- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- PK-261-576/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- J. L., E. B., D. B.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Lolita Narmontienė
- Kategorijos
- 1.24.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant privačiai kaltintojai/ nukentėjusiajai/ civilinei ieškovei/ kaltinamajai J. L.,
dalyvaujant nukentėjusiajam/ civiliniam ieškovui/ privačiam kaltintojui/ kaltinamajam E. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantį (duomenys neskelbtini), vedusį,
nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso( toliau - LR BK) 24 str. 2 d., 140 str. 1 d. padarymu
D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančią (duomenys neskelbtini), ištekėjusią,
nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 24 str. 2 d., 140 str. 1 d. padarymu
J. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančią (duomenys neskelbtini),
nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 140 str. 1 d. , padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. privataus kaltinimo skundu kaltina D. B. pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. dėl to, kad 2012 m. lapkričio 15 d. apie 20 val. Antakalnio g. 37, Vilniuje, D. B. gatvėje, t.y. viešoje vietoje, vadino J. L. „padugne“, „prostitute“, „kurva“, „blede“,“vienkartine doze“, „šiukšle“, žemino J. L. dėl jos išorės ir vidaus įvairiausiais žodžių junginiais. D. B. griebę J. L. už plaukų, tampė juos ir rovė, du kartus spyrė į pilvą, spardė kojomis į rankas, kojas, sėdmenis, sukeldama jai fizinį skausmą.
J. L. privataus kaltinimo skundu kaltina D. B. ir E. B. pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl to, kad 2013 m. gegužės 28 d. apie 21 val., Antakalnio g. 37, Vilnius, E. B. jėga sugriebė J. L. už plaukų ir rankų, ištempė iš jos buto į bendrojo naudojimo laiptinę, spausdamas už kaklo ir rankų stumdė, viršutinėje kūno dalyje įvairiose vietose mušė per rankas. D. B. uždarė jos buvo duris, pagrasino jos, t.y. J. L., vaikui. E. B. suspaudė J. L. rankas, supurtė ir trenkė vieną kartą delnu į skruostą, o D. B. tampė už plaukų, spjaudė į veidą ir vieną kartą kumščiu trenkė į skruostą, E. B. toliau laikydamas J. L. už rankų ne mažiau kaip penkis kartus supurtė, stumdė ją į duris ir sieną, E. B. ir D. B. šaukė, kad ji skolinga. Dėl E. B. ir D. B. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, 2013-05-30 specialisto išvada Nr. Nr. G1668/13(01) nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Priešpriešiniu skundu J. L. kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., dėl to, kad 2012 m. lapkričio 15 d. apie 20,30 val. Antakalnio g. 37, Vilnius, viešoje vietoje, J. L. tyčiojosi iš D. B., ją žemino, įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius: „eikit nachui idiotai“, „psichiškai nestabilia“, „nesveiko proto“, „kvailė“, „prostitutė“, „kurva“, „išgama“, tokiais žodžiais ją kitų asmenų akivaizdoje užgauliai pažemino ir tokiu būdu įžeidė.Po to J. L. netvardydama agresijos ir pykčio, įsisiautėjo ir ėmėsi fizinių veiksmų: griebė D. B. už kaklo, kita ranka už peties ir stipriai suspaudusi rankomis smaugė, tokiu būdu sukeldama D. B. stiprų fizinį skausmą.
Priešpriešiniu skundu J. L. kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d.,dėl to, kad 2013 m. gegužės 28 d. apie 21 val. Antakalnio g. 37, Vilnius, laiptinėje pokalbio metu dėl 15 000 skolos grąžinimo tarp E. B., J. L. ir D. B., stovint prie buto durų, J. L. pradėjo emocingai reaguoti dėl skolos grąžinimo, šaukti, naudodama fizinę jėgą bandė E. B. nustumti, sugriebė jo kairę ranką ir stipriai dantimis įkando, padarydama rankoje žaizdą, ką patvirtina 2013-05-28 išrašas iš medicininių dokumentų.
Apklaustas kaltinamuoju E. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad nusikalstamų veikų nepadarė. J. L. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Prieš J. L. fizinio smurto jis nenaudojo. Skunde nurodytų veiksmų jis neatliko, vienintelis kontaktas buvo, kai J. L. jam įkando į ranką. Žodžiais jos neįžeidinėjo.
Apklausta kaltinamąja D. B. dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad nusikalstamų veikų neįvykdė, jokių negražių žodžių J. L. atžvilgiu nevartojo, pastarosios už plaukų netampė, fizinio skausmo jai nesukėlė. Jokių nusikalstamų veikų, kurie nurodyti skunde, ji neatliko.
Apklausta kaltinamąja J. L. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinimai jai pareikšti norint išsisukti. Ji beveik nebuvo prisilietusi prie D. B., žinojo, kad gatvėje yra kazino kameros ir filmuojama, necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo. Gegužės 28 d. E. B. neįkando, fiziškai nebūtų galėjusi to padaryti, ji visą laiką buvo laikoma už rankų.
Apklaustas nukentėjusiuoju E. B. paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 15 d. paprašė žmonos važiuoti kartu su juo pas J. L., kad J. L. jos atiprašytų už savo elgesį 2011 metais, kai jie dar bendravo. Vakare apie pusę devynių atvažiavo, mašiną pastatė Antakalnio g., šalia J. L. namų. Jis vienas nuėjo, sargas jį praleido, pakilo liftu. Kiek pamena duris atidarė vaikas, po to priėjo J. L., jos vyras. Paprašė J. L. nusileisti į apačią. Ji kiek pasvarsčiusi, sutiko. Kartu nusileido į apačią, kai priėjo, jis paprašė J. L., kad pastaroji atsiprašytų jo žmonos. Tada J. L. pradėjo isterikuoti, sakyti, kad neturi už ką atsiprašinėti, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, įžeidinėti jo žmoną ir jį. Labai dažnai vadino „psichiškai nestabilia“, tai vyko gatvėje, buvo praeiviai, kurie tai girdėjo. Tada pradėjo neadekvačiai elgtis, griebė jo žmonai už kaklo, tik jam pasakius, kad kvies policiją, pastaroji paleido žmoną ir nuėjo, nueidama dar vartojo necenzūrinius žodžius. Tuomet jie išvažiavo.
Gegužės 28 d. jis paprašė žmonos važiuoti kartu, pabūti liudininke. Jie nuvažiavo, pakilo liftu, buto duris atidarė J. L., kuri pamačiusi juos paklausė, ko nori. Jam atsakius, kad nori pasikalbėti, ji uždarė duris ir išėjo į laiptinę. Paklausus, kada grąžins skolą - 15000 litų, J. L. pradėjo šaukti, sakyti, kad ji nieko neskolinga, rėkti, pakeltu tonu sakyti: „ko Jūs iš manęs norite, eikite iš čia, Jūs čia neturite teisės būti.“Nuo jos rėkimo pradėjo verkti jų kūdikis. J. L. bandė jį nustumti, tačiau nepavyko ir tuomet priėjusi įkando jam į kairę ranką. Jis iš karto po įvykio kreipėsi į medikus. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis dar kelis kartus jai priminė apie skolą, žmona iškvietė liftą. Jau žmonai būnant lifte, pakilo kitas liftas, išėjo sargas ir tuo pačiu metu atsidarė kaimyno durys. Sargas įėjo į jų liftą ir visi kartu nusileido. J. L. vaikas buvo bute, į koridorių jis nebuvo išėjęs. Pokalbis laiptinėje vyko tarp jo ir J. L.. Į medikus kreipėsi iš karto maždaug po pusvalandžio. Mano, kad J. L. kreipėsi į teismą, kad nereikėtų grąžinti skolos.
