą parduoti žemės sklypą T. S., tačiau nurodytas pirkėjas nepateikė reikalaujamos pažymos iš Nacionalinės žemės tarnybos, taip pat nesumokėjo pinigų į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl, praėjus protingam terminui, 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo paskelbtos varžytynės. 2014 m. spalio 13 d. žemės sklypas iš varžytynių buvo parduotas P. L. už 30 301 Lt.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad iki varžytynių pradžios pareiškėja nebuvo pateikusi reikiamų dokumentų, pagrindžiančių jos reikalavimą parduoti areštuotą turtą V. P.. Varžytynės negalėjo būti sustabdytos, kadangi į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo sumokėta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnio reikalavimus atitinkanti suma, o pasibaigus varžytynėms, turtas buvo realizuotas už tris kartus didesnę sumą, nei būtų sumokėta skolininkės siūlomo pirkėjo, todėl pareiškėjos skundo tenkinti nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundo dėl antstolės M. L. veiksmų netenkino.
Teismas nurodė, kad skolininkė 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo pateikusi prašymą parduoti areštuotą žemės sklypą T. S., tačiau bylos medžiagoje nėra įrodymų, kad minėtas asmuo į antstolės depozitinę sąskaitą būtų sumokėjęs CPK 704 straipsnyje reikalaujamą sumą. Nors skolininkė nurodė, kad prašė areštuotą turtą parduoti V. P., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o minėtas asmuo taip pat nebuvo sumokėjęs į antstolės depozitinę sąskaitą CPK 704 straipsnyje numatytos sumos. Nors skolininkė ir pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos V. P. išduotą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, tačiau šis leidimas neįpareigojo antstolės sustabdyti varžytynes ir parduoti žemės sklypą būtent V. P., kadangi skolininkė nebuvo antstolei pateikusi prašymo parduoti areštuotą turtą būtent šiam asmeniui.
Teismas taip pat pažymėjo, kad 0,9367 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus NR. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 13 d., pasibaigus varžytynėms, buvo parduotas už 30 301 Lt, todėl sutiko su išieškotojo AB DnB banko atsiliepime išdėstytais teiginiais ir nurodė, kad L. P. prašymo tenkinimas pažeistų išieškotojo teisėtus interesus, kadangi pareiškėjos siūloma pardavimo V. P. kaina yra daug mažesnė už tą kainą, kuria turtas buvo realizuotas per varžytynes, kas lemtų mažesnės dalies išieškotojo pateiktų reikalavimų patenkinimą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. P. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2014 m. rugsėjo 12 d. antstolės M. L. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių ir įpareigoti antstolę parduoti šį turtą pareiškėjos surastai pirkėjai V. P. už 7 600 Lt kainą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėja operatyviai rado visus įstatymo keliamus reikalavimus atitinkančią žemės sklypo pirkėją V. P., kuri 2014 m. rugsėjo 12 d., dar iki pareiškėjai priklausančio žemės sklypo varžytynių paskelbimo, pristatė antstolei M. L. iš Nacionalinės žemės tarnybos gautą leidimą įsigyti nurodytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei buvo pasirengusi tą pačią dieną įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 9 500 Lt žemės sklypo rinkos kainą. Antstolė M. L. 2014 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo pirkėjos V. P. pristatyto iš Nacionalinės žemės tarnybos gauto leidimo bei žemės sklypo kainos mokėjimo nepriėmė, teigdama, kad neva jau yra paskelbtos nurodyto žemės sklypo varžytynės, nors, kaip pati antstolė pripažįsta savo 2014 m. spalio 10 d. patvarkyme, to nebuvo.
