- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 1-800-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-0042-14-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Advokatai
- Laimonas Šileris
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos patentą, anksčiau neteistas, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu:(duomenys neskelbtini),
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2014 m. balandžio 12 d., apie 4.55 val., Vilniuje, B. M. G. gatvės važiuojamojoje dalyje, ties šios gatvės pastatu Nr. 11, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjęs važiuoti atbulas link Šatrijos Raganos gatvės pusės pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 34 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, ir 119 punkto reikalavimą, numatantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tai yra, prieš pradėdamas vairuojamu automobiliu važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko važiuodamas atbulas nedavė kelio ir partrenkė prieš tai iš jo automobilio išlipusį ir pro jo galinę dalį nuo automobilio kairiojo šono link važiuojamosios dalies krašto ėjusį pėsčiąjį R. B.. Šio eismo įvykio metu R. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog tąkart buvo 2014-04-12, apie 4 val., iškvietimas Islandijos g., kur yra du barai, kvietė dvi mašinas, jis atvažiavo pirmas, buvo daug žmonių. Jam pasakė, ar žino, kur Gimbutienės g., pasakė, jog žino, paveš. Važiuojant Antakalniu, nukentėjusysis sako, kur važiuoja, sakė į Gimbutienės g., jis sakė, jog pamiršo striukę. Jis, taksistas, uždegė šviesą, tas pažiūrėjo, kad striukė yra. Nuvažiavo, klientas pasakė, jog sustotų, jam atrodo, iki 11 namo neprivažiavo, nukentėjusysis atsiskaitė ir išlipo. Pagalvojo, kad nukentėjusysis nuėjo, jis išlipo per dešines duris. Buvo tamsu, jis nėrė tamsumon, paskui griuvo. Kliudė dešinį mašinos sparną, kapotą, ir nukrito į priekį. Jis, A. M., išlipo, nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, sakė, kad jam skauda koją. Paskui dar jam atnešė pledą, padėjo po galva. Tada jis paskambino žmonai, ji atėjo, paskui atvažiavo greitoji pagalba. Nukentėjusysis sakė, jog nekviestų policijos, tik greitąją pagalbą, nes sulaužė koją. Atvažiavo greitoji pagalba ir paskui policija. Greitoji atvažiavo greitai. Atsakydamas į klausimus parodė, jog nukentėjusysis už atvežimą susimokėjo. Jis sėdėjo automobilio gale, išlipo pro dešines duris. Kai tas išlipo, jis viską susidėjo, pagalvojo, kad tas nuėjo, buvo tamsu. Jis kliudė mašinos sparną, priekinį kapotą. Nukentėjusysis išlipo iš dešinio šono ir tamsoje buvo dingęs. Jis kliudė mašinos keleivio šoną. Pamatė, kaip nukentėjusysis krito po mašina, krito priekiu. Kliudė mašinos sparną ir kapotą. Nukrito mašinos priekyje. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros ir mojavo kojomis. Nebuvo pajudėjęs automobiliu. Nukentėjusysis krito. Tyrimo metu teisingai nurodė, kaip asmuo nukrito. Nukentėjusysis mosikavo kojomis, sakė, kad skauda koją. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, atvažiavo policija. Jo, A. M., trumpai paklausė policininkai, paklausė, kas buvo? Jis pasakė, kad asmuo griuvo. Jam atrodo, kad jo policijoje niekas nieko neklausė. Liudytojo D. parodymai neteisingi. Ar jis pajudėjo, jei pradėjo judėti, tai tik 1-2 cm. Negali pasakyti, ar pajudėjo, ar ne. Nukentėjusiojo žmonai nieko nesakė, ta pažiūrėjo, pasakė, kad jai atrodo, kad koja lūžusi. Jei sakė, tik tai, kad jis nukrito. Gal sakė, kad nesupranta, kaip ta koja jam lūžo. Nukentėjusysis gulėjo priekyje, prieš automobilį, kai atėjo nukentėjusiojo žmona. Jo automobilyje kaip ir nėra užpakalinio bamperio, yra toks aukštai. Jam atrodo, kad toje vietoje yra šaligatvis ir pakankamai aukštas. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant važiuojamosios dalies.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. B. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Grįžo taksi namo paryčiais, ėjo namo, liko eiti kokie 10 metrų, kai pajuto smūgį į koją. Tada jam pervažiavo koją, pradėjo belsti vairuotojui, jis išlipo, buvo labai nustebęs, tada išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Atsakydamas į klausimus parodė, jog tai vyko apie 4-5 val. ryto, 2014 m. balandžio 12 d. Buvo išgėręs. Sėdėjo automobilio gale, taksi vairavo šis ponas (parodo į kaltinamąjį). Sustojo prie namų, aikštelėje, šalia kelkraščio. Aplink mašinų nebuvo. Susimokėjo, tada išlipo ir ėjo link namų. Ėjo pro jo užpakalinę automobilio dalį. Eidamas ieškojo raktų kišenėse. Pajuto smūgį į kairę koją. Gal 1-2 metrus buvo paėjęs nuo taksi, kai pajuto smūgį, tada nukrito ir jam pervažiavo koją, pradėjo belsti taksistui į automobilio šoną, tas sustojo. Smūgis buvo stiprus, parkrito ant nugaros. Į jį atsitrenkė su mašinos galiniu bamperiu į kojos šoną. Jam pervažiavo kojos čiurnos dalį, tada beldė vairuotojui į mašinos šoną, pradėjo šaukti, jog stotų, taksistas sustojo, išlipo, labai nustebo, tuo pašnekesys baigėsi. Vairuotojas nekvietė policijos, jis panikavo. Paskambino žmonai, paskui laukė pareigūnų. Žmona pasakė taksistui, ko jis nežiūrėjo, kur važiavo. Ėjo normaliai link namų, nekritinėjo. Turi padarytą kojos rentgeno nuotrauką, jam buvo sutrupintas šeivikaulis, blauzdikaulis, darė operaciją, 16 d. gulėjo ligoninėje. Toje vietoje yra akligatvis, reikia apsisukti ir važiuoti atgal. Taksistas neapsisuko, o važiavo atbulas. Prisimena įvykio aplinkybes. Buvo išgėręs. Skaitė medikų išvadą dėl sužalojimo. Nuo smūgio jis nukrito. Teritorija buvo apšviesta lempomis. Nepamena, ar buvo šviesu automobilio salone, kai mokėjo pinigus. Prisilietimas buvo vienas, jam iškart pervažiavo koją, trenkėsi ir važiavo toliau. Kuria mašinos bamperio puse trenkė, nežino, galine. Atsitrenkė automobilio bamperio lygmenyje į kelį sritį ir iškart pervažiavo. Pervažiavo vairuotojo pusės galiniu ratu, jis gulėjo galva į kairę pusę. Kai jį rado žmona, jau buvo nušliaužęs pora metrų. Kai jis krito, koja buvo statmenai ratui. Krito ant nugaros statmenai mašinai. Smūgis buvo į kairės kojos šoną. Išlipo pro mašinos vairuotojo pusę, ėjo pro mašinos galą. Sakė taksi vairuotojui, kad jam pervažiavo tas koją, policininkams pasakė apie tai. Atvyko 2-3 policijos ekipažai.