Apklausta nukentėjusiąja D. B. paaiškino, kad lapkričio mėnesį jos vyras paprašė kartu su juo nuvažiuoti pas J. L.. Pasakė, kad jis nori atsiprašyti, ir nori,jog jos atsiprašytų J. L.. Jie nuvažiavo į Antakalnio gatvę. Ji liko mašinoje, o vyras nuėjo pas ją, po to abu sugrįžo. Vyras – E. B. paprašė išlipti iš mašinos, ji išlipo, vyras jos atsiprašė, pasakė, kad ir J. L. turėtų atsiprašyti už savo elgesį, kad ardė jų šeimą, įžeidinėjo ją elektroniniu paštu, telefonu. Tačiau J. L. pradėjo labai emocingai reaguoti, pasakė, kad neprivalo atsiprašyti ir pradėjo įžeidinėti ją užgauliais žodžiais, vadino psichiškai nestabilia, nesveiko proto, durne, prostitute, kurva, išgama. Buvo laukas, praeiviai, J. L. ją pažemino, įžeidė. Tuomet ji su vyru sėdo į mašiną ir grįžo namo. Dar J. L. buvo pagriebusi ją už kaklo, smaugė, laikė stipriai suspaudusi, taip sukeldama fizinį skausmą. Tų veiksmų ėmėsi po pasakytų žodžių. Ji pati į įžeidinėjimus J. L. nieko neatsakė, jokių veiksmų neatliko J. L. atžvilgiu. Įvykio metu jos vyras sakė liautis, baigti. Po šio įvykio jai buvo didelis stresas, trūko pienelio maitinamam vaikui.
Dėl gegužės mėnesio 28 d. įvykio paaiškino, kad vyras paprašė padėti nuvažiuoti atsiimti iš J. L. pinigus, kuriuos ji išnaudojo. Jie nuvažiavo pas J. L. į namus,ši pati atidarė duris, išėjo laiptinę, vyras pradėjo kalbėti apie pinigus, prašė grąžinti skolą, J. L. pradėjo labai emocingai šaukti. Tuo metu buvo su vaiku ant rankų, o vyras kalbėjo. J. L. pradėjo naudoti prieš E. fizinę jėgą. Ji pati stovėjo prie vežimėlio, o paskui prie lifto ir paprašė vyro važiuoti, nes nieko nebus. Kai jau ėjo į liftą, atėjo kaimynas ir sargas. Ji dar pasiūlė iškviesti policiją ir išsiaiškinti piniginius reikalus, sargas pasiūlė nusileisti žemyn. Gegužės įvykio metu ji jokių veiksmų J. L. atžvilgiu neatliko. Jai vyras pasakė, kad J. L. paskolino pinigų – 15000 litų, o pastaroji žadėjo grąžinti.
Apklausta nukentėjusiąja J. L. paaiškino, kad 2012-11-15 buvo jos vaiko gimtadienio kita diena, buvo laukiama svečių, kai paskambino į duris, jas atidarė sūnus M.. Kai išėjo į koridorių, pamatė E. B.. Dar į buvo koridorių buvo atėjęs ir jos vyras Ž.. Ji paklausė, ko E. B. nori, tuomet pastarasis pasakė, kad jo žmona laukia apačioje ir paprašė nusileisti. Ji nenorėjo eiti ir bendrauti, apie tai pasakė. Vyras pasisiūlė eiti kartu, bet E. B. pasakius, kad tikrai nieko neatsitiks, ji nusprendė nusileisti į apačią. Besileidžiant liftu E. B. nieko nesakė. Nusileidus į apačią, ten kur laukė E. B. žmona, D. B. buvo išlipusi iš mašinos, pradėjo šaukti kaip ji sau leidžia susitikinėsi su svetimais vyrais, vartojo daug necenzūrinių žodžių. Tuomet supratusi ir pasakiusi D. B., kad nemato prasmės čia būti, norėjo apsisukti ir išeiti, tuomet D. B. griebė jai už plaukų, pradėjo tampyti. Žinojo, kad ten yra namo kameros, todėl stengėsi neliesti jų, o D. B. ją spardė į pilvą. Išsisukusi išbėgo į namo holą, pribėgo prie sargo Jono, klausė, ar jis matė ką nors, tačiau sargas nematė. Viskas vyko 5-7 minutes. Įbėgus namo sušuko vyrui, tačiau jis nieko nematė, nors buto langai į tą pusę. Po to kreipėsi į policiją.
Šalies argumentai
Dar dėl lapkričio 15 d. įvykio nurodė, kad D. B. ją vadino necenzūriniais žodžiais. Smurtą jos atžvilgiu vartojo D. B.. Skunde, kai kreipėsi į policiją suklydo nurodydama datą.t.y. lapkričio 16 d. Apklausos metu pas tyrėją nurodydama 16 d. taip pat suklydo. Lapkričio 16 d. įvykio nebuvo. Kad suklydo, pastebėjo, kai ruošė skundą teismui. Nebuvo tokios situacijos, kad ji skolintųsi pinigų iš E. B.. Jai neaišku, kodėl D. B. ir E. B. iš jos reikalauja pinigų. Kodėl D. B. teigia buvusi užpulta lapkričio 15 d,., ji nežino. Šis įvykis vaizdo kameromis nebuvo užfiksuotas.
Dėl gegužės 28 d. paaiškino, kad su sūnumi M. grįžo iš L. Š. namo prieš devintą valandą vakaro. Sūnus jau ruošėsi miegoti, kai paskambino į duris, pažiūrėjusi pro akutę pamatė, kad laiptinėje yra visiška tamsa. Pagalvojusi, kad tai kaimynas, atidarė duris, tuomet E. B. tempė duris,o ji bandė uždaryti, tačiau E. B. tas duris atidarė, o jos sūnus M. pradėjo šaukti, ji jam liepė paskambinti Mt.. M. jam paskambino, pasakė, kad užpuolė mamą. Kai ji buvo ištraukta į laiptinę, pamatė E. B. ir D. B. ir mažą vaiką. Kas laikė vaiką negali pasakyti. E. B. paėmęs jos abi rankas tampė ją per laiptinę. Kai bandė eiti prie savo buto durų, E. B. ją prispaudė prie visiškai priešingo buto durų. Tuomet ji bandė spardytis, skambinti,bet E. B. paėmė jos abi rankas, prirėmė viršuje, o į visus jos klausimus:“ko Jūs norite?“ sulaukdavo daug necenzūrinių žodžių, spjaudymų į veidą. Ji suprato, kad visi veiksmai buvo suplanuoti, nes D. B. vis klausė E. B.:“O ką dabar turėtum tu daryti?“. Tuomet jis atlieka veiksmą – ją daužo, spjaudo ar purto. Dar D. B. rėkė dėl kažkokios skolos grąžinimo.
Dar dėl gegužės 28 d. įvykio nurodė, kad E. B. buvo ją paėmęs už rankų, prirėmęs prie 16 buto durų, o kai ji bandė išsivaduoti, trenkė ją į vieną sieną, kitą sieną, o D. B. šaukė, spjaudė į veidą, daužė atlikdama rankos mostus, rovė plaukus, vartojo jos atžvilgiu smurtą. Kai E. B. laikė jos abi rankas, D. B. stovėjo šalia su kūdikiu, kartojo komandas, ką E. turi daryti, spjaudė jai į veidą. Buvo paguldžiusi kūdikį, tam tikru momentu jį buvo paėmęs E.. Tą patį vakarą, kai grįžo M. B., paskambino į policiją, buvo pasiūlyta nuvažiuoti į 1PK, jie nuvažiavo su vaiku ir paklausus pareigūno, kur galima kreiptis dėl sužalojimų, jai pareigūnas pasakė Baltupiuose. Buvo nuvažiavę, tačiau įstaiga nedirbo, todėl atvyko kitos dienos rytą, kur ją užrašė apžiūrai kitai dienai, nes ekspertė nebeturėjo tą dieną laisvyų vietų. Jai mėlynės buvo ant rankų, pečių, nuo alkūnės iki pečių viršutinės dalis, nubrozdinimai rankose, nes D. B. draskė su nagais, buvo išrauti plaukai galvoje. Ant pačio veido mėlynių nebuvo.Ant kaklo buvo nubrozdinimai. Ji jokių skolų D. B. ar E. B. neturėjo. Jie gegužės 28 d. reikalavo skolos, D. B. prašė grąžinti skolą, neva jiems skolinga, konkreti pinigų suma nebuvo minima.
