Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pagirių sen., Vilniaus r., vidurinio išsilavinimo, dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 4 punkte, 69 straipsnyje, - įpareigoti iki 2017 m. vasario 18 d. atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą turtinę žalą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. vasario 12 d., apie 00.30 val., UAB „Top Sport“ lošimų automatų salone „Top Sport“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, perlipo per barą, skiriantį lošimo automatų salę nuo tarnybinių patalpų, kur raktu, paliktu kasos aparate, atrakino kasos aparatą, buvusį ant stalo, iš kur pagrobė UAB „Top Sport“ priklausančius 870 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Top Sport“ priklausantį turtą 780 eurų sumai.

A. S. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, perlipo per barą ir pavogė pinigus. Parodė, kad tada lošė su draugu, daug pralošė, be jų daugiau nieko nebuvo, apsauginis su padavėja išėjo parūkyti, jis tuo metu jau ant baro miegojo. Kai jie išėjo, pakėlė galvą ir pamatė paliktą raktą kasoje, tada ir kilo jam mintis paimti pinigus. Nežino, ar visus pinigus paėmė, kai juos paėmė, išėjo į gatvę ir kitoje gatvės pusėje paslėpė pinigus. Policija jį pagavo ant Žirmūnų tilto, nuvežė į areštinę. Kai kitą dieną išsiblaivė, pats pasakė, kad reikia paimti pinigus iš ten, kur juos paslėpė, ir grąžinti juos, nes lijo lietus ir pinigai galėjo sušlapti. Pats policininkams nurodė vietą, kur juos paslėpė, ten pinigus rado. Kadangi jis visus pinigus grąžino, civilinis ieškinys nereiškiamas, be to, jis dar savo noru atlygino neturtinę žalą padavėjai – 1000 eurų, kadangi ji turėjo nemalonumų dėl to, ką jis padarė. Pripažino, kad turi problemų su lošimu, yra parašęs prašymą, kad jo neįleistų į lošimo namus. Dėl to, ką padarė, labai gailisi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, A. S. taip pat prisipažino kaltas dėl jam pareikštų įtarimų (b. l. 75, 102-103, 106).

A. S. 2016 m. vasario 12 d. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje. 2016 m. vasario 12 d. surašytame Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. S. parodė vietą Žirmūnų g. 1, Vilniuje, kur paslėpė, užkasdamas po medžiu, 2016 m. vasario 12 d. iš lošimo salono „Top Sport“, Žirmūnų g. 2, Vilnius, pagrobtus pinigus. Parodymų patikrinimo metu jis atkasė 870 eurų (b.l. 77-78). 2016 m. vasario 18 d. apžiūrėjus pinigus, rastus parodymų patikrinimo vietoje metu, t. y. iš viso 870 eurų, surašytas Apžiūros protokolas (b. l. 80-95). 2016 m. vasario 18 d. minėti pinigai grąžinti A. S. (b. l. 96), nurodytą pinigų sumą – 870 eurų – jis pavedimu pervedė UAB „Top Sport“ (b. l. 100).

