- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1082-623/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Marijonas Greičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 27.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės mero atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl nutarimų panaikinimo atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės mero skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2009-05-21 nutarimo ir Generalinės prokuratūros 2009-07-13 nutarimo Nr. 13.12-251 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės meras kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2009-05-21 Vilniaus apygardos prokuratūros ir 2009-07-13 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus nutarimus, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo kreipimąsi dėl viešo intereso gynimo ir įpareigoti Vilniaus apygardos ar Generalinę prokuratūrą pagal kompetenciją kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl 2008-04-30 nuomininko teisių ir pareigų perleidimo sutarties Nr. A72-562(5.2.-TR2), kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija dešimčiai metų perėmė nuomininko teises ir pareigas pagal 2216,64 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį, sudarytą tarp SĮ „Vilniaus būstas“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog prokurorai priimdami skundžiamus nutarimus nepakankamai išsamiai įvertino patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo faktines aplinkybes, netyrė, ar nebuvo pažeistas tikslas užtikrinti racionalų valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą, įsigyjant paslaugas, reikalingas užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.
Rašte prokuratūrai pareiškėjas nurodė, jog savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ neskelbiamų derybų būdu įvykdžiusi patalpų nuomos pirkimo procedūras (Vyriausybės 2003-06-25 nutarimas Nr.841 „Dėl žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus aprašo patvirtinimo“), 2007-12-10 sudarė patalpų nuomos sutartį su UAB „Nekilnojamojo turto gama“, pagal kurią išsinuomojo iš bendrovės dešimčiai metų 2216,64 kv. m ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuomos kaina - 61 Lt už kv. m bei nuomininkas įsipareigojo apmokėti mokesčius už jam teikiamus energetinius resursus, vandenį, komunalines paslaugas. 2008-03-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-559 savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimų komisijai buvo pavesta vykdyti neskelbiamų derybų procedūras dėl 2216,64 kv. m. ploto patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsigijimo. 2008-04-22 laimėtoju pripažinus SĮ „Vilniaus planas“ pasiūlymą, 2008-04-30 buvo sudaryta Nuomininko teisių ir pareigų perleidimo sutartis, kuria SĮ ,,Vilniaus planas“ perleido savo nuomininko teises ir pareigas į 2216,64 kv. m ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjo nuomone, nuomos sutartis, sudaryta SĮ „Vilniaus planas“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ bei SĮ „Vilniaus planas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta Nuomininko teisių ir pareigų perleidimo sutartis, atsižvelgiant į jų objektą ir dalyką negalėjo būti sudarytos neskelbiamų derybų būdu, kadangi tokių sutarčių sudarymui netaikytinos Vyriausybės 2003-06-25 nutarimo Nr.841 „Dėl žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus aprašo patvirtinimo“ nuostatos. Be to, patalpų nuomos sandorių sudarymas neskelbtinų derybų būdu apribojo kitų ūkio subjektų dalyvavimą teikiant pasiūlymus dėl patalpų nuomos ir taip ribojo konkurencijos laisvę. Vieno pretendento pasirinkimas taip pat atėmė galimybę derėtis ir palankiausiomis sąlygomis vykdyti prikimus, tuo pažeidžiant Vilniaus miesto savivaldybės finansinius interesus. Be to, savivaldybei vykdant patalpų nuomos įsigijimo procedūras neskelbiamų derybų būdu į jas kviečiant ne turto savininką ar jo įgaliotą asmenį, buvo pažeistos viešosios teisės, reglamentuojančios tokias derybas normos. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog, nepaisant sutarties 4.1. p. aptartos nuostatos, jog nuomininko teisėms ir pareigoms pagal šią sutartį perėjus nuomininko teisių ir pareigų perėmėjui, kuris nebus laikomas PVM mokėtoju, nuomos mokestis bus 65 Lt už vieną kv. m, tačiau nuomotojas ir toliau papildomai skaičiuoja PVM. Taip be teisėto pagrindo nuomininkas turi apmokėti pastato eksploatacijos ir priežiūros, patalpų valymo ir apsaugos teikiamas paslaugas, nors jos nepatenka į sutarties sąlygas. Vilniaus apygardos prokuratūra 2009-05-21 nutarimu pareiškimą tenkinti atsisakė iš esmės motyvuodama tuo, jog išanalizavus pateiktą medžiagą ir norminius aktus, reglamentuojančius skundžiamus santykius, buvo padaryta išvada, kad tiek SĮ „Vilniaus planas“, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip perkančiosios organizacijos, galėjo vykdyti patalpų nuomos pirkimus neskelbtinų derybų būdu, kadangi patalpos, reikalingos savivaldybės funkcijų vykdymui, visiškai pagrįstai turėjo būti lokalizuotos greta savivaldybės buveinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste esančiame pastate. Minimo aprašo nuostatos nedraudė kviestis neskelbtinoms deryboms vieną kandidatą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neskelbtinoms deryboms dėl nuomos teisių įsigijimo pakvietusi vieną kandidatą veikė sutinkamai su Aprašo reikalavimais neskelbtinoms deryboms. Pareiškėjo argumentacija dėl sutarties nenaudingumo ir galimo nuostolingumo savivaldybei buvo pripažinta nepakankama sąlyga kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, nes pareiškėjas pats yra savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas, turintis visas galimybes kreiptis įstatymų nustatyta tvarka dėl nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo.
