Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-12-19 iki 2010-12-30 (12 parų), vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Nustatyta laikyti, kad V. M. liko sumokėti 56 MGL (7280 Lt) dydžio baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus Budinčios pamainos prižiūrėtoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent, turėdamas galimybę patekti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), patalpas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paimtus daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ modelis „6230i“ imei (duomenys neskelbtini), bevielio interneto modemą „Mezon“, modemą „Huawei mobile connect“ IMEI (duomenys neskelbtini), modemą „Huawei mobile Broaband“ E1550 IMEI(duomenys neskelbtini), telefono kroviklio laidą su litavimo viela bei SIM korteles - „Omnitel“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „Labas“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „Tele2“ (duomenys neskelbtini), - kurie nurodyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punkte, t. y. „Garso, vaizdo įrašymo prietaisai, telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio priemonės“ ir kuriuos pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 3 d. draudžiama turėti suimtiesiems asmenims, įsidėjo į savo batą ir tokiu būdu juos paslėpdamas nuo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojų, nepranešęs jiems, kad disponuoja draudžiamais (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus tarnybinėse patalpose turėti ir laikyti daiktais, turėdamas tikslą juos perduoti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje (duomenys neskelbtini) kameroje buvusiems kalinamiems asmenims, perėjo per kontrolės ir praleidimo punktą, nors pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.122 patvirtintų „Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarkos taisyklių“ 24 punktą (24 punkto redakcija, patvirtinta 2009 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-362) privalėjo mobiliojo ryšio telefoną palikti kontrolės ir praleidimo punkto prižiūrėtojui, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, bate paslėptus kalinamiems asmenims draudžiamus turėti daiktus įsinešė į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus tarnybines patalpas ir ten, turėdamas tikslą juos perduoti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje (duomenys neskelbtini) kameroje buvusiems kalinamiems asmenims, laikė, kol 2010 m. gruodžio 19 d. apie 20 val. juos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, taip pažeidė 1997 m. liepos 2 d. „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo“ 3 str. 1, 3, 4 punktus, numatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų „Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ 7 punktą - tardymo izoliatorių darbuotojams draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su suimtaisiais, nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu, 2010 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) patvirtinto „(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus darbo reglamento“ 2 ir 3 dalies reikalavimus, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro įsakymais, įstaigos nuostatais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais, (duomenys neskelbtini) TI direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius savo veiklą grindžia teisėtumo, <...> įstatymo viršenybės, <...> visuomenės moralės, <...> nepiktnaudžiavimo valdžia <...> principais, 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 122 patvirtintų „Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarkos taisyklių“, 24 dalies reikalavimus, kad asmuo, įeinantis į pataisos įstaigą ir turintis su savimi mobilaus ryšio telefoną privalo jį palikti kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojui, 2010 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto „(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo“ 7.2 ir 7.3 dalies reikalavimus - užkardyti kamerose suimtųjų (nuteistųjų) šiurkščius drausmės pažeidimus ir nusikaltimus, užtikrinti, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų, - tokiu būdu sumenkino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų vardą ir sumažino pasitikėjimą šiais pareigūnais visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje, sumenkino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų autoritetą ir prestižą ir dėl to valstybė, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžios įstaigos patyrė didelės žalos.

Teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, pagrįstai V. M. pripažino kaltu piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Priimdamas V. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė teisiamojo posėdžio metu duotais paties nuteistojo V. M., liudytojų R. G., S. P., R. B., A. U., M. A., R. J., V. L., D. R. parodymais, 2010-12-19 įvykio vietos apžiūros protokole, 2011-10-27, 2011-01-17, 2011-01-25, 2011-01-10, 2010-12-23 daiktų apžiūros protokoluose, 2010-12-19 įeinančių į tardymo izoliatorių asmenų apžiūrų ir jų daiktų patikrinimo protokole, 2010-12-22 kratos protokole, 2011-04-11, 2011-07-05 specialisto išvadose nurodytais duomenimis ir padarė teisingą išvadą, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai V. M. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendį.

Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingais tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui.

Apeliantas teigia, kad nusikalstama veika, už kurią jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nebuvo baigta, o nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes atliekant jo kratą (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, jis prisipažino, kad su savimi įsinešė draudžiamų daiktų ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams juos suradus, jis šių draudžiamų daiktų neperdavė (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje (duomenys neskelbtini) kameroje buvusiems kalinamiems asmenims. Todėl, apelianto nuomone, jo padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. ir 228 str. 1 d., kaip tyčinė veika, kuri nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant Lietuvos Respublikos BK 228 str., tai nustatinėjama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-31/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog V. M., būdamas valstybės tarnautoju – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus Budinčios pamainos prižiūrėtoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdamas atitinkamus jo tarnybą reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus, įsinešė į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių ir laikė tarnybinėse patalpose draudžiamus įsinešti ir laikyti daiktus – mobiliojo ryšio telefoną, bevielio interneto modemus, telefono kroviklio laidą su litavimo viela bei SIM korteles, tokiu būdu sumenkino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų vardą ir sumažino pasitikėjimą šiais pareigūnais visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje, sumenkino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų autoritetą ir prestižą, dėl ko valstybė, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos patyrė didelės žalos. Šių byloje nustatytų aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis V. M.. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl V. M. veiksmų valstybė (atitinkamos valstybės valdžios institucijos) patyrė didelės žalos, V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. kaip baigtas nusikaltimas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleisti.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Teisės požiūriu ši Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant Lietuvos Respublikos BK 40 str. reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis byloje 2K-84/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 45, 46, 48-50, 59 b. l.), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (2 t. 128-130 b. l.) nuteistasis V. M. pripažino ne visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savaip interpretavo byloje nustatytus faktus, neigė draudžiamus (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus tarnybinėse patalpose turėti ir laikyti daiktus siekęs perduoti (duomenys neskelbtini) kameroje buvusiems kalinamiems asmenims, teigė, kad šiuos daiktus į draudžiamą teritoriją įsinešė tik paveiktas daiktus perdavusio asmens pokalbio, kurį suprato kaip grasinimą jam ir jo šeimai, tačiau negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl apie šiuos grasinimus nepranešė teisėsaugos institucijoms, savo vadovybei ir kolegoms. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad V. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi nesant vienos iš būtinų sąlygų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p.), nėra pagrindo toliau svarstyti V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė apeliantui Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatų.

Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą), į apelianto asmenybę (neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, dirba), įvertino tai, kad nenustatyta V. M. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ir atsižvelgdamas į tai, kad paprastai pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmę (Lietuvos Respublikos BK 55 str.), V. M. paskyrė švelniausią iš Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – baudą, mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. M. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta, švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nusikalto ne iš savanaudiškų paskatų, o paketą su draudžiamais daiktais paėmė iš nepažįstamo asmens dėl to, kad buvo grasinama jam ir jo šeimai, jokios naudos neturėjo, jis pareigose dirbo 5 metus, tai buvo pirmas atvejis jo darbe, dabar jis supranta, kad galėjo paketą su draudžiamais daiktais palikti budinčioje dalyje ir apie tai pranešti vadovybei, gailisi ir pasižada daugiau nenusikalsti, be to, jis išlaiko sūnų, kuris studijuoja kolegijoje, studijas jis baigs 2013-06-30, sūnui stipendija nėra paskirta, nemenkina V. M. kaltės padarius tyčinį nusikaltimą ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. apeliacinį skundą.