UAB „Top Sport“ įgaliota atstovė, apklausta kaip liudytoja, informavo, kad 2016 m. vasario 15 d. A. S. atlygino UAB „Top Sport“ padarytus nuostolius – 870 eurų, todėl UAB „Top Sport“ jokių pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2016 m. vasario 18 d. taip pat pateikė R. M. 2016 m. vasario 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad dėl 2016 m. vasario 12 d. įvykio ji pretenzijų A. S. ir A. Š. neturi, jie atlygino jai 1000 eurų žalą (b. l. 98, 99).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, kad dirba lošimo salone „Top Sport“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, lošimo automatų salono administratore. 2016 m. vasario 11 d. ji dirbo nuo 19.00 val. iki 2016 m. vasario 12 d., 7.00 val. Taip pat tą dieną dirbo apsaugos darbuotojas I. F.. Apie 22.00 val. į lošimo saloną atėjo du vaikinai. Vieną iš jų pažinojo iš matymo, t. y. A. Š., nes anksčiau prieš dvejus metus jie kartu dirbo šiame salone, jis dirbo apsaugos darbuotoju. Su Albert pasisveikino, persimetė keliais žodžiais. Abu vaikinai atėjo tikrai kartu, jie buvo šiek tiek išgėrę alkoholio, bent jau jai taip pasirodė. Vaikinai tarpusavyje bendravo. Ji dirbo prie kasos. Abu vaikinai iš karto išsikeitė į monetas po 1 ir 2 eurus, kad galėtų lošti, po 50 eurų. Taip pat užsisakė išgerti brendžio ir Coca Colos. Jie abu lošė su automatais, Albert nueidavo dar daryti statymus į lažybų salę. Kažkuris iš vaikinų laimėjo pinigų, kiek, nepamena, ir vaikinai užsisakė visą butelį brendžio, kurį po truputį gėrė ateidami tarp lošimų prie baro. Kitų lankytojų salone nebuvo. Apie 24.00 val. pas Albert pažįstamą baigėsi pinigai, nes jis viską pralošė. Jis buvo nepatenkintas, tačiau toliau lošė, pinigų skolinosi pas Albertą. Sumų ji nežino. 2016 m. vasario 12 d. apie 00.30 val., ji kartu su apsaugos darbuotoju išėjo rūkyti į rūkomąjį, kuris yra lošimo salono patalpų gale. Tuomet, kai išeidinėjo, prie baro liko sėdėti Albert pažįstamas. Jai atrodė, kad jis jau padauginęs alkoholio, o Albertas buvo lažybų salėje. Tiksliai neprisimena, kur paliko kasos raktą, gali būti, kad kasos spynoje. Tačiau tiksliai prisimena, kad užrakino įėjimo į jos darbo vietą už baro duris. Abu su apsaugos darbuotoju išėjo kartu, nes jokio pavojaus nejautė, kadangi vieną iš vaikinų ji pažinojo kaip buvusį apsaugos darbuotoją, o kitas buvo neblaivus. Kai grįžo po rūkymo, pamatė, kad Albert draugo nėra, taip pat pamatė, kad tarnybinių patalpų už baro durys, ne pagrindinės, o pagalbinės, yra praviros. Tuo metu prie jos priėjo Albert ir paprašė įpilti išgerti brendžio. Jai viskas pasirodė įtartina, todėl paklausė Albert, kur jo draugas. Albert pradėjo aiškinti, kad vaikinas nėra jo draugas ir jis išėjo namo. Jai tas taip pat pasirodė keista. Ji įpylė Albert ir dar kartą paklausė, kur jo draugas. Pati apsižiūrėjo, viskas buvo savo vietose ir tik tuomet atrakino kasą. Tada pamatė, kad nėra pinigų. Liko gulėti tik 5 eurai, iš kasos dingo 870 eurų. Tada ji pranešė apsaugos darbuotojui, kad dingo pinigai, paspaudė papildomos apsaugos iškvietimo mygtuką ir iškvietė policiją, nurodė vaikino požymius. Suvokė, kad pinigus pavogė Albert pažįstamas, nes nieko daugiau nebuvo. Apsaugos darbuotojas išbėgo į lauką ieškoti jo. Ji apsižiūrėjo kitus daiktus. Pastebėjo, kad atidarytas jos rankinukas, nerado savo piniginės. Atvažiavo apsaugos darbuotojai, policijos pareigūnai. Policija pranešė, kad sulaikė vaikiną. Apsaugos darbuotojas nuėjo pažiūrėti, ar tą sulaikė. Ji parašė pareiškimą į policiją dėl pinigų ir piniginės vagystės. Policija išvažiavo. Tik tuomet ji dar kartą pažiūrėjo rankinę ir tuomet rado savo piniginę. Rankinę taip pat prisiminė, kad pati paliko atidarytą. Albert draugas nelietė jos rankinės. Albert dar buvo likęs jų salone. 2016 m. vasario 15 d., į jų lošimo saloną atvyko tas pats Albert draugas, kuris pavogė pinigus iš kasos. Jis prisistatė A. S., priėjo prie jos, atsiprašė, pats pasiūlė susitaikyti ir atlyginti padarytą žalą. Ji jam paaiškino, kad dėl jo poelgio nukentėjo ir morališkai, ir finansiškai. Gali paaiškinti, kad dėl jo veiksmų iš jos sekančią dieną pareikalavo 870 eurų, be to, jai nesumokėjo piniginio priedo apie 100 eurų. 2016 m. vasario 12 d. (vagystės dieną) buvo sprendžiama dėl jos atleidimo iš darbo. Ji patyrė didelį emocinį stresą, daug jaudinosi, gėrė raminančius. Augina viena du nepilnamečius vaikus. Be darbo likti būtų labai sunku ir net neįmanoma. Teko ne vieną kartą atsiprašyti administracijos. Buvo priimtas sprendimas griežtai ją įspėti ir dėl to iki šiol yra labai stebima administracijos, kaip turinti blogą reputaciją darbuotoja. Tokį savo patirtą stresą bei prarastą galimybę papildomai užsidirbti ji įvertino 1000 eurų, tokią žalą nurodė Aleksandrui. Jis sutiko ir sumokėjo jai pinigus. Neturi jokių pretenzijų dėl šio įvykio (b.l. 35, 36-37).