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2009-07-13 nutarimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimą nepradėti viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą, be paminėto aukščiau, grindžiamas ir tuo, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, kuo pasireiškė viešojo intereso pažeidimai, pareiškėjas klaidingai teigia, jog viešą interesą turi teisę ginti tik prokuroras, o savivaldybė tokių įgaliojimų neturi. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo motyvai, kad šiuo atveju savivaldybė, būdama civilinės teisės subjektu, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose ir jai taikomi tokie patys reglamentavimo principai kaip ir bet kuriems kitiems civilinės teisės subjektams, o Savivaldybė, kaip institucija ir savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas yra atsakinga už savo veiklos teisines pasekmes ir turi imtis visų priemonių siekdama pakeisti ar nutraukti jai nenaudingą sandorį, pripažinti pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi (b.l. 127-130) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nuomos sutarties vykdymui yra naudojamos savivaldybės lėšos, tačiau tai savaime nereiškia esant viešąjį interesą, gintiną CPK 49 str. nustatyta tvarka. Tiek pareiškimo, tiek skundo nagrinėjimo metu duomenų apie netinkamą savivaldybės lėšų panaudojimą ar atsiradusius nuostolius nepateikta.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog prokuratūra nepilnai ištyrė faktus, todėl padarė netinkamas išvadas, laikytina neįrodyta, kadangi skundžiamuose nutarimuose pareiškėjo nurodomi faktai išanalizuoti pakankamai išsamiai, detaliai atsakant į pareiškime keliamus esminius klausimus, o galimai formalūs paslaugų (nuomos) pirkimo procedūros pažeidimai bei numanomas sutarties finansinis nenaudingumas negali būti pagrindu teigti, kad sudarytos sutartys pažeidžia viešąjį interesą.
Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra jokių priežasčių, kliudančių jai, kaip sandorio šaliai, inicijuoti patalpų nuomos sutarties pakeitimą arba nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad prokuroras, atsisakydamas kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str., CPK 49 str. reikalavimų nepažeidė. Vilniaus miesto savivaldybės meras atskiruoju skundu (b.l. 134-140) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą , kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės mero reikalavimas būtų patenkintas. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nepagrindė priimtos nutarties apsiribodamas tik konstatavimu, kad pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės mero nurodomi galimi nuomos sutarčių sudarymo procedūrų pažeidimai ar nuomos neekonomiškumas nėra viešojo intereso gynimo objektai. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimai neekonomiškas savivaldybės lėšų panaudojimas nėra viešojo intereso gynimo objektas ir nurodo, kad savivaldybių veikla yra finansuojama iš gyventojų ir juridinių asmenų surenkamomis lėšomis, kadangi šios lėšos yra skirtos savivaldybės funkcijų įgyvendinimui, todėl jų teisėtas, skaidrus ir tikslingas panaudojimas yra visos visuomenės interesas – viešasis interesas. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį ne tik neįvertino, kad ginčijama patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta neskelbiamų derybų būdu, nors tokio pirkimo būdo pasirinkti nagrinėjimu atveju nebuvo pagrindo, bet ir neatsižvelgė, kad organizuotas patalpų nuomos pirkimas pažeidė Konkurencijos įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prokuroro pareigos ginti viešąjį interesą, kai yra galimai pažeistos imperatyvios teisės normos. Atskirajame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad tiek į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tiek į teismą dėl šios institucijos atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, kreipėsi ne Vilniaus miesto savivaldybė ir ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip atitinkamo sandorio šalis, o Vilniaus miesto savivaldybės meras, turintis pagrįstų įtarimų dėl galimai pažeisto viešojo intereso. Todėl pareiškėjas negali būti tapatinamas su paminėtomis institucijomis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip sandorio šalis gali inicijuoti jai finansiškai nenaudingo sandorio pakeitimą arba nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka, nes į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Vilniaus miesto savivaldybės meras. