Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 70 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., ši bausmė subendrinta su 2008-02-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir I. V. paskirta subendrinta bausmė – laivės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. V. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 8 d. apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių m. J.Basanavičiaus g. 23 namo kieme, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dienos metu priešais daugiabučio namo langus dėl pykčio, plyta išdaužė A. B. priklausančio automobilio „Ford Galaxy“, v.n. (duomenys neskelbtini) 300 litų vertės galinio lango stiklą.

Nuteistasis I. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendį, jį pagal BK 284 str. 1 d. išteisinant ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, nes jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50-3 str., požymiai. Nurodo, kad pripažino savo veiksmus, t. y. kad plyta išmušė brolio automobilio lango stiklą, dėl savo veiksmų gailisi. Apeliantas mano, kad šiais jo veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomeninė rimtis, nes niekas nematė ir negirdėjo, kaip tai jis padarė, ir tik vėliau buvo konstatuotas 300 Lt vertės automobilio lango išmušimo faktas. Teigia, kad jis savo veiksmais nesiekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyti rimtį ir tvarką. Kadangi jis pykstasi su broliu A. B., jis tik norėjo jam padaryti nuostolį, išdaužus jo automobilio langą. Mano, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryta žymi žala, be to, A. B. už jo turto sugadinimą jam atleido.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas, taip pat nukentėjusysis prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmos instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog I. V. veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota neteisingai.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties trikdymas – tai vertimas savo elgesiu aplinkinius nepatogiai jaustis, pergyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, jei aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo I. V. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, be to, duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo veiksmų pasėkoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, byloje nėra. Nei vienas byloje liudytoju apklaustas asmuo neparodė matęs patį įvykį, kuomet I. V. išdaužė automobilio lango stiklą, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jų patirtą išgąstį ir pan. Nuteistojo veiksmai bei kitos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad jis nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jo veikos aspektas. Nuteistasis I. V. parodė bei nukentėjusysis A. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad nuteistojo veiksmuose dominavo asmeniniai motyvai, kurie rodo, jog jo veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes. Nukentėjusysis bei nuteistasis parodė, kad jų tarpusavio santykiai dar iki įvykio buvo konfliktiški ir būtent ankstesni priešiški santykiai buvo I. V. nusikalstamų veiksmų priežastimi. Pats nuteistasis parodė, kad jis tenorėjo broliui padaryti žalos, išdaužiant jo automobilio langą. Taigi, I. V. tyčia buvo nukreipta į turto sugadinimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sugadinto turto – išdaužto automobilio lango stiklo – vertė yra 300 Lt, kas pagal BK 190 straipsnio nuostatas laikytina nedidele verte, nes viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Tokiu būdu, iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad apelianto veiksmai buvo padaryti dėl priešiškų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, pats įvykis trūko labai trumpai, žymi žala nebuvo padaryta, nebuvo ir kitokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad tokiu I. V. veiksmu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nesant nuteistojo I. V. veiksmuose viešosios tvarkos pažeidimo požymių, jam negalimas BK 284 straipsnio 1 dalies taikymas. Tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei remiantis išdėstytu, nuteistojo I. V. veiksmai iš asmeninių motyvų išdaužiant nukentėjusiojo automobilio langą sudaro BK 187 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tuo pagrindu I. V. veika iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 187 str. 3 d., konstatuojant, kad I. V. 2008 m. lapkričio 8 d. apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių m. J.Basanavičiaus g. 23 namo kieme dėl pykčio iš asmeninių paskatų tyčia plyta išdaužė A. B. priklausančio automobilio „Ford Galaxy“, v.n. (duomenys neskelbtini) 300 litų vertės galinio lango stiklą, tokiu būdu tyčia sugadindamas nedidelės vertės nukentėjusiojo A. B. turtą.

Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nustatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 3 d. procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sutinkamai su BPK 417 str. 2 d., iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausus nukentėjusiojo A. B., ar jis susitaikytų su I. V., jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, nukentėjęs A. B. teismui pareiškė, kad su savo broliu I. V. susitaikė ir bylą jam prašo nutraukti. BPK 3 str. 1 d. 5 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Tuo pagrindu taikytinos perėjimą iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą reglamentuojančios BPK 417 straipsnio nuostatos, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas (BPK 327 str. 1 p.) ir byla BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendį panaikinti ir I. V. baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 187 str. 3 d. padarymo 2008 m. lapkričio 8 d., nutraukti, nukentėjusiajam susitaikius su I. V. (BPK 3 str. 1 d. 5 p.).

Kardomąją priemonę-suėmimą I. V. panaikinti ir iš suėmimo jį paleisti.