Konfliktas truko nuo 10 iki 20 minučių. E. B. ją laikydamas už rankų visą trenkė į sieną du kartus, po to daugiau kartų. Visą chronologiją veiksmų ji sudėlioti negali. Tada sudavė jai delnu į galvą prie smilkinio kelis kartus, 2-3 kartus į kairę pusę smilkinio. Laikydamas už abiejų rankų trenkė ją nugara į kaimynės duris. Trenkė į kaimynės duris tikriausiai du kartus. Tampė ją po visą laiptinės plotą, tampant ji stovėjo, parkritus nebuvo. Kai buvo suklupusi, E. B. ją pakėlė ir papurtė.Tuo metu kai E. B. vartojo jos atžvilgiu smurtą D. B. stovėjo šalia E., iš kairės pusės. Kol nurodinėjo, ką daryti, stovėjo su vaiku ant rankų. Konflikto metu buvo užgesusi keletą sykių šviesa,o po to nuo judesių užsidegusi.
D. B. kai E. laikė už rankų, paėmė viena ranka už plaukų ir pradėjo daužyti į buto Nr. 16 duris, tempė už plaukų, paėmė už kaklo dešine ranka, grasino, šaukė necenzūrinius žodžius, priartinus veidą. Kai ji patraukė veidą atgal, D. B. jai įdrėskė nagais į kaklą. Tuo metu jai D. B. stovėjo iš šono. Ji bandė išsilaisvinti, bandė purtytis. Vaikas tuo metu buvo vežimėlyje. Kol D. B. atlikinėjo tuos veiksmus, D. B. tuo metu ją laikė už rankų savo abiem rankom, buvo jai iš priekio. E. B. ji į ranką nekando.
Liudytojas Ž. L. teisme paaiškino, kad J. L. yra jo žmona ir sutiko duoti parodymus. Liudytojas paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 14 d. buvo sūnaus gimtadienis, į duris paskambino vyriškis, paprašė, kad jo žmona - J. L. išeitų į lauką. Tuomet jis paklausė žmonos, ar eiti kartu, tačiau pastaroji patvirtino, kad ne, pati viską išsiaiškins ir jis liko namuose su sūnumi ir svečiais. Po 10-15 minučių grįžo žmona suveltais plaukais, įsiaudrinusi. Tuomet bandė paskambinti E. B., kurio telefono numerį žinojo, nes jis jau buvo jam skambinęs, tačiau nekėlė ragelio. Žmona kai grįžo sakė, kad E. laikė už rankos, o D. tempė, tačiau jis pats įvykio nematė. Ar buvo žmonai kokie nors sumušimai – nematė. Kai grįžo, J. L. sakė, kad buvo sumušta, minėjo, kad buvo išrauta plaukų kuokštas. Po kiek laiko sulaukė skambučio iš asmens, kuris prisistatė bendravęs su jo žmona,teigė, kad jo žmona yra pasiskolinusi pinigų, išviliojusi pinigus. Ar kreipėsi J. L. kur nors dėl įvykio nežino, nes su žmona vyksta skyrybų procesas. D. B. jam pasakė, kad jo žmona susitikinėja su kitu vyru, t.y. E. B.. Žmona jam sakė, kad buvo keletą kartų susitikusi su E. B., tačiau kokiu tikslu – nežino.
Liudytoja G. T. Ž. teisme parodė, kad J. L. yra jos kaimynė, jai pažįstama, o E. ir D. B. nepažįsta. Liudytoja paaiškino, kad grįžusi vakare namo išgirdo baisų triukšmą. Kai pažiūrėjo pro durų akutę, jai pasirodė, kad muša žmogų, vienas laiko, o kitas muša. Matė, kad buvo ir mažas vaikutis. Ji paskambino namo apsaugos darbuotojams.
Atsakinėdama į klausimus liudytoja nurodė, kad datos nepamena, buvo vakaras, namo ji grįžo 20 val. gal 19 val. Būdama namuose ji girdėjo, kad buvo šaukiamasi pagalbos, tuos garsus girdėjo apie 15-20 minučių. Ji kelis kartus žiūrėjo pro akutę. Matė, kad buvo vaikutis iki 1 metų, kuris verkė, tą vaikutį laikė, o po to jis gulėjo vežimėlyje. Dar matė tris asmenis – dvi moteris ir vyrą. Tie trys asmenys buvo prie jos buto durų. Kaip tas žmogus buvo priremtas ji nematė, tik suprato. Tą žmogų mušė. Kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Smūgiai buvo suduodami rankomis ir kojomis.Turbūt ir vyras ir moteris sudavė smūgius tai kitai moteriai.
Buvo situacija, kad kūdikį laikė moteris, jai atrodo. Tiksliai apibūdinti, kokioje padėtyje mušimo momentu buvo tie asmenys nurodyti negali. Ji iškvietė apsaugą paspaudusi specialaus ragelio mygtuką, apsauga atsiliepė ir tada liftu apsaugos darbuotojas – vyras, kurio vardo ir pavardės nežino, pasikėlė. Kai apsaugos darbuotojas pakilo liftu, ji nematė. Pažiūrėjus pro akutę matė, kaip kaimynė užbėgo į namus. Tie du žmonės nuėjo į liftą, o kaimynė nuėjo namo. J. L. vaikutis buvo išbėgęs, jis labai išsigando. Pro praviras duris žiūrėjo J. L. vaikutis, jis nebuvo išbėgęs, buvo bute prie durų. J. L. vaiką matė jau į pabaigą, ne pirmą kartą kai žiūrėjo pro akutę.
Ji girdėjo baisų klykimą kelių žmonių, visi garsiai rėkė. Dar buvo smūgių garsai. Kai pažiūrėjo pro akutę matė M. jau po to kai iškvietė apsaugą. Matė vyrą ir moterį. Matė, kad laikė ir mušė. Nurodė, kad jai sunku nupasakoti kaip mušė. Buvo tampymas per koridorių.Kaimynę ji mažiausiai matė. Kaimynę tampė žmonės, tampė už rankų, gal stūmė, matė kaip mušė, o tiksliai įvardinti nurodė, kad nemoka.
Nurodė, kad atpažįsta salėje sėdintį E. B., o moters neatpažįsta. Jo veiksmų nurodė įvardinti negali. Kaimynę matė atremtą prie sienos prie jos buto durų, matė, kad kaimynę muša, tiksliai negali pasakyti kaip. Kokius veiksmus atliko J. L., o kokius veiksmus atliko E. B. negali įvardinti. Kai mušė, J. L. gynėsi šaukdama. J. L. veiksmų nematė, nes ji buvo žemai palei grindis. Matė, kad J. L. buvo priremta.
M. matė tik prie durų iš išorės, koridoriuje,jis buvo išėjęs iš buto ir rėkė“mama“ ir jai tai buvo baisu. Jos paliudyti paprašė J., po įvykio praėjus gal dviems savaitėm ar po mėnesio, buvo susitikę namuose, o paliudyti sakė reikės teisme.
Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad ji pažįsta J. L., o D. B. ir E. B. nepažįsta. Paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, tą dieną J. L. pas ją atvažiavo, jokių sumušimo žymių nesimatė. Jos sutarė, kad grįžus namo, J. L. paskambins, tačiau vis neskambino. Tada pati apie 21val. -21,30 val. paskambino, J. L. pasakė, kad ją ir vėl sumušė tie patys žmonės apie kuriuos anksčiau pasakojo, o M. viską matė. Sakė, kad jinai verkė ir M. verkė. Tai buvo tą pačią dieną, kai vyko įvykis, datos nepamena. Po poros dienų vėl buvo susitikusi su J. L., kaip pastaroji atrodė tiksliai nepamena. Pamena, kad J. L. rodė rankas, tačiau praėjo tiek laiko ir ji traumų apibūdinti negali. Tačiau tikrai pamena, kad J. jai rodė sumuštas vietas, tačiau apibūdinti tiksliau negali. Matė kažkokias traumas.J. L. jai pasakojo, kad tie žmonės paskambino į jos buto duris, jinai atidarė duris ir tada moteris sakė tam vyrui, kad muštų J. L. it tokiu būdu parodytų, kad ją myli. Tada kažkas ją laikė, o kažkas mušė, o M. šalia klykė. Moteris vyrui liepė ją mušti. Kiek laiko truko įvykis nežino.
Dėl pirmo įvykio girdėjo, kad paskambino jie telefonu, buvo tuo metu gimimo diena, J. pasakė, kad pati nueis, nes buvo svečiai ir ji nusileido. Kaip suprato viskas vyko lauke ir jie griebė ją už plaukų ir mušė. Tada jinai įbėgokas sargą, paklausė, ar jis matė, o pastarasis atsakė, kad ne ir tada J. nubėgo namo. Vardų tų žmonių nepamena. Dar žino, kad J. buvo siunčiami grasinantys laiškai.
Dar kai paskambino J. sakė, kad iš karto atliks dėl sumušimų med.tyrimą. Tą suprato iš J. kalbos telefonu. Jos tuo metu bendravo ne daugiau kaip 5 minutes.
Dar nurodė, kad antrasis įvykis vyko laiptinėje prie buto durų, o M. buvo išbėgęs.
Liudytojas D. U. teisme parodė, kad jis dirba bendrijoje „Nėries namai apsaugos darbininku, jo darbo vieta Antakalnio g. 37, Vilnius. Tame name gyvena J. L.. Datos nepamena, buvo vasara, gal 20 val. vakaro, būnant darbo vietoje 1 aukšte, paskambino gyventoja iš 16 buto ir pasakė, kad triukšmas laiptinėje. Tuomet jis priėjęs prie lifto pirmame aukšte jau išgirdo triukšmą, liftu pasikėlė ir pamatė moterį su vyru ir su vaiku, dar matė J. su jos sūnumi, taip pat stovėjo kaimynas iš 15 buto su drauge, t.y. atsidarę duris žiūrėjo. Suprato, kad pateko ne į pačią konflikto pradžią. Suprato, kad žmonės susinervinę, nes vaikiuką moteris laikė, tada atidavė vyrui, žengė link J., kuri buvo prie savo buto durų, aiškiai matėsi, kad agresyviai. Jis pabandė atsistoti tarp jų. Kalbėjo ir viena ir kita, buvo konfliktas. Tuomet jis pasakė, kad, kad kvies policiją, jei neišeis. Tada po 2-3 minučių švelniai palydėjo juos į liftą, nestūmė, mažutis vaikas verkė, M. irgi buvo apsiašarojęs. Lifte dar jie kalbėjo apie pinigus, kartu su jais nusileido į apačią. Laiptinėje jokio fizinio kontakto jis nematė, tačiau jis konflikto pradžios irgi nematė. Jis atpažįsta moterį – D. B. ir vyrą- D. B.. Jokio smurto, kokių muštynių laiptinėje nematė. Laiptinėje buvę asmenys nei vienas nesiskundė, kad buvo sumušti.
Liudytojas J. Ž. teisme parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju 937 namo bendrijoje „Neries namai“ pažįsta J. L., kuri yra to namo gyventoja, o D. B. ir E. B. nepažįsta. Jo darbo vieta Antakalnio g. 37, pirmas aukštas. Pamena, kad lapkričio 15 d., nes tuomet dirbo, matė kaip J. išėjo iš lifto su vyriškiu ir po kurio laiko atbėgo į holą šoko būsenoje, suveltais plaukais, kažką sakė, kad ją užpuolė, jis nelabai suprato, ir tada J. L. nuėjo namo. Ar yra salėje tas vyriškis, su kuriuo J. L. tą dieną buvo, negali pasakyti.
Buvo J. L. paraudimai apie veidą, drabužiai patampyti,plaukai suvelti, suprato iš jos kalbos, kad ją užpuolė moteris. J. L. kai išėjo su tuo vyriškiu, tai grįžo kažkur po 10 minučių. J. L. buvo pridususi ir veidas raudonas, tačiau negali pasakyti, kad tai buvo smūgių žymės. Matė, kad J. L. įėjo pro duris, tos durys dieną nerakinamos. J. L. kažką lemeno, kad ją užpuolė moteris. Ji policijos kviesti neprašė, nuėjo į namus. Ji buvo tampyta už plaukų, už drabužių, mano, kad jie taip negalėjo persisukti dėl bėgimo. Kai J. L. išėjo jos plaukai buvo surišti ar palaidi – nepamena. Jo paliudyti teisme paprašė J. L..
Liudytojas J. G. teisme parodė, kad J. L. yra jo kaimynė, o D. B. ir E. B. nepažįsta. Jis apie šešerius metus gyvena Antakalnio g. 37, Vilnius, 6 aukšte. Jo kaimynė yra J. L., jo butas yra priešais jos butą, o jo buto atžvilgiu J. L. butas yra iš dešinės. Gegužės mėnesio paskutinę savaitę, gulėdamas namuose po anginos operacijos išgirdo triukšmą, kuris nesiliovė. Galiausiai jis išėjo laiptinę.
Girdėjo daug keiksmažodžių. Žmogaus įvardinti negali, tačiau iš situacijos suprato, kad buvo reikalaujama pinigų, po to vartojami keiksmažodžiai, buvo daug šauksmų. Kadangi nesiliovė, nusprendė, kad reikia įsikišti. Išėjus į laiptinę kartu su budinčiu sargu įėjo ir pamatė du asmenis su vaiku ir kaimynę J.. Į laiptinę nuo triukšmo pradžios jis išėjo po keleto minučių, gal laiko praėjo ir daugiau. Frazę „atiduok pinigus“ sakė moteris, ne jo kaimynė. Ši frazė dar buvo pakartota, kai jis išėjo į laiptinę. Girdėjo būdamas namuose ir vyrišką ir moteriškus balsus. Būnant laiptinėje su sargu, moteris dar sakė“atiduok pinigus“, vartojo keiksmažodžius, ji kreipėsi į J..
Sargas ir jis vienu metu įžengė į fojė. Sargas išėjo iš lifto. Pamena, kad žiūrėti pro akutę buvo tamsu, todėl atidarė duris, pamatė žmones ir vežimėlį. Matė, kad J. buvo šoke, kreipėsi į jį sakė, kad ją ką tik primušė,tada sargas paprašė išeiti tų žmonių, nes iškvies policiją. Jis pats išėjo į laiptinę, savo buto duris uždarė. Kai atidarė savo buto duris, laiptinėje įsijungė šviesa iš karto ir pamatė, kad laiptinėje kairėjo pusėje stovi trys žmonės. Tie žmonės stovi vienas nuo kito maždaug per žingsnį, o J. tuo pat metu ėjo pro jį savo buto durų link. J. L. buto durys tuo metu buvo uždarytos. Laiptinėje jis prabuvo apie 5 minutes. Per tą laiką matė J. L. sūnų, kuris buvo pradaręs savo buvo duris. Tai atsitiko jau jam būnant laiptinėje. Kol buvo laiptinėje, dar vyko žodinis puolimas, buvo puolama J. L., kuri gynėsi žodžiais,o sargas varė žmones iš namo. Po keleto minučių viskas pasibaigia. Jam matant jokio fizinio kontakto tarp tų trijų asmenų nebuvo. Kai sargas pagrasino policijos įsikišimu ir paprašė išeiti, tie žmonės išėjo pasinaudodami liftu.