Teisiamajame posėdyje liudytojas M. L. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, įvykio nepamena. Atrodo, tai buvo Saulėtekyje, taksi automobilis. Buvo ankstus iškvietimas, 4-5 val. ryto, dar buvo tamsu. Nuvyko į įvykio vietą, sužinojo, kad buvo sužalotas žmogus, pirmi patruliai trumpai informavo apie aplinkybes, kas įvyko. Kad taksi atvežė keleivį, kuris buvo neblaivus, po to pradėjo važiuoti ir sulaužė keleiviui koją. Atsakydamas į klausimus parodė, jog pirmieji patruliai, kurie būna įvykio vietoje, jie paklausia aplinkybių. Kai atvyko, nukentėjęs jau buvo išvežtas į ligoninę. Aplink liudytojų nebuvo, buvo taksi vairuotojas. Nepamena, ar teko kalbėti su taksi vairuotoju. Nepamena, kokie patruliai buvo atvykę pirmieji. Prie automobilio, lauke, buvo taksi vairuotojas. Juos iškvietė kiti patruliai, nes buvo sužalotas žmogus. Taksi automobilis stovėjo važiuojamoje dalyje, gyvenamųjų namų kvartale, gatvėje, kuri baigiasi akligatviu. Mano, kad automobilis nebuvo patraukas iš įvykio vietos. Buvo su kolega A. D.. Fotografavo įvykio vietą. Porininkas braižė įvykio schemą. Nieko daugiau nesimatė.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, įvykio nepamena. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 10), nurodė, kad iš VPK gavo pranešimą, kad nukentėjo pėsčiasis. Atvykus į Antakalnį, rado taksi, daugiau žmonių nebuvo, buvo tik vairuotojas, pėsčiasis jau buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Taksi vairuotojas pasakė, kad atvežė neblaivų keleivį, jis išlipo iš automobilio, einant buvo partrenktas automobiliu, ar ant jo užvažiavo. Nubraižė įvykio schemą, tada nuvyko į padalinį pradėti tyrimo. Kai jie atvažiavo, buvo taksi vairuotojas ir dar vienas ekipažas, kuris pirmas atvyko. Vairuotojo klausė aplinkybių. Padalinyje kaltinamasis rašė paaiškinimą. Aiškino, kad išleido keleivį, tas keleivis eidamas parkrito ir jis ant jo užvažiavo, ar užmynė. Tyrėjas M. L. klausinėjo smulkiau. Pirmieji patruliai jam asmeniškai nieko nesakė, tik padėjo nubraižyti schemą, kad būtų galima atstatyti įvykį, vairuotojas paaiškinimą rašė padalinyje. Dažniausiai tarnybiniame pranešime yra nurodoma pirminė informacija, ką pasakoja nukentėjusysis, liudytojai, jei jie yra. Tiksliai nepamena, ar nukentėjusysis parkrito, kaip ten buvo. Toje gatvėje galima važiuoti tik atbuline eiga, arba į priekį pavažiavus yra kaip aikštelė, kur galima apsisukti, vairuotojas važiavo į priekį, kad apsisuktų. Taip pasakojo vairuotojas.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, įvykio nepamena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l. 7), parodė, jog įvykio nepamena. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 11), parodė, jog įvykis Saulėtekyje, bet konkrečiai nieko nepamena.
Teisiamajame posėdyje liudytoja O. S. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Kaltinamasis taksi vairuotojas, nukentėjusysis, kuris grįžo taksi namo. Gavo iškvietimą, jau buvo tamsu, iškvietimas kažkur soduose, link Saulėtekio pusės, kad buvo sužalotas žmogus, aplinkybės neaiškios. Nuvykus į vietą, pastebėjo prie automobilio 3 žmones, vairuotoją, sužalotą asmenį ir jo žmogų. Taksi atvežė klientą namo, po to išleidęs keleivį pro galines dureles lyg išgirdo smūgį. Išlipęs pažiūrėti nepamena, kokioje pozoje pamatė nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo žmona nebuvo liudytoja, atėjo tada, kai jau įvykis buvo įvykęs. Atsakydama į klausimus parodė, jog visi įvykio dalyviai pasakojo po truputį apie tai, kas nutiko. Neprisimena, ką tiksliai pasakojo taksistas. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad tai nutiko 2014-04-12, apie 4:56 val. Tyrimo metu viską teisingai nurodė. Apie įvykio aplinkybes pasakojo taksistas, nes tikslesnių aplinkybių iš nukentėjusiojo nepavyko sužinoti dėl jo girtumo. Nukentėjusysis vaikščiojo, šlubavo. Nukentėjusysis stovėjo šone su žmona. Nukentėjusysis ne bėgiojo, bet sugebėjo vaikščioti. Jie atvyko pirmi, ant pagrindinio kelio stovėjo automobilis. Kai taksistas išgirdo smūgį, sustojo ir stovėjo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja G. B. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, nukentėjusysis jos vyras. Apie 4 val. jai paskambino vyras, pasakė, kad guli ant gatvės ir kad jam sutraiškė koją. Išėjo, pamatė, kad vyras guli prie automobilio galo ir sunkiai dejavo, kad jam sutraiškė koją. Kvietė greitąją medicinos pagalbą kelis kartus, neužilgo ji atvažiavo. Paklausė taksisto, kas atsitiko, tas pasakė, jog nežino, kaip tai įvyko. Atsakydama į klausimus parodė, jog atvažiavę policijos pareigūnai bendravo ir su taksistu, ir su jos vyru. Kai išėjo į lauką, vyras gulėjo ant gatvės, taksistas buvo patiesęs pledą, kad jos vyras nesušaltų, taksistas stovėjo šalia jos vyro. Kai jai paskambino vyras, ji greitai atėjo į lauką. Tai įvyko 2014-04-12. Vyras gulėjo kažkaip šonu, koja buvo perkreipta į kitą pusę. Dešinė vyro koja buvo sužeista. Koja buvo išsukta visai į kitą pusę apačioje. Vyras buvo su kojinėmis, jų nenuėminėjo, todėl, ar buvo atviras lūžis, nematė. Jos vyras gulėjo automobilio gale, šiek tiek prie rato, prie kairio galinio rato. Pledas buvo užkištas už vyro. Jos vyras dejavo, kad jam skauda, jis negalėjo atsistoti, jis negalėjo atsikelti. Kol atvyko greitoji medicinos pagalba jis gulėjo ant šono. Tuo metu neapžiūrinėjo vyro kojos, koja buvo perkreipta į kitą pusę. Vėliau vyrui buvo atlikta operacija, įstatytas metalas per visą koją, nes buvo sutraiškyti visi kaulai, vyko ilgalaikis gijimas, jis ligoninėje gulėjo kelis mėnesius, visai negalėjo judėti. Vyras jai pasakė, kad „ant jo“ užvažiavo. Jis sakė, kad jis ėjo, po to pajautė skausmą, kad „ant jo“ užvažiavo automobiliu. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad vyras sakė, jog jam užvažiavo galiniu dešinės pusės ratu. Tyrimo metu viską teisingai nurodė. Kalba apie kairįjį ratą, tai apie tą, kuris yra vairuotojo pusės. Vyras gulėjo automobilio gale prie kairio rato, jo koja buvo prie kairio rato. Jų namas 11, viskas įvyko tarp 11-12 namo. Vyro sužalota buvo kairė koja.
Teisiamajame posėdyje specialistė J. M.-Čobot paaiškino, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, buvo apžiūrėti nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, nukentėjusysis nematytas.Buvo nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairės čiurnos srityje, odos nubrozdinimas blauzdoje, kairės blauzdos abiejų kaulų apatinio trečdalio lūžiai su poslinkiu. Atsakydama į klausimus parodė, jog patvirtina savo išvadą, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. R. B. nustatytas kairės blauzdos sužalojimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu ir abiejų blauzdos kaulų lūžių, galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, labiausiai tikėtina kontakto su automobiliu metu. Įvertinus visus medicininius dokumentus, labiausiai tikėtinas automobilio korpuso dalių trauminio poveikio (smūgio) į kairės blauzdos sritį, galimai – jos išorinę-nugarinę pusę. Apžiūrėtas pats nukentėjusysis nebuvo, tai, kiek buvo galima įvertinti sužalojimus pagal medicinos dokumentus, labiausiai buvo svarbus kaulų lūžių pobūdis, todėl labiausiai tikėtina išvada, kad buvo trauminis poveikis arba automobilio smūgis į kairę koją. Pagal lūžio vietą, tai kairės blauzdos abiejų kaulų, ir blauzdikaulio, ir šeivikaulio, apatinio trečdalio vieta. Kiek tai būtų centimetrų, reikia matyti asmenį, išmatuoti žmogų, apžiūrėti asmenį, orientuotis į jo sudėjimą. Apatinis blauzdos trečdalis yra žemai, jei nukentėjusysis būtų virtęs, jis būtų kūnu užkritęs ant mašinos. Pati matė rentgenogramas, įvertinus kaulų lūžį, labiausiai tikėtina, kad į tą kaulą buvo trauminis poveikis. Ar pats žmogus trenkėsi su ta koja į kažką, ar į jį trenkėsi, šito neatskirsi. Gali pats trenktis, bet ne tokiu būdu, kaip pasakojama, kad užvirto kojos. Kaip ir pasakyta, kiti išvardinti sužalojimų būdai mažai tikėtini. Labiausiai tikėtina, kad smūgis buvo į išorinę kojos nugarinę pusę. Kaulų lūžiai buvo. Čiurna buvo patinusi, greičiausiai, tai buvo vienas trauminis poveikis, kuris sukėlė visus sužalojimus. Išvada buvo padaryta, kad būtent, išorinė-nugarinė pusė, nes kaule buvo būdinga skeveldra, kuri buvo trikampio formos, kuri buvo nukreipta į išorę, kas leidžia nustatyti trauminį poveikį į tą pusę. Pagal tą skeveldrinį lūžį buvo padaryta išvada, kad galiausiai tikėtina, kad buvo smūgis į blauzdos sritį. o, kad atsakyti, koks tiksliai tas žmogaus ūgis, reiktų gretinti automobilį ir žmogų. Labiausiai tikėtinas mechanizmas, kad buvo smūgis į koją. Koja turėjo stovėti ant žemės, kad gauti tokį smūgį.