Liudytojas I. F. parodė, kad jis anksčiau dirbo „Top Sport“ automatų salone, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, apsaugos darbuotoju. 2016 m. vasario 11 d. nuo 22.00 val. iki 2016 m. vasario 12 d., 07.00 val. buvo jo darbo pamaina. Be jo tą pamainą dirbo R. M., ji dirbo automatų salėje prie kasos. 2016 m. vasario 11 d., kai jis jau dirbo, t.y. po 22.00 val., tiksliai laiko neprisimena, į automatų saloną atėjo du vaikinai, apytikriai 22-24 metų amžiaus. Jam pasirodė, kad abu vaikinai buvo išgėrę alkoholio, tačiau nebuvo stipriai apsvaigę. Vaikinai užsisakė dar išgerti kažkokio alkoholio ir pradėjo lošti. Vaikinai, kaip sužinojo po įvykio, A. S. ir A. Š., o būtent A. S. pradėjo lošti su automatu, o A. Š. nuėjo daryti statymus šunų bėgime. Matė, kad vaikinai bendrauja tarpusavyje. Albertas išlošdavo, o Aleksandras pralošdavo pinigus. Tiksliai matė, kad pastarasis ėjo skolintis pinigų iš savo draugo. Jie periodiškai užsisakydavo alkoholio. Bendroji tvarka pažeidžiama nebuvo. 2016 m. vasario 12 d. apie 00.30 val. A. S. jau nelošė, sėdėjo prie baro, jam pasirodė, kad beveik miegojo. A. Š. toliau darė statymus ant šuniukų bėgimo. Be šitų vaikinų daugiau lošimo namuose nieko nebuvo. Be to, kai šie vaikinai tik atėjo, A. Š. buvo priėjęs prie R. M. ir pasisveikino. Jis dar paklausė Ritos, kas čia toks, ji atsakė, kad buvęs „Top Sport“ apsaugos darbuotojas. Taigi apie 00.30 val., nejausdami visiškai jokio pavojaus, jis ir R. M. nuėjo į pagalbines patalpas parūkyti. Pagalbinės patalpos yra tame pačiame pastate, tik iš lošimo salės reikėjo išeiti. Tose patalpose buvo apie 3-5 min. Kai grįžo, pastebėjo, kad A. S. jau savo vietoje prie baro nebuvo. Jis prisėdo prie išėjimo, o R. M. grįžo į savo darbo vietą prie baro. Tuomet prie jos priėjo A. Š.. R. M. paklausė, kur jo draugas, A. Š. pasakė, kad to kito vaikino nepažįsta, kad jis nėra jo draugas. Jam pasirodė keista, nes vaikinai tikrai atėjo kartu ir jis matė, kaip A. S. skolinosi pinigus iš A. Š.. A. Š. užsisakė dar išgerti alkoholio. Tuomet A. M., kai pylė alkoholį, pamatė ant baro stovo pėdsaką nuo bato ir smėlį. Ji apsižiūrėjo baro kasą, viskas buvo savo vietoje. Ji atidarė lošimo automatų kasą ir tuomet pastebėjo, kad dingo pinigai. Ji garsiai pasakė, kad prapuolė visi pinigai. Iš karto suprato, kad pinigus galėjo pavogti tik A. S.. Jis pasakė A. M. kviesti policiją ir apsaugą, o pats nubėgo į lauką, galvojo pasivyti A. S.. Tačiau lauke A. S. nebuvo. Grįžo atgal, paklausė A. Š. apie tą vaikiną. A. Š. sakė, kad nepažįsta vaikino, sakė, kad jokios vagystės nematė. Atvažiavo apsaugos ekipažas ir policija. Policijos pareigūnai pagal A. M. požymius jau buvo sulaikę A. S.. Jis nusileido prie jų automobilio ir patvirtino, kad jų automobilyje tikrai sėdi A. S.. Policija išvažiavo. Dėl pinigų vagystės jis prarado darbą „Top Sport“. Pats matė vagystės vaizdo įrašą. Jame matosi, kad A. S. paima pinigus iš kasos, A. Š. visą laiką vaikšto prie baro ir tiksliai mato, ką daro A. S. ir jo nesustabdo (b.l. 39-40).