Jokių trenksmų negirdėjo, tik žodžius, keiksmažodžius. Balsai susiliejo įvairūs ir moteriški ir vyriškio balsas. Dar nurodė, kad kai atidarė duris J. buvo persigandusi ir susiėmusi jei neklysta už skruosto, t.y. viena ranka buvo ant veido. Kai J. L. sūnus atidarė duris, J. griežtai pasakė uždaryti duris. J. minėjo, kad jai trenkė, sakė „sumušė“, o kas sumušė – tai jis suprato, kad tie kiti asmenys. Jokių grasinimų J. jis negirdėjo.
Kai J. L. vaikas atidarė duris, visi žmonės buvo laiptinėje. Koridoriuje yra davikliai ir išėjus užsidega šviesa. Keiksmažodžius girdėjo būnant bute.Kas sakė keiksmažodžius tiksliai įvardinti negali. Konfliktavo dvi pusės. Suprato, kad konflikto priežastis buvo pinigų reikalavimas. Jis matė J. L. ašaras. Ką sakė J. L. konflikto metu negali pasakyti. Jam būnant laiptinėje J. L. į savo butą nėjo, laukė, kol jie išeis. Vaiko verkimo konflikto metu jis negirdėjo. Jam J. L. sakė, kad jai trenkė.
Apklausta liudytoja Kriminalinės policijos 2 poskyrio tyrėja D. B. parodė, kad pamena, jog ji atliko tyrimą ir byloje apklausinėjo mažametį M. L. pagal žodinį jo motinos prašymą, nes pastaroji nurodė, kad vaikas kažką matė. Pamena, kad tiriamas įvykis buvo laiptinėje, viskas,kas surinkta yra medžiagoje.Su skundu kreipėsi J. L., o po to ir kita pusė kreipėsi su skundu. Vaiko apklausa vyko dalyvaujant motinai, jokio spaudimo nebuvo daroma. Vaikas pats viską papasakojo, kas buvo užrašyta.
Apklaustas liudytoju mažametis M. A. L., J. L. sūnus, parodė, kad jis matė, kaip mamą mušė, todėl atėjo į teismą. Jam tuo metu buvo septyneri metai. Jis pamena, kad buvo apklausiamas policijoje.Parodė, kad išvažiavo jų draugas, po to buvo skambutis į duris, pagalvojo, kad grįžo, kai pravėrė duris, pamatė, kad tai ne draugas. Mama pradėjo traukti duris, bet nesugebėjo, tada liepė paskambinti draugui. Jis paskambino. Paaiškino, kad mamą vyras ištempė į laiptinę, mušė, stūmė į kaimynų duris, neleido atgal eiti. Tų atėjusių žmonių vaikas labai rėkė. Po to prievartavo pinigų iš mamos, mušė. Po to atvažiavo Mt. Mamą mušė vyras kiek pamena, tampė už plaukų, o buvo dar berniukas ir moteris. Mamą mušė vyras, o moteris negražiai vadino ir vyras truputį negražiai vadino. Jis pats buvo bute pro durų akutę žiūrėjo pasidėjęs kėdę.
Specialistas A.. G. parodė, kad savo teiktą teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą 2013-07-08 tvirtina. Remiantis kolegės išvada ir advokato raštu buvo plačiau parašytos aplinkybės.Klausimai buvo suformuluoti advokato rašte. Savo išvadą tvirtina. Nurodė, kad dalis sužalojimų galėjo atsirasti 28 d., dalis kategoriškai negalėjo atsirasti 28 d., t.y. galėjo būti padaryta anksčiau ar vėliau 28 dienos.
Ekspertė J. G. D. teisme patvirtino savo2013-05-30 specialisto išvadą Nr. G1668/13(01). Konkretizavo, kad J. L. kūno padėties patiriant trauminiu poveikius nurodyti neįmanoma. Įvykio aplinkybės išvadoje nurodytos iš nukentėjusiojo asmens žodžių, nukentėjusioji buvo apžiūrėta Apžiūra atlikta pačios nukentėjusiosios prašymu. Vienas iš sužalojimų yra galvos srityje, tai tą sužalojimą galima padaryti tiek suduodant, tiek atsitrenkus. Sužalojimo laiko konkrečiai nustatyti negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo 1-3 paros iki kreipiantis dėl tyrimo. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau 11 trauminių poveikių pasekoje. Paaiškino, kad trauminis poveikis nuo smūgio sudavimo skiriasi tuo, kad trauminis poveikis gali būti tiek suduodant, tiek atsitrenkus, tiek suspaudus, o smūgis – tik suduodant. Būdingų smūgiui sudavimų nebuvo nustatyta, vienintelis sužalojimas suduodant galėjo būti padarytas galvoje, tačiau jis priskirtas prie trauminių poveikių.Kai yra ir tokia galimybė, ir tokia galimybė – priskiriama prie trauminių poveikių. Ji neatmestų galimybės, kad sužalojimai padaryti ir gegužės 29 dieną. Sužalojimus nustatė iš apžiūros, o faktines aplinkybes nurodė besikreipiantis asmuo.
2013-05-30 specialisto išvada Nr. G 1668/13(01) nustatyta, kad J. L. padaryta galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių aptinimu dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimai kaklo užpakaliniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, odos nubrozdinimai kairio riešo sąnario srityje, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2013-05-28). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.7-8,1t.).
2013-06-28 antstolio Valdo Čegliko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 116-13-899 (b.l.17-40,1t.) užfiksuota, kad antstolis naudojant personalinį kompiuterį atidarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 116-12-791 priedą- kompaktinį diską su jame esančiais monitoriaus ekrano vaizdais. Kompaktiniame diske esantys monitoriaus ekrano vaizdai pridedami prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo.Minėtas faktinių aplinkybių protokolas pateiktas kartu su skundu.
VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos pateiktoje E. B. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. P13-8529( b.l.76-80,1t.) užfiksuota, kad 2013-05-2822 val. kreipėsi E. B., skundžiasi skausmais kairio dilbio srityje, kur yra hematoma. Ligonio žodžiais apie 21,30 val. Antakalnio raj., apkandžiotas moters iš veido pažįstamos.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikta 2013-07-08 Teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-220-38 ( b.l..119-127,1t.), kurioje nurodoma, kad ekspertės J. G.-D. 2013-05-30 10,00 val. konstatuoti J. L. kūno sužalojimai buvo padaryti 19 trauminių poveikių pasakoje, iš jų 15 kietais bukais daiktais, o 4 sužalojimai kaklo užpakaliniame paviršiuje – kietu aštriabriauniu daiktu. J. L. nustatyti kono sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, kurių tapatybės nustatyti negalima, daugumoje veikiant nestipria jėga, galimai spaudžiant rankų pirštais arba atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, išskyrus dešinės momeninės srities sumušimą bei poodinę kraujosruvą dešiniame žaste – šie sužalojimai padaryti suduodant smūgius stipria jėga arba stipriai atseit\trenkaint į kietus buvkus daiktus. J. L. apžiūros metu jos veide nebuvo konstatuota absoliučiai jokių kūno sužalojimų. J. L. 2013-05-30 nustatytų kūno sužalojimų pobūdis liudija, kad jie galėjo būti padaryti įvairiu laiku iki 2013-05-30. Odos nubrozdinimai kakalo užpakaliniame paviršiuje negalėjo būti padaryti 2013-05-28, nes vieno iš jų pobūdis tikrai nurodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 3-4 dienas iki ekspertinės apžiūros.