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės pažeidimą – pasisakė iš esmės dėl byloje keliamo reikalavimo, todėl neturėjo pagrindo priimti nutartį pagal CPK 290 str. 1 d. Atsakovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 144-145) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad panaikindamas prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą, teismas negali nurodyti prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, o tik gali nurodyti, kokius papildomus veiksmus būtina atlikti. Nors galutinį sprendimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso priima teismas, tačiau prokuroras privalo įsitikinti, kad nustatytas teisės aktų pažeidimas sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Atsakovų nutarimuose buvo išanalizuoti visi pareiškėjo pareiškimų argumentai, pateiktas jų teisinis vertinimas, todėl nėra pagrindo šiuos nutarimus naikinti, juo labiau, kad apeliantas ir pats nenurodo, kad prokuratūra neatliko kokių nors būtinų veiksmų, dėl ko būtų priėmusi nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės vykdomoji institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybės administracijai ir yra pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui, todėl nesutinka, kad pareiškėjas ir sandorio šalis yra visiškai atskiri subjektai. Atsakovo teigimu, skundas dėl prokuratūros priimto nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą negali būti priskirtas nei vienai CPK 22 str. 1 d. numatytų bylų kategorijai, todėl daro išvadą, kad tokias bylas teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka ir jas išsprendžia priimdamas nutartį. LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 146-148) prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog prokuroras netinkamai ar nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi, ko pasekoje buvo pažeisti pareiškėjo interesai. Nesant byloje duomenų, kam buvo padaryta žala nėra pagrindo konstatuoti , jog buvo pažeisti Vilniaus miesto savivaldybės finansiniai interesai ar apribota Vilniaus miesto savivaldybės galimybė derėtis ir palankiausiomis sąlygomis įvyjdyti pirkimus.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, kurios steigėja ir vienintelė savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, 2007-10-25 kreipėsi į UAB „Nekilnojamojo turto gama“ su prašymu išnuomoti šiai bendrovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos paslaugų pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-25 nutarimu Nr. 841 „Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Vadovaudamasi minėtu Vyriausybės nutarimu, SĮ „Vilniaus planas“ direktoriaus sudaryta Patalpų nuomos komisija nustatyta tvarka įvykdė patalpų nuomos pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu. 2007-12-10 SĮ „Vilniaus planas“ ir UAB „Nekilnojamojo turto gama“ sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomos sutartį. Esminės sutarties sąlygos - nuomojamų patalpų, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 2216,64 kv. m, nuomos terminas - 10 metų, nuomos kaina - 61 Lt už kv. m plius PVM, jei nuomininkas taptų ne PVM mokėtoju - 65 Lt už kv. m, be nuomos mokesčio papildomai nuomininkas įsipareigojo mokėti mokesčius už jam teikiamus energetinius resursus, vandenį, komunalines ir kitas paslaugas.
Vilniaus miesto savivaldybė administracijos direktoriaus 2008-03-19 įsakymu Nr. 30-559 pavedė Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimų komisijai (toliau - Komisija) teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti neskelbiamų derybų procedūras dėl 2216,64 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Komisija, įvykdžiusi nustatytas nuomos pirkimo procedūras, 2008-04-22 nutarė minėtų patalpų nuomos teisių įsigijimo neskelbiamų derybų būdu laimėtoju pripažinti SĮ „Vilniaus planas" pasiūlymą. Suderėta kaina - 65 Lt be PVM už kv. m. Atsižvelgdamas į tai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-04-22 įsakymu Nr.30-804 įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo skyriaus vedėją A. Starkevičių pasirašyti nuomos teisių ir pareigų perleidimo sutartį su SĮ ,,Vilniaus planas“ dėl minėtų patalpų nuomos teisių ir pareigų perleidimo. Nuomininko teisių ir pareigų perleidimo sutartis Nr.A72-562(5.2-TR2.) buvo sudaryta 2008-04-30.