2014-04-12 paaiškinime (surašytame iškart po eismo įvykio) A. M. be kitų įvykio aplinkybių nurodė, kad praėjus kažkiek laiko po keleivio išlipimo, kai jau norėjo pradėti važiuoti, jis išgirdo kaip kažkas „bumtelėjo“. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad prie automobilio priekinio dešinio rato guli minėtas keleivis (b.l. 47).
Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4218/14(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu R. B. buvo neblaivus (jo kraujyje rasta 2,25 promilės etilo alkoholio) (b.l. 26).
Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3133/14(01) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 674, nustatyta, kad eismo įvykio metu A. M. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 49,50).
Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (specialistė J. M. – Čobot), nustatyta, kad eismo įvykio metu R. B. patyrė minkštųjų audinių patinimą kairės čiurnos srityje, odos nubrozdinimą blauzdoje ir kairės blauzdos abiejų kaulų apatinio trečdalio lūžius su poslinkiu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 27,28). Papildydama savo išvadą specialistė nurodė, kad įvertinus medicinos dokumentuose aprašytus objektyvius išorinius traumavimo požymius bei blauzdos kaulų lūžio pobūdį, labiausiai tikėtina, kad R. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl automobilio korpuso dalių trauminio poveikio (smūgio) į kairės blauzdos sritį, galimai – jos išorinę-nugarinę pusę. Tuo tarpu tokie sužalojimų padarymo būdai kaip nukentėjusiojo (tiek jam stovint, tiek ir gulint) kairės kojos pervažiavimas automobilio ratu (-ais), nukentėjusiojo nugriuvimas ar jo paties smūgių tam tikromis kūno vietomis sudavimas (spiriant) į kitus objektus, yra mažai tikėtini (b.l. 29,30).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2014-04-12 eismo įvykis kilo Vilniuje, B. M. G. gatvėje, ties šios gatvės pastatu Nr. 9. Dirbtinis gatvės apšvietimas šioje kelio atkarpoje neįrengtas. Gatvės važiuojamosios dalies danga, t.y. trinkelės, įvykio metu buvo sausa. Ties minėtu pastatu gatvės važiuojamosios dalies plotis yra 5,1 m. Minėta gatvė yra aklakelis ir važiuojant nuo jos sankryžos su Šatrijos Raganos g. pusės baigiasi. Gatvės pabaigoje yra važiuojamosios dalies praplatėjimas, t.y. šioje vietoje gatvė platesnė nei 5,1 m. Ties gatvės važiuojamąja dalimi, dar prieš pastatą Nr. 9 (žiūrint nuo Šatrijos Raganos g. pusės) yra pastatyti kelio ženklai Nr. 613 („Aklakelis“) ir Nr. 552 („Gyvenamoji zona“). A. M. įvykio metu vairuotas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. T13130 (savininkas – A. M., gim. 1949 m.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); techninė apžiūra atlikta) stovėjo B. M. G. gatvės važiuojamojoje dalyje, kelio ilgio atžvilgiu – ties pastatu Nr. 9, kelio pločio atžvilgiu – apie 1,2 -1,6 m nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint nuo Šatrijos Raganos g. pusės), priekine dalimi nukreipta link gatvės pabaigos (žiūrint nuo Šatrijos Raganos g. pusės). Ant automobilio kėbulo ar kitų dalių nebuvo rasta akivaizdžių apgadinimų ar kokių nors pėdsakų (žymių). Taip pat nebuvo rasta pėdsakų (ar objektų) ir kelio važiuojamojoje dalyje ar jos aplinkoje (b.l. 8-17).
Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išadą, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors savo kaltę jis neigia, teigia, jog nukentėjusysis pats užgriuvo ant automobilio, tačiau šią jo versiją paneigia ir kaltę patvirtina įrodymų visuma. Paminėtina, jog paties kaltinamojo pozicija viso proceso metu nebuvo nuosekli, pirminiame paaiškinime kaltinamasis nurodė, kad stovėdamas su automobiliu jis išgirdo garsą, kurio kilmės nesuprato, po to išlipęs pamatė gulintį jo vežtą keleivį. Detalės kaltinamojo parodymuose atsirado vėliau. Nukentėjusysis tuo tarpu nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios nurodė, kad išlipo pro kairės pusės automobilio duris, eidamas link šaligatvio buvo patrenktas galine automobilio dalimi ir buvo pervažiuota jo koja. Šį faktą patvirtina ir specialistės išvada bei ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti paaiškinimai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė vieną pagrindinį sužalojimą - kairės blauzdos abiejų kaulų lūžius. Įvertinus visus duomenis labiausiai tikėtina, kad šis sužeidimas buvo padarytas trauminio poveikio metu, smūgio, o ne to, kad pats nukentėjusysis galėjo spirti į kokį objektą. Taigi, ši išvada patvirtina R. B. parodymus. Kaltinamojo automobilis yra pakankamai žemas, todėl kaltinamojo versija, kad jo automobilis nepasiekė tokios kojos vietos, nepagrįsta. Liudytoja G. B. parodė, kad įvykio vietoje pamatė nukentėjusįjį gulintį ties galine automobilio dalimi. Nurodė, jog nukentėjusysis sunkiai dejavo, kad jam sutraiškė koją. Paklausė taksisto, kas atsitiko, tas pasakė, jog nežino, kaip tai įvyko. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad vyras sakė, jog jam užvažiavo galiniu dešinės pusės ratu. Tyrimo metu viską teisingai nurodė. Kalba apie kairįjį ratą, tai apie tą, kuris yra vairuotojo pusės. Vyras gulėjo automobilio gale prie kairio rato, jo koja buvo prie kairio rato. Vyro sužalota buvo kairė koja. Liudytoja O. S. parodė, jog atvykę sužinojo tokias aplinkybes, kad taksi atvežė klientą namo, po to išleidęs keleivį pro galines dureles lyg išgirdo smūgį. Išlipęs pažiūrėti nepamena, kokioje pozoje pamatė nukentėjusįjį. Apie įvykio aplinkybes pasakojo taksistas, nes tikslesnių aplinkybių iš nukentėjusiojo nepavyko sužinoti dėl jo girtumo. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. parodė, jog jiems, pareigūnams, atvykus, taksi vairuotojas pasakė, kad atvežė neblaivų keleivį, jis išlipo iš automobilio, einant buvo partrenktas automobiliu, ar ant jo užvažiavo. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina specialistų išvados, eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros. Taigi, kaltinamojo A. M. nusikalstama veika baigta, neatsargi, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį. Savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 106 ir 119 punktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: veika neatsargi, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika baigta, pažeisti trys Kelių eismo taisyklių punktai. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę: 8 klasių išsilavinimo, pensininkas, vedęs, vaikai suaugę, neįgalus, darbingumas 40 procentų, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 82,81), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitas neįrašytas (b.l. 80), administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo baustas (paskutinį kartą prieš įvykį – 2013-12-14) (b.l. 73-77), anksčiau nebuvo teistas (b.l. 72). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti baudą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 70,71), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 15 MGL 565 EUR bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.