2014-07-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole(b.l.57-63,2t.) antstolis konstatavo, kad J. L. naudojantis antstolių kontoros kompiuteriu ir įėjus į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 53@gmail.com įvesdama elektroninio pašto slaptažodį, elektroniniame pašte surandamas 2012-11-15 dieną gautas laiškas. Atidarius šį laišką matoma, kas jis yra atsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) @gmail.com. Tokiau nurodomas laiško turinys, kuriame be kitų aplinkybių nurodoma: „per anksti nuėjai, norėjau dar pasakyti, kad žinotum tu esi slyksti, šiandien gavai is mano žmonos tai ko nusipelnei ir dar buciau dadejes,...“ Dar protokole užfiksuota, kad laišką siuntė siuntėjas (duomenys neskelbtini) @gmail.com, kurio kompiuterio IP adresas yra 10.42.44.196.
2014-09-11 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo tarnybos rašte (b.l. 70,2t.) užfiksuota, kad pateiktas IP adresas 10.42.44.196 priskirtas vidinio tinklo IP adresų grupei, todėl nustatyti, kurioje vietoje 2012 m. lapkričio 15 d. 23,17 val. buvo minėtas kompiuteris, nėra galimybės.
2013-10-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole(b.l.128138,1t.) antstolis konstatavo mobiliame telefone, kurio numeris +37062048178 ( naudojasi J. L.) gautų ir išsiųstų žinučių turinį. Atsiųsta žinutė iš telefono Nr. +37062389792 2013-03-09 15,25 val., išsiųstos, gautos žinutės iš +37062048178, +37063648766, data – 2013-05-23. . Taip pat nuotraukose užfiksuota J. L. 2013-05-24 20,57 val., 2013-05-26 15,15 val., 2013-05-26 16,35 val., 2013-05-26 16,39 val.
2012-11-15 veikos
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad tiek kaltinamoji D. B., tiek kaltinamoji J. L. turi būti išteisinamos, neįrodžius, kad jos dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltino viena kitą privataus kaltinimo skundais.
2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 3.1.8. punkte nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vertinant J. L. pareikštą kaltinimą, kuriuo ji kaltino D. B. padarius jai fizinį skausmą, t.y. pagal LR BK 140 str. 1 d., ir įžeidimą, t.y. pagal LR BK 155 str. 1 d., nustatyta, kad kaltinamoji D. B. kaltės nepripažino ir neigė įvykio metu sudavusi smūgius, tampiusi plaukus J. L. ar vartojusi pastarosios atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Tokie D. B. parodymai atitinka E. B., D. B. vyro, parodymus, tačiau prieštarauja J. L. parodymas, kuri tvirtino, kad D. B. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir sukėlė jai fizinį skausmą, nes spyrė į pilvą.
Vertinant D. B. pareikštą kaltinimą, kuriuo ji kaltino J. L. padarius jai fizinį skausmą, t.y. pagal LR BK 140 str. 1 d., ir įžeidimą, t.y. pagal LR BK 155 str. 1 d., nustatyta, kad kaltinamoji J. L. kaltės taip pat nepripažino, neigė savo veiksmais sukėlusi fizinį skausmą D. B. ir vartojusi pastarosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius. Tokie J. L. parodymai kaip minėta prieštarauja D. B., E. B. parodymams.
Apklaustas liudytoju Ž. L., J. L. vyras, teisme aiškino, kad jo žmona grįžo po 10-15 minučių suveltais plaukais, įsiaudrinusi. Ar buvo žmonai kokie nors sumušimai – nematė, pati ji sakė,kad buvo sumušta.
Liudytojas J. Ž., kuris šiuo atveju yra bešališkas liudytojas, tik patvirtino faktą, kad J. L. iš lifto išėjo su vyriškiu. D. B., kaip su J. L. buvusio vyriškio, neatpažino. Kai J. L. grįžo maždaug po 10 minučių jos plaukai buvo suvelti, pridususi, šoko būsenoje, veidas raudonas. Kažką lemeno, kad ją užpuolė moteris, tačiau jis nelabai suprato, policijos kviesti neprašė, nuėjo namo. Liudytojo J. Ž. parodymai neprieštarauja J. L. parodymams.
Esant prieštaringiems tarpusavyje nurodytų pačių D. B. ir J. L. parodymams dėl šios veikos, Ž. L. tvirtinant savo žmonos parodymus, o E. B. savo žmonos parodymus, liudytojui J. Ž. pačio įvykio nemačius, teismas vertina, kad prieštaravimų pašalinti nėra galimybės. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų vertinti nusikalstamų veikų požymių buvimą ar nebuvimą tiek D. B., tiek J. L. veiksmuose teismui nepateikta.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tarp abiejų pusių yra susiklostę konfliktiški santykiai.
Nusikalstamos veikos buvo įrodinėjamos teismui teikiant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus 2013-06-28 (b.l.(b.l.17-40,1t.) bei 2014-07-18 (b.l.57-63,2t.). Kaltinamasis E. B. nepripažino po 2012-11-15 dienos įvykius rašęs laiškus elektroniniu būdu J. L.. 2014-07-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole(b.l.57-63,2t.) antstolis konstatavo, kad J. L. naudojantis antstolių kontoros kompiuteriu ir įėjus į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 53@gmail.com įvesdama elektroninio pašto slaptažodį, elektroniniame pašte surandamas 2012-11-15 dieną gautas laiškas. Atidarius šį laišką matoma, kas jis yra atsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) @gmail.com. Tokiau nurodomas laiško turinys, kuriame be kitų aplinkybių nurodoma: „per anksti nuėjai, norėjau dar pasakyti, kad žinotum tu esi slyksti, šiandien gavai is mano žmonos tai ko nusipelnei ir dar buciau dadejes,...“ Dar protokole užfiksuota, kad laišką siuntė siuntėjas (duomenys neskelbtini) @gmail.com, kurio kompiuterio IP adresas yra 10.42.44.196.
2014-09-11 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo tarnybos rašte (b.l. 70,2t.) užfiksuota, kad pateiktas IP adresas 10.42.44.196 priskirtas vidinio tinklo IP adresų grupei, todėl nustatyti, kurioje vietoje 2012 m. lapkričio 15 d. 23,17 val. buvo minėtas kompiuteris, nėra galimybės.
Pažymėtina, kad nustatyta žinutė, teismo vertinimu, nei paneigia, nei patvirtina kokius nors nusikalstamus veiksmus, neįrodo, kad buvo vartojamas smurtas. Dėl pačiame žinutės tekste vartojamų žodžių, šios žinutės turinio šioje byloje kaltinimas nėra reiškiamas. Be to, byloje surinktų aukščiau minėtų duomenų pagrindu, teismas vienareikšmės išvados, kad žinutę J. L. išsiuntė būtent E. B., daryti negali.
Byloje apžiūrėta ir prijungta medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-AT-05065-12 (b.l.89-118,1t.). Minėtoje medžiagoje esančiame J. L. skunde (b.l.91-92,1t.) ir J. L. liudytojos apklausos protokole(b.l.109-110,1t.) yra nurodoma, kad įvykis, kurio metu D. B. vartojo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius ir sukėlė savo veiksmais fizinį skausmą, buvo 2012-11-16 apie 20 val., o ne 2012-11-15 apie 20 val. kaip kad nurodoma privataus kaltinimo skunde. E. B. savo skunde (b.l.93-94,1t.) kalba apie įvykį, buvusį 2012-11-15 apie 20 val. Teismo posėdžio metu J. L. teigė, kad šiuose dokumentuose nurodant datą ji suklydo ir tai paaiškėjo tik rašant privataus kaltinimo skundą teismui. Tokius J. L. paaiškinimus teismas vertina kaip teisingus, nes teismo posėdžio metu tiek J. L., tiek E. B. bei D. B. pripažino įvykus konfliktą 2012-11-15 dieną, o ne 16 dieną.