Vilniaus miesto savivaldybės meras skundžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl 2009-05-21 Vilniaus apygardos prokuratūros ir 2009-07-13 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus nutarimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo kreipimąsi dėl viešo intereso gynimo, panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus apygardos ar Generalinę prokuratūrą pagal kompetenciją kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl 2008-04-30 nuomininko teisių ir pareigų perleidimo sutarties Nr. A72-562 (5.2.-TR2).
Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčijama patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta neskelbiamų derybų būdu, nors tokio pirkimo būdo pasirinkti nagrinėjimu atveju nebuvo pagrindo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties, o vėliau ir sutarties dėl nuomos teisių perleidimo pasirašymas buvo organizuojamas neskelbiamų derybų būdu vadovaujantis Vyriausybės 2003-06-25 nutarimu Nr. 841 ,,Dėl žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.
LR Vyriausybės 2003-06-25 nutarimas Nr. 841 ,,Dėl žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – Aprašas) reglamentuoja žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų organizavimą (Aprašo 1 p.). Perkančioji organizacija žemę, esamus pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus pirkti arba nuomotis ar teises į šiuos daiktus įsigyti gali šiais būdais: skelbiamų derybų būdu; neskelbiamų derybų būdu (Aprašo 8 p.). Neskelbiamos derybos tai pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija su vienu ar keliais pakviestais derėtis kandidatais derasi dėl pirkimo sąlygų (Aprašo 3 p.). Pirkimas neskelbiamų derybų būdu atliekamas esant vienai iš šių sąlygų: jeigu nekilnojamieji daiktai perkami, nuomojami ar įsigyjamos teisės į šiuos daiktus tam tikroje konkrečioje vietoje ir nėra kitų pirkimo alternatyvų arba jeigu įsigyjami nekilnojamieji daiktai pasirenkami iš kelių ne daugiau kaip trijų konkrečių vietų; jeigu įsigyjami nekilnojamieji daiktai yra tame pačiame arba gretimame statinyje ar sklype šalia perkančiosios organizacijos nekilnojamųjų daiktų; jeigu nekilnojamieji daiktai perkami, nuomojami ar įsigyjamos teisės į šiuos daiktus Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir konsulinių įstaigų reikmėms. Kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija negali konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip perkančioji organizacija pažeidė aukščiau paminėto Vyriausybės nutarimo imperatyvius reikalavimus sudarydama nuomos sutartį neskelbiamų derybų būdu, priešingai - ji galėjo vykdyti patalpų nuomos pirkimą neskelbtinų derybų būdu, kadangi nuomos teisių perėmimas į nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. šalia perkančiosios organizacijos nekilnojamųjų daiktų, atitinka Aprašo 10.2. p. Be to, Aprašo 3 p. nedraudžia vesti neskelbiamų derybų tik su vienu kandidatu. Apelianto argumentas, jog jis negali būti tapatinamas su Vilniaus miesto savivaldybe ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip sandorio šalis gali inicijuoti jai finansiškai nenaudingo sandorio pakeitimą arba nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.35 str.). Savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai; savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.36 str.). Kaip nurodo apeliantas nuomos teisių perleidimo sutarties sąlygos savivaldybei yra ekonomiškai nenaudingos (galimai per didelė nuomos kaina už 1 kv. m, PVM mokesčio įskaičiavimas į nuomos kainą), taigi Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės mero, gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti jai nenaudingos sutarties sąlygas ar nutraukti šią sutartį.
Apelianto argumentas, kad spręsdamas jo skundą teismas turėjo priimti sprendimą, o ne nutartį atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ši byla nėra ginčo teisenos byla, t.y. tai nėra dviejų šalių, turinčių priešingus interesus, tarpusavio ginčas. Ši byla priskirtina ypatingosios teisenos byloms ir priklauso CPK XXXIX skyriuje reglamentuojamų kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, kategorijai, todėl išsprendžiamos priimant nutartį (CPK 582 str. 6 d.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.