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 23.00 val., kartu su draugu A. S. atėjo į lošimo saloną „Top Sport“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, šiame salone jis anksčiau dirbo apsaugos darbuotoju. Abu buvo išgėrę alkoholio. Ten lošė prie skirtingų automatų, toliau gėrė alkoholį. A. S. pralošė savo pinigus. Jis buvo dviejose lošimo salono patalpose, t. y. lažybų punkte ir lošimo automatų salėje, Aleksandras lošdavo tik prie automatų. 2016 m. vasario 12 d. apie 00.30 val. jis ėjo iš lažybų punkto į lošimo salę, tuomet pamatė, kad Aleksandras stovi už baro stovo. Jis dar paklausė, ką jis ten daro, Aleksandras kažką jam atsakė. Kiek pamena, pasakė, kad už baro nukrito jo telefonas ir jis įlipo tą telefoną paimti ir jam parodė telefoną. Kad jis galėtų vogti, nebuvo net minčių. Kad jis ruošiasi vogti, jis jam nieko nesakė. Jis nuėjo prie lošimo automatų, Aleksandras perlipo atgal per barą ir išėjo iš salono, atrodo pasakė, kad eina rūkyti. Tik tuomet jis pamatė, kad lošimo salone liko vienas. Kai atėjo salono darbuotojai, paprašė, kad jam įpiltų brendžio. Darbuotoja atidarė kasą ir tuomet pasakė, kad iš kasos dingo pinigai. Paklausė, kur jo draugas, sakė, kad įtaria tik jį. Jis negalėjo patikėti, kad Aleksandras pavogė pinigus, pasakė, kad jis negalėjo pavogti ir kad reikia kviesti policiją. Apsaugos darbuotojai paklausė A. S. duomenų, jis išsigando ir pasakė, kad nepažįsta Aleksandro (b. l. 68-69).