Ištirtų teisme įrodymų viseto pagrindu teismas konstatuoja, kad, išnaudojus visas galimybes objektyvių, patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamoji D. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., ir LR BK 155 str. 1 d., o kaltinamoji J. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., ir LR BK 155 str. 1 d., nesurinkta.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamoji D. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., o kaltinamoji J. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. Visas abejones teismas vertina kaltinamųjų naudai. Tiek kaltinamoji D. B., tiek kaltinamoji J. L. išteisinamos neįrodžius, kad dalyvavo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., padaryme (LR BPK 303 str.5 d. 2 p.).
Ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2013 m. gegužės 28 d. 21 val. Antakalnio g. 37, Vilnius, laiptinėje prie J. L. buto durų, įvyko konfliktas tarp E. B., D. B. ir J. L.. Šios aplinkybės neginčija nei vienas proceso dalyvis. Tačiau konflikto priežastis, aplinkybes, savo veiksmus kiekviena pusė aiškina skirtingai.
Kaltinamoji D. B. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 1 d. neprisipažino. Nurodė, kad veiksmų, kurie nurodyti jai dėl šios veikos pareikštame kaltinime, neatliko, t.y. neigė tampiusi J. L. už plaukų, spjaudžiusi į veidą, trenkusi vieną kartą delnu į skruostą.
Kaltinamasis E. B. kaltės pagal LR BK 140 str. 1 d., nepripažino,teigė prieš J. L. fizinio smurto nevartojęs, o įvykio metu jam pati J. L. įkando į ranką.
Kaltinamoji J. L. kaltės dėl jai priešpriešiniame skunde pareikšto kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. nepripažino, neigė įkandusi E. B. į ranką, teigė pati buvusi sumušta E. B. ir D. B..
Apkaltinamąjį nuosprendį E. B. , D. B. ir J. L. atžvilgiu teismas grindžia J. L., E. B., D. B. parodymais, liudytojų G. T. Ž., L. Š., D. Ū. ,J. G., M.A. L. parodymais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais.
Ištyrus įrodymus teisme nustatyta, kad privačios kaltintojos ir nukentėjusios J. L. parodymai proceso metu dėl jai šios veikos metu padarytų sužalojimų ir fizinio skausmo sukėlimo buvo iš esmės nuoseklūs, jie patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Nukentėjusioji J. L. nuosekliai ir kategoriškai parodė, kad būtent E. B. ir D. B. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, ją mušė, stumdė, tokių veiksmų pasekoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.
J. L. parodymai pilnai atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie J. L. padarytų sužalojimų lokalizaciją ir padarymo laiką. 2013-05-30 specialisto išvadoje Nr. G 1668/13(01) nurodyta, kad J. L. padaryta galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių aptinimu dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimai kaklo užpakaliniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, odos nubrozdinimai kairio riešo sąnario srityje, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2013-05-28). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.7-8,1t.).Tokios specialisto nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina J. L. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką. Apklausta teismo posėdžio metu davusi specialisto išvadą J. G.-Dorošenko ją patvirtino. Teismas vertina, kad J. L. įvykio metu padarytų sužalojimų nepaneigia ir bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikta 2013-07-08 Teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-220-38 ( b.l..119-127,1t.), kurioje nurodoma, kad ekspertės J. G.-Dorošenko 2013-05-30 10,00 val. konstatuoti J. L. kūno sužalojimai buvo padaryti 19 trauminių poveikių pasekoje, iš jų 15 kietais bukais daiktais, o 4 sužalojimai kaklo užpakaliniame paviršiuje – kietu aštriabriauniu daiktu.
Ekspertė J. G.-D. ir specialisto išvadą pateikęs A.G. nurodė skirtingą kiekį trauminių poveikų, kurių pasakoje J. L. buvo padaryti sužalojimai, tačiau tiek vienas, tiek kitas patvirtino J. L. padaryto sužalojimo faktą. A.G. nurodė, kad J. L. apžiūros metu jos veide nebuvo konstatuota absoliučiai jokių kūno sužalojimų,o odos nubrozdinimai kaklo užpakaliniame paviršiuje negalėjo būti padaryti 2013-05-28. Tačiau kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, J. L. nenurodo, kad jai 2013-05-28 įvykio metu buvo sužalotas veidas ir kaklas. Nurodoma, kad kaklas buvo spaudžiamas, o į veidą buvo suduota delnu. Pareikštame kaltinime akcentuojama tai, kad ji buvo tampoma už plaukų, jai spaudžiamos rankos, kad buvo mušama viršutinėje kūno dalyje įvairiose vietose per rankas. Būtent padaryti J. L. sužalojimai abiejose rankose ir konstatuoti specialisto išvada (b.l.7-8,1t.), kas teismo vertinimu, patvirtina J. L. parodymų nuoseklumą.
Savo sumušimo faktą J. L. patvirtino ir įvykio dieną – 2013-05-28 kreipdamasi su skundu į policiją (b.l.3-4, medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-AT-02425-13), kur nurodė buvusi sumušta E. B. ir jo žmonos D. B..
Teismo posėdžio metu J. L. nurodė, kad ją kaltinamasis E. B. laikė paėmęs už rankų, prirėmęs prie 16 buto durų, o kai ji bandė išsivaduoti, trankė ją į vieną, į kitą sieną, D. B. rovė plaukus, sudavė ranka. Teigė, kad po įvykio ant veido jokių mėlynių nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
J. L. sumušimo faktą patvirtino ir liudytoja G. T. Ž., kuri nors ir nedetalizavo E. B., D. B., J. L. veiksmų, tačiau tvirtino patį J. L. sumušimo faktą prie savo butų durų 2013-05-28 d. Liudytoja paaiškino, kad laiptinėje triukšmas buvo baisus, koridoriuje matė tris asmenis - vyrą ir moterį bei J. L.. Dar buvo mažas vaikutis. Atpažino salėje sėdintį E. B. kaip įvykio metu buvusį vyrą, moters nurodė neatpažįstanti. Teigė girdėjusi smūgių garsus. Liudytoja tvirtino iškvietusi namo apsaugą.
Tokie liudytojos parodymai patvirtinti liudytojo D. Ū. parodymais, kuris paaiškino, kad paskambino gyventoja iš 16 buto ir pasakė, kad triukšmas laiptinėje. Liudytojas tvirtino, kad dar būnant pirmame namo aukšte ir laukiant lifto, jis girdėjo triukšmą, o kai pasikėlė liftu pamatė moterį, vyrą, vaikutį, J. L., jos sūnų. Nurodė, kad dar stovėjo kaimynas iš 15 buto su drauge. Liudytojas tvirtino, kad žmonės buvo susinervinę. Laiptinėje jis jokio smurto, muštynių nematė. Jam asmenys nesiskundė, kad buvo sumušti.
Liudytojas J. G., J. L. kaimynas, taip pat patvirtino triukšmo, kuris buvo laiptinėje, faktą, girdėjo vyriškus, moteriškus balsus, keiksmažodžius. Dar liudytojas tvirtino, kad jam tik atidarius buto duris J. L. jam pasakė, kad jai trenkė, ją sumušė ir jis suprato, kad tai padarė kiti laiptinėje buvę asmenys – vyras ir moteris. Konfliktavo abi pusės, jis suprato, kad konflikto priežastis – pinigų reikalavimas.
Tokie liudytojų J. G., D. Ū., G. T. Ž. parodymai neprieštarauja J. L. parodymams, juos papildo. Liudytoja L. Š. teisme patvirtino, kad iš J. L. žodžių žino, kad pastaroji buvo sumušta laiptinėje.
Žemesnės instancijos teismas
J. L. mušimo faktą įvykio metu patvirtino ir jos mažametis sūnus M. A. L., kuris nurodė įvykį matęs pro durų akutę. Iš esmės analogiškai vaikas aiškino apklausiamas iš karto po įvykio 2013-05-30 (b.l.12, medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-AT-02425-13), kur nurodė, kad pasistatė kėdę ir žiūrėjo pro akutę bei matė, kad vyras stumdė mamą.
E. B. ir D. B. kaltės nepaneigia ir kitos nustatytos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad santykiai tarp E. B. ir D. B. ir J. L. dar iki įvykio buvo priešiški. Tokios nustatytos aplinkybės neprieštarauja teismo išvadai, kad nežymų sveikatos sutrikdymą J. L. padarė E. B. ir D. B. .
Pačių E. B. ir D. B. parodymus apie tai, kad jie jokio smurto J. L. atžvilgiu nevartojo, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. J. L. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada(b.l.7-8,1t.).
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvada, kad E. B. ir D. B. kaltė yra pilnai įrodyta. Paminėtų įrodymų visuma teismui yra pakankama kaltinamųjų E. B. ir D. B. dalyvavimui inkriminuojamame nusikaltime įrodyti.
Nukentėjusioji J. L. prašė E. B. ir D. B. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 2 d., 140 str. 1 d. Nustačius, kad E. B. ir D. B. abu buvo vykdytojai, jų veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 140 str. 1 d., be nuorodos į LR BK 24 str. 2 d.
Vertinant priešpriešiniame skunde pareikštą kaltinimą, kuriuo J. L. kaltinama tyčia sukėlusi fizinį skausmą E. B. įkąsdama jam į ranką, t.y. pagal LR BK 140 str. 1 d., nustatyta, kad kaltinamoji J. L. kaltės nepripažino ir neigė įvykio metu įkandusi E. B. į ranką.
Pats E. B. nurodė, kad 2013-05-28 konflikto laiptinėje metu jam J. L. įkandusi į ranką. Teismas pažymi, kad tokie E. B. parodymai yra nuoseklūs. Savo sužalojimo faktą E. B. patvirtino iš karto po įvykio tą pačią dieną kreipdamasis pas medikus. 2013-05-28 tarnybiniame pranešime (b.l.9, medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-AT-02434-13) užfiksuota, kad 2013-05-28 apie 23,05 val. Santariškių klinikų priėmimo skyriaus slaugytoja Virbulytė pranešė, kad apie 22,00 val. kreipėsi E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuota paviršinė trauma. Po suteiktos med. Pagalbos paleistas. Paaiškino, kad apie 21,30 val. Antakalnio g. 37, Vilnius įkando pažįstama. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos policijos duomenų bazėje (b.l.7-8, medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-AT-02434-13)
Teismo posėdžio metu E. B. nurodė, kad konflikto metu prie J. L. durų, pastaroji jam įkando į kairę ranką. E. B. rankos sužalojimo faktas patvirtintas objektyviais duomenimis – VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos pateiktoje E. B. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. P13-8529( b.l.76-80,1t.) užfiksuota, kad 2013-05-28 22 val. kreipėsi E. B., skundžiasi skausmais kairio dilbio srityje, kur yra hematoma. Ligonio žodžiais apie 21,30 val. Antakalnio raj., apkandžiotas moters iš veido pažįstamos.
Teismas vertina, kad E. B. nuosekliai ir kategoriškai teigė, kad būtent J. L. jam įkando į ranką, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokie jo parodymai atitinka objektyvius duomenis - medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs, todėl teismas jais tiki. J. L. parodymus apie tai, kad ji neįkando į ranką E. B., teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus.
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad J. L. kaltė padarant šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta E. B. parodymais, medicininiuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis, tarnybiniu pranešimu, kitais bylos duomenimis. Privatus kaltintojas J. L. veiksmus prašė kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d. Toks J. L. veikos kvalifikavimas yra teisingas ir patvirtintas byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Bausmės skyrimas
Kaltinamųjų D. B., E. B., J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams.
Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į kaltinamųjų asmenybes.
E. B. anksčiau neteistas, tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, dirba.
D. B. anksčiau neteista, tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, dirba.
J. L. anksčiau neteista, tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, dirba.
Kaltinamiesiems bausmės tikslai siektini skiriant laisvės apribojimo bausmę.
J. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo: iš D. B. 5000 litų(2012-11-28 įvykis), o solidariai iš D. B. ir E. B. 15 000 litų neturinės žalos atlyginimo bei 47,75 Lt turtinės žalos atlyginimo(2013-05-28 įvykis).
Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš D. B. (2012-11-28 įvykis)atmestinas.
J. L. civilinis ieškinys kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ( dėl 2013-05-28 įvykio) tenkintinas iš dalies.
Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajai dėl E. B. ir D. B. tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl įvykio metu patirtos traumos ji kreipėsi į medikus dėl sužalojimo masto nustatymo, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamieji E. B. ir D. B. dirba, augina nepilnametį vaiką, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas taip pat atsižvelgia į pačios J. L. elgesį įvykio metu.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, ir teismų praktiką civilinės ieškovės naudai priteistina 500 Lt neturtinei žalai atlyginti solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir D. B..
Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo 47,75 Lt sumoje tenkinamas visiškai. Ieškinio dydis įrodytas ir pridedamais medicininiais dokumentais ir apmokėjimo kvitais (b.l. 92-93,2t.). Žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų veiksmais.
E. B. ir D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš J. L. 20000 litų D. B. naudai ir 10 000 litų E. B. naudai.
Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. D. B. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš J. L. (2012-11-28 įvykis)atmestinas.
Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo E. B. naudai tenkinamas iš dalies.
Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Byloje yra įrodyta, kad E. B. dėl tyčinių J. L. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl įvykio metu patirto sužalojimo jis kreipėsi į medikus, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.
Taip pat teismas atsižvelgia į J. L. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamoji J. L. dirba, augina nepilnametį vaiką, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas taip pat atsižvelgia į pačio E. B. elgesį įvykio metu.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, ir teismų praktiką E. B. naudai priteistina 500 Lt neturtinei žalai atlyginti iš J. L..
Proceso išlaidos.
J. L. prašė priteisti iš D. B. 363 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2013-12-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ir solidariai iš D. B. ir E. B. 2592,20 bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: advokatės išlaidos 2000 litų, eksperto apžiūra – 44 litai, išrašas 15 litų, 2013-11-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 302,50 litų, Tele 2 išklotinės 84,70 Lt, 2014-07-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 121 litas, vertimo paslaugas 2014-07-31, viso 25 litai.
Prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies,LR BPK 106 str. 2 d. pagrindu iš E. B. ir D. B. priteistina 2000 litų J. L. naudai advokato išlaidoms(b.l.79,2t.) apmokėti. Kitos J. L. nurodytos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš E. B. bei D. B..
Skundu E. B. ir D. B. taip pat prašė priteisti turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas ir pripažinti jas proceso išlaidomis,tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių turėtų išlaidų dydį, todėl prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2013-05-28 veika) ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neatlygintinai išdirbti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės E. B. neskirti.
D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2013-05-28 veika) ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neatlygintinai išdirbti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
D. B. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2012-11-15 veika) padarymo išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuojamą veiką(LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.)
D. B. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (2012-11-15 veika) padarymo išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuojamą veiką(LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.)
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės D. B. neskirti.
J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2013-05-28 veika) ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neatlygintinai išdirbti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
J. L. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2012-11-15 veika) padarymo išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuojamą veiką(LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.)
J. L. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (2012-11-15 veika) padarymo išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuojamą veiką(LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.)
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės J. L. neskirti.
J. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš E. B. ir D. B. 500 litų neturtinės žalos atlyginimo J. L. naudai.
Priteisti solidariai iš E. B. ir D. B. 47,75 litų turtinės žalos atlyginimo J. L. naudai.
E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš J. L. 500 litų neturtinės žalos atlyginimo E. B. naudai.
D. B. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš J. L. atmesti (2012-11-15 veika).
J. L. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš D. B. atmesti (2012-11-15 veika).
Priteisti solidariai iš E. B. ir D. B. 2000 litų proceso išlaidų J. L. naudai.
E. B. ir D. B. prašymo priteisti proceso išlaidas netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.