Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1042-899/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-24
Bylos Nr.
1-1042-899/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00037-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
R. R., R. Š.
Kaltinamasis
A. T., M. T.
Advokatai
Adolfas Račkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1042-899/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00037-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.10.1; 1.2.28.4; 2.1.15; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,gynėjams advokatams Adolfui Račkauskui ir Ričardui Raliui,nukentėjusiesiems R. R. ir R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis Šiaulių r. sav., R(duomenys neskelbtini), mokosi Kuršėnų politechnikos (duomenys neskelbtini) mokykloje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje;

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2003-11-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį skirtas 30 parų areštas, pritaikius LR BK 75 straipsnį, arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2004-03-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 3 dalį ir 144 straipsnį paskirta bausmė – 60 parų areštas. Pritaikius LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant šį laiką atlyginti padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos; 3) 2008-06-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė - laisvės apribojimas 7 mėn., vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 5 punktu, įpareigotas per paskirtą laisvės apribojimo terminą nekeisti gyvenamosios vietos be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios ir įpareigotas neatlygintinai išdirbti 70 val. per 3 mėn. terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) 2010-12-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams; 5) 2011-11-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtas 70 parų areštas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. ir M. T. 2013-01-11 apie 20.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai atvirai, A. T. spardant buto, esančio Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), duris, jas išlaužė ir prieš savininko R. R. valią įsibrovė į R. R. gyvenamąjį butą, tuo pažeidė nukentėjusiojo R. R. būsto neliečiamumą.

Be to, A. T. ir M. T. 2013-01-11 apie 20.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą atgauti A. T. priklausantį sidabrinį žiedą, R. R. gyvenamajame bute, esančiame Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijimą, bet nerealizuotą A. T. tariamą teisę, t. y. panaudodami fizinę prievartą prieš R. R. ir prieš jam artimą asmenį R. Š., reikalaudami grąžinti A. T. priklausantį sidabrinį žiedą, A. T. ir M. T. sudavė kumščiais ir kojomis R. R. ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį ir nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, A. T. sudavė nukentėjusiajai R. Š. kumščiu ne mažiau trijų kartų į galvą, kas sukėlė nukentėjusiajai R. Š. fizinį skausmą ir padarydami nukentėjusiajam R. R. dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimą, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kaktos, abiejų akių, nosies, dešinio kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos ir kairio skruosto srityse, kas sukėlė nukentėjusiajam R. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. T. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo pas R. R., gamino valgį. Nusiėmęs žiedus, pasidėjo ant stalo ir sakė, kad juos vėliau pasiims. Atėjęs pasiimti, jų nerado. R. R. pasakė, kad ateis kitą dieną ir, jei žiedo neras, bus blogai. Į butą atėjo su broliu po kelių dienų. Jis (A. T.) išlaužė duris, mušė R. R.. Į butą įėjo pirmas, brolis iš paskos. Durų spardymą brolis taip pat galėjo matyti. Brolis buvo neblaivus. Įėjus R. R. buvo koridoriuje, Š. – kambaryje. Dabar tikslių aplinkybių nepamena, buvo neblaivus. Tokį jo elgesį įtakojo girtumas. Kaltinimas yra teisingas, visas faktines aplinkybes pripažįsta pilnai. Žiedas yra negrąžintas, jį buvo palikęs ant stalo pas R. R.. Smūgiai nurodyti teisingai. Mušė R. R., po to R. Š.. Sudavė abiems į galvą. Ar brolis mušė juos, nematė, nes atėjo G. ir jį numetė į šalį. Policijos pareigūnus iškvietė kaimynas. R. R. sakė, kad žiedo neturi. Į butą ėjo dviese su broliu. B. atėjo vėliau. Smūgiavo kumščiais, spyrė kojomis. Galėjo suduoti keturis kartus, kiek kartų spyrė, nepamena. Mokosi paskutinius metus. Gyvena su motina, tėvas paskelbtas mirusiu. Motina nedirba dėl sveikatos, jai padeda. Mokinio stipendijos negauna. Savo poelgį vertina blogai, ateityje nusikaltimų nedarys. Yra kita byla dėl vagystės.