Vaizdo įrašų iš lošimo salono, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, pateiktų UAB „Top Sport“ 2016 m. vasario 15 d. pareiškimu (b. l. 21), apžiūros protokole užfiksuota, kad viename vaizdo įraše, 2016 m. vasario 12 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.44 val., matosi, kaip lošimo salone yra du vaikinai. Vienas iš jų yra A. S., kitas – A. Š.. Vaikinai tarpusavyje bendrauja. Prieina prie baro, atsigeria alkoholio, vėl nueina prie lošimo automatų. Matosi, kaip A. S. atsisėda prie baro ir geria alkoholį, tuomet lošimo salono darbuotojai išeina iš patalpos. A. S. pasidairo ir perlipa per stovą, prieina prie kasos aparato. Tik tuomet patalpoje pasirodo A. Š., kuris nueina į lošimo salę. A. S. perlipa atgal per baro stovą ir pasišalina. Prie baro grįžta lošimo salono darbuotojai, salone lieka tik A. Š., kuris toliau užsakinėja gėrimus. Ateina apsaugos darbuotojai, su kuriais kalba A. Š.. Kitas vaizdo įrašas yra tos pačios dienos. Jame iš viršaus nufilmuotas vaizdas kitose lošimo salono patalpose, kuriose yra tik A. Š. (b.l. 22-24).

2016 m. vasario 12 d. apžiūrėta įvykio vieta – lošimo automatų salonas, Žirmūnų g. 2, Vilnius. Nurodyta, kad patalpa stebima vaizdo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b.l. 8-12). 2016 m. vasario 12 d. papildomai apžiūrėta įvykio vieta.. Apžiūros protokole nurodyta, kad paimtos 2 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo baro stiklinės pertvaros dešinės išorinės pusės ir 1 daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais nuo baro stiklinės pertvaros dešinės vidinės pusės (b.l. 13-17).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio, įtvirtinančio baudžiamąją atsakomybę už vagystę, 2 dalis numato, be kita ko, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas, sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ištyręs minėtus baudžiamojoje byloje teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje numatyta tvarka, daro išvadą, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. vasario 12 d., apie 00.30 val., UAB „Top Sport“ lošimų automatų salone „Top Sport“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, perlipo per barą, skiriantį lošimo automatų salę nuo tarnybinių patalpų, kur raktu, paliktu kasos aparate, atrakino kasos aparatą, buvusį ant stalo, iš kur pagrobė svetimą UAB „Top Sport“ priklausantį turtą – 870 eurų. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia jo paties nuoseklūs parodymai teisiamojo posėdžio metu, kuriuos taip pat patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka – liudytojų R. M., I. F., A. Š. parodymai, Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, apžiūros protokolai, kiti minėti įrodymai.

Taigi įvertinus nurodytus įrodymus, neabejotinai nustatyta, kad A. S. nurodytą dieną, laiku bei aplinkybėmis, būdamas neblaivus, pagrobė svetimą – UAB „Top Sport“ priklausantį turtą (870 eurų), įsibrovęs į saugyklą (atrakinęs kasą). Pripažintina, kad nurodytus veiksmus jis atliko tiesiogine tyčia (susiformavusia staiga), kadangi, kaip jis pats pripažino, mintis pavogti pinigus kilo, kai iš patalpos išėjo padavėja bei apsauginis, ir jis pamatė, kad kasoje liko raktas. Taigi konstatuotina, kad pagrobdamas svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamojo posėdžio metu A. S. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. Kadangi nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, kaip jis pats pripažino, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konstatuotina ir A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, pagrobtas turtas grąžintas UAB „Top Sport“, civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat kaltinamasis savo noru atlygino ir neturtinę žalą, padarytą lošimo automatų salono darbuotojai R. M., taip pat jau minėtas atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgtina ir į A. S. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, dirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nesikreipė (b. l. 117-119), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 112-115), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu A. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Jos dydis nustatytinas taip pat atsižvelgus į nurodytas aplinkybes. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalies 1 punktu, A. S. skirtini draudimas lankytis įstaigose, kuriose teikiamos lošimo paslaugos, ir įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Skirtina bausmė, kadangi A. S. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 12 d. 00.53 val. iki 2016 m. vasario 12 d., 16.15 val. (b. l. 70-71), t. y. 1 para, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 6 dalies 1 punktu, visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausti A. S. lankytis įstaigose, kuriose teikiamos lošimo paslaugos, ir įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. vasario 12 d. 00.53 val. iki 2016 m. vasario 12 d., 16.15 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu ir 3 daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, supakuotus voke, – saugoti byloje.

A. S. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.