2) Antstolė M. L. žinojo, kad žemės sklypą pirks ne T. S., o kitas pareiškėjos surastas pirkėjas – V. P., taip pat žinojo, kad praktiškai neįmanoma per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. šiai pirkėjai suspėti gauti visų reikiamų dokumentų iš Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, antstolė nebuvo nustačiusi termino, iki kada pareiškėjos surastas pirkėjas turi pristatyti nurodytus dokumentus ir atlikti žemės sklypo kainos mokėjimą, t. y. kad tai turi būti padaryta anksčiau nei 2014 m. rugsėjo 12 d., kas būtų neprotingai trumpas terminas. Antstolės veiksmai, paskelbiant pirmąsias aukščiau nurodyto žemės sklypo varžytynes, antstolei žinant, kad pareiškėja aktyviai ir sąžiningai ieškojo šio žemės sklypo pirkėjo, taip pat žinant, kad varžytynių paskelbimo dieną pirkėja V. P. buvo visiškai pasiruošusi šį žemės sklypą pirkti, yra neteisėti bei neatitinka teisinio reglamentavimo, kuris yra imperatyvus ir nuo kurio antstolė negalėjo nukrypti. Antstolė neturėjo jokios teisės atsisakyti priimti pareiškėjos surastos pirkėjos V. P. 2014 m. rugsėjo 12 d. pateiktų dokumentų ir žemės sklypo kainos mokėjimo, ypač, kad varžytynės tuo metu dar nebuvo paskelbtos. Tačiau antstolė, pažeisdama imperatyvias CPK 704 straipsnio nuostatas, pasielgė priešingai, o tokie veiksmai yra neteisėti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos L. P. atskirąjį skunda. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Iki varžytynių pradžios nebuvo sumokėta CPK 704 straipsnio 2 dalyje reikalaujama suma. Be to, pareiškėjos atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti antstolę parduoti pareiškėjos surastai pirkėjai žemės sklypą už 7 600 Lt, o ne už turto arešto vertę (9 500 Lt), jau pats savaime prieštarauja CPK 704 straipsnio 2 daliai.
2) Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, jog išieškotojas gautų savo reikalavimo patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Todėl tai yra pagrindas antstoliui pasirinkti tokį turto realizavimo būdą, kuris labiausiai atitinka išieškotojo pageidavimą pagal CPK 695 straipsnio 1 dalį. Būtent antstolės pasirinktas būdas turtui realizuoti iš varžytynių visiškai pasiteisino, kadangi L. P. priklausantis žemės sklypas buvo parduotas už 30 301 Lt t. y. gauta suma yra daugiau nei tris kartus didesnė nei būtų buvusi sumokėta skolininkės pasiūlyto pirkėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).
CPK 694 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Įstatyme nustatyta speciali tvarka, kurios turi laikytis vykdymo proceso dalyviai ir varžytynes organizuojantis bei vykdantis asmuo – antstolis – tam, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai. CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Nurodytos pinigų sumos laikomos sumokėtomis, jeigu pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą įskaityti iki skelbime apie būsimas varžytynes nurodytos varžytynių pradžios (CPK 704 straipsnio 4 dalis).
Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja operatyviai rado visus įstatymo keliamus reikalavimus atitinkančią žemės sklypo pirkėją V. P., kuri 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo pasirengusi įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 9 500 Lt žemės sklypo rinkos kainą. Tačiau, pagal galiojančių teisės aktų nuostatas vien ketinimas į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti ne mažesnę pinigų sumą, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, nesudaro pagrindo nutraukti turto pardavimo iš varžytynių. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos nurodoma pirkėja iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nutraukti turto pardavimą iš varžytynių nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo teisinio pagrindo.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal vykdomosios bylos duomenis pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo pateikusi prašymą parduoti ginčo žemės sklypą T. S., o ne V. P.. Byloje nenustatyta, kad šis asmuo būtų kreipęsis dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išdavimo. Leidimas V. P. įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išduotas 2014 m. rugsėjo 5 d. atsakant į jos 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymą, t.y. pakankamai operatyviai. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad jai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos surasti ginčo turto pirkėją.
Kaip minėta, varžytynės yra speciali procesinė turto realizavimo forma, kuria siekiama patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria išieškotojo procesiniuose dokumentuose išdėstytiems argumentams, kad pasibaigus varžytinėms ir pardavus turtą už 30 301 Lt, pareiškėjos prašymo parduoti ginčo turtą jos surastai pirkėjai už 7 600 Lt tenkinimas pažeistų išieškotojo teisėtus interesus, kadangi pareiškėjos siūloma pardavimo V. P. kaina yra daug mažesnė už tą kainą, kuria turtas buvo realizuotas per varžytynes, kas lemtų mažesnės dalies išieškotojo pateiktų reikalavimų patenkinimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329, 330 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.