K. M. T. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su broliu vartojo alkoholį, po to nuėjo pas R. R.. Pas R. R. ėjo brolio žiedo. R. R. jų neįleido. Išlaužę duris, įėjo į vidų. Buto durys buvo užrakintos. Brolis R. R. smūgiavo į galvą, jis taip pat. Jam (M. T.) jau įėjus, R. R. gulėjo ant žemės. Bute buvo R. R. ir R. Š.. R. R. sudavė 3-4 smūgius. Brolis mušė pirmą R. R., po to R. Š.. Kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Abu su broliu buvo neblaivūs. Alkoholis jų elgesį įtakojo. Savo elgesį vertina blogai. Atlieka areštą už vagystę, įvykdytą prieš du metus.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. T. ir M. T. nėra kaltinami sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, A. T. ir M. T. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusiojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-01-11 jis su drauge R. Š. buvo adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.30 val. buto koridoriuje išgirdo didelį triukšmą, nes kažkas daužė buto duris. Nuėjus pasižiūrėti kas vyksta, pamatė kad jo buto durys yra išlaužtos ir mėtosi ant grindų. Tuo metu koridoriuje stovėjo A. T., kuris vilkėjo baltos spalvos kelnes ir nieko nesakęs tris kartus ranka trenkė į veidą. Nuo patirtų smūgių R. R. nukrito ir krisdamas galvą trenkė į koridoriuje stovėjusį veidrodį. R. R. susitrenkus galvą, jis negalėjo nurodyti kas atsitiko po to, tačiau kiek pamena, A. T. nuėjo į kambarį ir sumušė R. Š.. Netrukus atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. T.. R. R. teigimu, A. T. į jo butą buvo atėjęs ne vienas, nes su juo buvo dar vienas asmuo, kurio R. R. nepažino ir negalėjo nurodyti kaip jis atrodė, kadangi tuo metu buvo tamsu (1 tomas, 25, 28-29 b. l.);

- nukentėjusiosios R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-01-11 apie 18.00 val. ji nuėjo pas savo draugą R. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Atėjus P. R. R. į namus, jie kalbėjosi jo namuose, ir praėjus apie 10 min. nuo atėjimo pas R. R. į namus, kažkas paskambino į duris. R. R., išgirdęs skambutį, stojosi nuo kėdės atidaryti durų, tačiau jam nespėjus atidaryti durų, kažkas jas išlaužė ir įėjo į vidų. Nežinomam asmeniui įėjus į R. R. butą, girdėjo didelį triukšmą ir nusprendė nueiti į koridorių pažiūrėti kas ten vyksta. Nuėjusi į koridorių pamatė, kaip pažįstamas A. T., priėjęs prie R. R., jį sumušė spirdamas kojomis ir trankydamas kumščiais į įvairias kūno vietas. A. T. nustojo mušti R. R., kai pastarasis atsirėmė į sieną. Kai R. R. atsirėmė į sieną, A. T. atsisuko į R. Š. ir pasakęs, kad ir ji gaus, priėjo prie R. Š., kuri tuo metu stovėjo prie virtuvės durų ir žiūrėjo kaip muša R. R., ir kumščiu, daugiau nieko nesakęs, trenkė į galvą ne mažiau trijų kartų. Sudavęs ne mažiau trijų smūgių į galvą, A. T. išėjo iš R. R. namų. Papildomoje apklausoje nukentėjusioji R. Š. parodė, kad į R. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., atėjo akivaizdžiai girtas A. T. su broliu M. T.. A. T. su M. T. R. R. namus atėjo išvertę gyvenamojo buto duris. Kas išvertė R. R. gyvenamojo buto duris, pasakyti negali, nes nematė, tačiau kai išvirto buto durys R. R. išėjo į koridorių, kur jį A. T. ir M. T. pradėjo mušti. Kai A. T. su M. T. pradėjo mušti R. R., R. Š. išėjo iš miegamojo kambario į koridorių ir pamatė, kad abu broliai T., t. y. A. ir M.su rankomis ir kojomis muša R. R.. Kiek, kas smūgių bei kur sudavė, pasakyti negali, tačiau matė, kad abu T. R. R. rankomis ir kojomis smūgiavo daugiausia į galvos sritį. Koridoriuje nebuvo šviesos, o prietemoje tiksliai nesimatė kas ką daro. Pamačiusi, kad muša R. R., pradėjo garsiai klausti ką jie daro išlaužę buto duris. A. T., išgirdęs klausimą, priėjo prie R. Š. ir kumščiu du kartus trenkė į galvos sritį, t. y. per akių vidurį. Sudavęs du smūgius A. T. ir M. T. išėjo lauk iš R. R. buto. A. ir M. T. atėjus į R. R. butą, R. Š. iš pradžių nepažino M. T., kadangi jis ant galvos buvo užsimetęs gobtuvą, kadangi R. R. koridoriuje buvo prietema, ji nepažino antro jaunuolio. Tačiau praėjus kelioms dienos po įvykio jo teta J. B. pasakė, kad antrasis jaunuolis buvo M. T.. Tačiau iš kur tai ji sužinojo, R. Š. nurodyti negali, tačiau tai išgirdusi suprato, kad ten tikrai buvo M. T., nes jo kūno sudėjimas buvo toks pats kaip ir to jaunuolio su gobtuvu ant galvos. M. T. R. Š. nemušė, ją mušė tik A. T. (1 tomas, 48-50, 53-54, 55-56, 62-64 b. l.);

- liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013 m., sausio mėn., tikslios dienos nepamena, kartu su A. T., M. B., K. B., M. T. ir S. M., maždaug po pietų, susirinko pas K. B. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholinius gėrimus, A. T. visiems papasakojo, kad jis gamindamas pas R. R. namuose valgyti, skusdamas bulves, nusiėmė nuo pirštų du žiedus. Pagaminęs maistą, A. T. neberado vieno jam priklausančio žiedo, kuris, pasak A. T., buvo sidabrinis. Baigus gerti alkoholinius gėrimus, visi buvę asmenys išėjo iš K. B. namų ir pasuko skirtingais keliais. A. ir M. T. išėjo pas R. R., sakydami, kad eina aiškintis kur yra jam priklausanti žiedas. D. M. su R. S. nuėjo prie mokyklos, o K. B. su S. M. pasiliko K. B. namuose. Negali nurodyti, kas įvyko R. R. namuose, nes nieko nematė, kadangi tą vakarą jis su R. S. sutiko E. B. prie D. mokyklos ženklo, kuris turėjo su savimi vieną butelį sidro ir pasiūlė jį išgerti kartu. Su R. S. nuėjo prie D. mokyklos išgerti E. B. sidrą. Apie R. R. sumušimą sužinojo iš A. T., kuris jam papasakojo, kad, išlaužęs R. R. duris, jį sumušė (1 tomas, 73-74 b. l.);

- liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-01-11 apie 20 val. 30 min., tikslaus laiko pasakyti negali, jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. ir išgirdo laiptinėje sklindantį triukšmą. Triukšmas kilo, nes vienas vyriškio skardus balsas, pirmame gyvenamojo daugiabučio aukšte, šalia buvusio kaimyno R. R. buto durų, garsiai prašė, kad R. R. įsileistų į vidų. S. S. supratimu, R. R. neįsileido asmens, kuris prašėsi į vidų, nes iš karto po prašymo išgirdo lūžtančias duris. Kai S. S. išgirdo lūžtančių durų garsą, jis iš karto išėjo pažiūrėti kas darosi ir nulipo į daugiabučio gyvenamojo namo pirmą aukštą, kur pamatė savo kaimynus: V. G. ir A. L., kurie buvo gyvenamojo daugiabučio pirmo aukšto laiptinėje. Nulipus į pirmą aukštą, pamatė, kad V. G. stovi prie laiptinės durų ir laiko duris, kad A. T. nepabėgtų. Iš karto po triukšmo išgirdimo nulipus į pirmą aukštą, pamatė, kad koridoriuje buvo M. T., A. T., V. G., A. L.. Stovėdamas su kaimynais laiptinėje visi kartu pasikalbėjo, nusprendė iškviesti policijos pareigūnus, iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie įvykį. Praėjus tam tikram laiko tarpui, atvažiavo policijos pareigūnai ir išsiaiškino, kad R. R. ir R. Š. sumušė A. T., jis buvo išvežtas policijos pareigūnų. Kas būtent sumušė R. R. ir R. Š., pasakyti negali, nes nematė. Kalbėjosi su savo kaimynais, kurie pasakė, kad būtent A. T. ir M. T. buvo R. R. tarpduryje, kai V. G. juos pamatė. Tai jam papasakojo kaimynas V. G. (1 tomas, 75-76 b. l.);

- liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013 m. sausio 11 d. apie 21 val. 30 min., tikslaus laiko nepamena, buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. ir buvo besiruošiantis miegoti, tačiau išgirdo didelį triukšmą priešais savo buto duris. Triukšmas buvo toks lyg kas nors kristų ant žemės. Išgirdęs triukšmą, išlipo iš lovos ir apsirengęs išėjo į koridorių kur pamatė savo kaimyno R. R., kuris gyvena priešais jį, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., išlaužtas gyvenamojo buto duris. Durys buvo išvirtusios į jo gyvenamojo buto vidų. V. G. išėjus į koridorių, pamatė kaimynus, kurie lipo iš antro gyvenamojo daugiabučio aukšto, tai buvo S. S. bei A. L.. V. G. išėjus iš savo buto į laiptinės aikštelę, jis pamatė stovintį A. T., kuris buvo koridoriuje, o jo brolis M. T. buvo R. R. bute, kampe už sienos. Taigi pamačius A. T. jį pastūmė link išėjimo, kad leistų miegoti ir A. T. išėjo lauk. Po to pamačius M. T., V. G. jam neleido išeiti lauk iš daugiabučio namo, sakydamas kad stovėtų ir niekur neitų. Stovint šalia M. T. pamatė, kad po butą vaikšto R. R., kuris buvo kruvinu veidu. Tai pamačius kaimynas S. S. paskambino policijos pareigūnams. Pamačius kruvinu veidu R. R., kaip minėjo, kaimynas S. S. iškvietė policijos pareigūnus, tuo pat metu pamatė ir vaikščiojančią R. Š.. Pamatę kad jie abu sąmoningi, į R. R. buto vidų niekas nėjo. A. T. į gyvenamąjį daugiabutį dar kartą sugrįžo atvažiavus policijos pareigūnams. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, visi kaimynai, t.y. S. S. bei A. L. išsiskirstė į namus. Įvykusio konflikto tarp R. R., R. Š. ir A. bei M. T., nematė, nes išėjus iš gyvenamojo buto, jis pamatė tik abu brolius T. einančius lauk iš R. R. gyvenamojo buto. Taigi dėl šių priežasčių negalėjo pasakyti kas, kiek kartų ir kam sudavė (1 tomas, 77-78 b. l.);

- liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013 m. sausio mėn., tikslios dienos nepamena, jis kartu su M. T., A. T. nuėjo į R. R. gyvenamąjį daugiabutį namą, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. M. T. ir A. T. pas R. R. ėjo aiškintis dėl žiedo, tačiau M. B. negali nurodyti, koks tai žiedas ir kieno, jis girdėjo tik tiek, kad A. T. kalbėjo, jog gerdamas pas R. R. paliko ten žiedą. A. T. ir M. T., pavartoję alkoholinių gėrimų, nusprendė nueiti pas R. R. pasiaiškinti kur yra žiedas. M. B. teigė, kad jis su A. T. ir M. T. ėjo iki daugiabučio namo pažymėtu Nr. 13, esančiame (duomenys neskelbtini) ir pasiliko prie daugiabučio namo laukti A. ir M. T.. Palaukus apie 30 min. A. ir M. T., M. B. nusprendė eiti jų ieškoti. Nuėjus į daugiabučio namo laiptinę, M. B. pamatė išlaužtas daugiabučio duris pažymėtas Nr. 5 ir susirinkusius kaimynus, kurie M. B. neišleido iš daugiabučio namo laiptinės kol atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie paleido M. B., o A. T. sulaikė. M. B. negalėjo pasakyti kas įvyko, kai A. T. ir M. T. nuėjo į R. R. butą, nes nieko nematė (1 tomas, 79-80 b. l.).

- 2012-01-11 įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas (1 tomas, 18-23 b. l.);

- 2013-03-27 nukentėjusiojo R. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis R. R. parodė namą ir name esančią vietą, kurioje jis buvo sumuštas (1 tomas, 34-37 b. l.);

- 2013-03-27 nukentėjusiosios R. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji R. Š. parodė namą ir name esančią vietą, kurioje ji buvo sumušta (1 tomas, 65-69 b. l.);

- 2013-03-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 310/13(04), kurioje nurodyta, kad R. R. padaryti sužalojimai: dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimą, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kaktos, abiejų akių, nosies, dešinio kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos ir kairio skruosto srityse. R. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinės kaktinės galvos smegenų srities sumušimo, nosies kaulų lūžio sveikata sutrukdyta ilgiau nei 10 dienų (1 tomas, 40 b. l.);

- 2013-02-21 A. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. T. parodė namą ir name esantį butą, kuriame įvykus konfliktui sumušė R. R. ir R. Š. (1 tomas, 134-138 b. l.);

- 2013-06-17 M. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. T. parodė namą ir name esantį butą, kuriame, įvykus konfliktui naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (2 tomas, 30-34 b. l.);

- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2013-01-11, 23.10 val. A. T. nustatytas 1,61 prom. girtumas (1 tomas, 82 b. l.).

LR BK 165 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris tyčiniais veiksmais, neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Teismas, nešališkai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. ir M. T. veiksmai pagal įvykio aplinkybes ir kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas. Išdėstyti įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų R. R. ir R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku išgirdus didelį triukšmą ir nuėjus pažiūrėti iš kur jis toks kilo, pamatė, kad buto durys išlaužtos ir koridoriuje stovėjo A. T., kuris buvo ne vienas, o dar su kitu asmeniu (M. T.); pačių kaltinamųjų prisipažinimai (A. T. teigė, kad jis išlaužė duris, mušė R. R.; į butą įėjo pirmas, brolis iš paskos; durų spardymą brolis taip pat galėjo matyti; M. T. teisme teigė, kad R. R. jų neįleido; išlaužę duris, įėjo į vidų; buto durys buvo užrakintos); įvykio vietos apžiūros protokolas (1 tomas, 18-24 b. l.) vienareikšmiškai patvirtina, kad A. T. ir M. T. 2013-01-11 apie 20.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai atvirai, A. T. spardant buto, esančio Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), duris, jas išlaužė ir prieš savininko R. R. valią įsibrovė į R. R. gyvenamąjį butą, tuo pažeidė nukentėjusiojo R. R. būsto neliečiamumą. Subjektyvioji A. T. ir M. T. veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes, darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamieji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš R. R. valią pateks į jo būstą ir norėjo tai daryti. Kaltinamųjų A. T. ir M. T. veikos, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuotos kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas, numatytas LR BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. LR BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savivaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Teisės vykdymo savavališkumas reiškia veikimą priešingai šiems įstatymo reikalavimams. Pažymėtina, kad psichinis ar fizinis smurtas visuotinai pripažįstamas neteisėtu (kasacinė nutartis Nr. 2K-177/2013). 2012 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija priėmė nutartį Nr. 2K-P-183/2012, kurioje suformuluotas reikalavimas, kad, kvalifikuojant veiką pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį, vien tik psichinės ar fizinės prievartos konstatavimo nepakanka ir kad visais atvejais turi būti konstatuota ir didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kartu pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Didelę žalą nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų A. T. ir M. T. teisme duotus parodymus, nukentėjusiųjų R. R., R. Š., liudytojų S. S., V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. T. ir M. T., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, panaudodami fizinę prievartą, kas visuotinai pripažįstama neteisėta, nukentėjusiųjų R. R. ir R. Š. atžvilgiu, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, o būtent savavališkai vykdė ginčijimą, bet nerealizuotą A. T. tariamą teisę - reikalaudami grąžinti A. T. priklausantį sidabrinį žiedą, t. y. 2013-01-11 apie 20.30 val., R. R. gyvenamajame bute, esančiame Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinę prievartą prieš R. R. ir prieš jam artimą asmenį R. Š., reikalaudami grąžinti A. T. priklausantį sidabrinį žiedą, A. T. ir M. T. sudavė kumščiais ir kojomis R. R. ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį ir nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, A. T. sudavė nukentėjusiajai R. Š. kumščiu ne mažiau trijų kartų į galvą, kas sukėlė nukentėjusiajai R. Š. fizinį skausmą ir padarydami nukentėjusiajam R. R. dešinės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimą, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kaktos, abiejų akių, nosies, dešinio kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos ir kairio skruosto srityse, kas sukėlė nukentėjusiajam R. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. T. bendrais veiksmais su M. T. savavaldžiavo, panaudojant fizinę prievartą R. R. ir R. Š. atžvilgiu ir neteisėtai įsibraunant į jų būtą bei staiga panaudojant smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu ribojo nukentėjusiųjų laisvę, padarant didelę žalą R. R. ir R. Š. sveikatai, teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl A. T. ir M. T. veiksmai laikytini šiurkščiais, bauginančiais, neteisėtu elgesiu, dėl kurio R. R. ir R. Š. teisėms ir teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala, o būtent nukentėjusysis R. R. patyrė sužalojimus, o R. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Minėta didelė žala kilo būtent dėl neteisėtų aukščiau nurodytų A. ir M. T. veiksmų. Atlikdami kaltinime nurodytus veiksmus, A. T. ir M. T. suvokė, kad savavališkai, nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdo ginčijimą, bet nerealizuotą A. T. tariamą teisę, numatė, kad tokiais jų veiksmais bus padaryta didelė žala nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams ir tokių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). Be to, abu kaltinamieji prieš R. R. ir R. Š. naudojo fizinį smurtą, abu reikalavo grąžinti A. T. priklausantį sidabrinį žiedą, nusikaltimas buvo įvykdytas R. R. namuose. Atlikdami bendrus veiksmus, A. T. ir M. T. veikė kartu pritardami vienas kito veiksmams, todėl, veikdami bendrininkų grupe, abu atliko vykdytojų veiksmus. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir nustatytą didelės žalos požymį, bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog kaltinamųjų A. T. ir M. T. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį kaip savavaldžiavimas panaudojant fizinę prievartą prieš nukentėjusiuosius.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (LR BK 11 str. 3 d., 165 str. 1 d.) ir apysunkių (LR BK 11 str. 4 d., 294 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijoms, veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas, 2009-04-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d. (1 tomas, 97-99, 101-104 b. l.). Prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, šios mokymo įstaigos direktorė A. T. charakterizuoja kaip moksleivį, kuris turi įsiskolinimų iš bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo dalykų, mokymosi rezultatai nepatenkinami; praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties; nedalyvauja neformaliojo švietimo veikloje; yra ramaus charakterio, mandagus, nekonfliktuojantis su mokytojais ir grupės draugais (1 tomas, 88 b. l.). Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 tomas, 95-96 b. l.), nedirbantis (1 tomas, 92 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (1 tomas, 93 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. T. už tyčinių nusikaltimų padarymą straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (arešto bausmė iš esmės varžytų kaltinamojo, kuris yra jauno amžiaus, teisę į mokymosi santykių tęsimą). Bausmės trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis. Pažymėtina, kad A. T. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė subendrinta sumažintina vienu trečdaliu.

Pastebėtina, kad A. T. dėl padarytų nusikaltimų prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Iki tol buvo neteistas, planuoja tęsti mokslus. Teismo posėdžio metu A. T. itin neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų, prižadėjo ateityje nebenusikalsti. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog A. T. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – kritiškai įvertino savo ankstesnį elgesį ir padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 6 p., 8 p.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. T. laikinajame sulaikyme nuo 2013-01-11, 21.25 val. iki 2013-01-13, 10.30 val. išbūtas laikas, t. y. 2 paros (1 tomas, 105-106 b. l.).

A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 139-140 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

M. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (LR BK 11 str. 3 d., 165 str. 1 d.) ir apysunkių (LR BK 11 str. 4 d., 294 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijoms, veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas 5 kartus (2 tomas, 1-5, 7-21 b. l.), nusikaltimus, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. seniūnija nurodo, kad nėra gavusi nusiskundimų dėl M. T. elgesio (1 tomas, 157 b. l.). Praeityje baustas administracine tvarka (1 tomas, 165-182 b. l.), nedirbantis (1 tomas, 162 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (1 tomas, 163 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. T., kaip recidyvistui, už tyčinių nusikaltimų padarymą griežčiausią straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmių trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis. Pažymėtina, kad M. T. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo sudėjimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte, įtvirtintas taisykles.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su 2011-11-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. 6 neatliktomis arešto dienomis, prieš tai jas pakeitus vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp. įtvirtintomis bausmių keitimo taisyklėmis.

Pastebėtina, kad M. T. dėl padarytų nusikaltimų prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismo posėdžio metu M. T. itin neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų, ateityje žada įsidarbinti. Iki tol nebuvo baustas ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog M. T. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – kritiškai įvertino savo ankstesnį elgesį ir padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 6 p., 8 p.).

M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, 35-36 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 4 223,15 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 tomas, 43-44 b. l.). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (1 tomas, 45 b. l.), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo R. R. sveikatai buvo padaryta A. T. ir M. T. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 4 223,15 Lt - priteistina iš A. T. ir M. T..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. T. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. T. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. T. atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. T. laikinajame sulaikyme nuo 2013-01-11, 21.25 val. iki 2013-01-13, 10.30 val. išbūtą laiką, t. y. 2 (dvi) paras.

A. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

M. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

M. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę M. T. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. T. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su 2011-11-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prieš tai areštą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę M. T. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 4 (keturioms) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. T. atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. T. paleisti teismo posėdžių salėje.

M. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš A. T. ir M. T. 4 223,15 Lt (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt tris litus 15 ct) už nukentėjusiajam R. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas