Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2 kartus:

1) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-08-20 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 63 parų areštu;

2) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2012-09-26 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 str.1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

K. I. (K. I.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas 9 kartus:

1) Klaipėdos m. apylinkės teismo 1999-10-29 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2000-05-25 nuosprendžiu pagal BK 118 str. 3 d., paskirta 4 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

3) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2000-07-19 nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2005-03-22 nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 178 str.4 d., 272 str. 2 d., 180 str. 1 d., paskirta 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

5) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007-11-28 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

6) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-03-17 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., paskirta 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

7) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu 2008-09-03 pagal BK 180 str. 1 d. ir BK 63 str., paskirta 7 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

9) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-11-10 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-01-12 nutartimi vadovaujantis BK 63 str. dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-11-10, 2008-09-03 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Iš Marijampolės pataisos namų paleistas 2016-04-18, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji K. I. ir A. K. įsibrovė į patalpą ir panaudodami peilį padarė plėšimą, pagrobė fizinio asmens dokumentą, sugadino svetimą turtą bei tyčia nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. 2016-06-30, apie 13.30 val., jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami bendrą tyčią ir tikslą pagrobti vertingų daiktų ir pinigų prekybiniame kioskelyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), A. K. patikrinus šią prekybos vietą ir įsitikinus, kad pardavėja yra viena, turėdamas tikslą palengvinti nusikaltimo padarymą, davė savo peilį K. I., pridarė duris-vartus į kioskelį ir šalia minėtų durų saugojo nusikaltimo vietą, kad pašaliniai asmenys neužtiktų darant nusikaltimą. K. I. minėtame prekybiniame kioskelyje A. K. paduotu peiliu užpuolė dirbusią D. J. ir dūrė pastarajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 30 kartų, padarydamas ne mažiau kaip 30 dūrių bei pjūvių, dėl to nuo daugybinių durtinių–pjautinių sužalojimų išsivysčius abipusiam pneumohemotoraksui ir ūmiam nukraujavimui, kuriam didžiausios įtakos turėjo dauginės kiaurinės krūtinės ląstos žaizdos su vidaus organų pažeidimu, D. J. įvykio vietoje mirė, taip ją dėl savanaudiškų paskatų nužudė. Taip palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G 903F Galaxy S5 NEO“ už 438 eurų, pinigus – 20 eurų, piniginę už 15 eurų, 150 eurų vertės automobilio raktelius, rankinę už 30 eurų su daiktais, neturinčiais vertės, D. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – iš viso pagrobė turto už 653 eurus. Be to, darant nusikaltimą sudaužė kasos aparatą „Datecs“ ir aptaškė krauju kioskelyje naudotus ir naujus rūbus, taip sugadindami turto už 1800 eurų.

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino ir pakeisdamas iš dalies savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad neprisipažįsta padaręs nužudymą. Parodo, kad 2016-06-30 kartu su K. I. norėjo gauti pinigų ir jiems einant per rajoną pasitaikė (duomenys neskelbtini) kioskelis. Aiškina, jog buvo užėjęs į minėtą kioskelį ir kada išėjo, K. I. paklausė, ar ,,yra kas ten“, tada jis atsakė, kad nieko nėra. Nurodo, kad K. I. žinojo, jog jis turi peilį, ir jo paprašytas davė tą peilį, tiksliau, leido jam pasiimti iš jo kurpinės. Teigia, jog K. I. paėmęs peilį įėjo į kiosko vidų, o jis pasiliko lauke, nes buvo paprašytas palaukti. Po to suprato, kad K. I. nuėjo apiplėšti. Tvirtina, kad vėliau išgirdo klyksmą bei K. I. pasakė, jog reikia eiti, ir jie pasišalino iš įvykio vietos. Be to, parodo, kad matė pro durų plyšį, kai K. I. parduotuvėje ant grindų bandė atidaryti kasos aparatą. Aiškina, kad bėgant iš įvykio vietos, jis išmetė peilį į šiukšlių konteinerį bei matė, kai nepažįstamas vyras jį filmavo. Neneigia, kad prie UAB (duomenys neskelbtini) tikrinęs pargobtus daiktus ir paėmęs 1 JAV dolerį, matęs dar apie 20 Eur. Teigia, kad pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas buvo parduotas ir už gautus pinigus jie kartu nusipirko ir gėrė alkoholinius gėrimus bei valgė. Neigia, kad K. I. sakęs, jog „aš pats viską padarysiu“. Taip pat neigia, jog jis saugojęs nusikaltimo vietą. Parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę buvo pripažinęs iš dalies, nes žinojęs apie padarytą plėšimą, tačiau apie jį nepranešęs. Taip pat nurodo, kad su K. I. nesitarė daryti plėšimo, tiesiog ėjo gatve ir viskas įvyko spontaniškai. Žinojo, kad K. I. vartojo narkotikus, jog jam reikėjo dozės. Teigia, kad prieš nusikaltimą gėrė alų, trise išgėrė tris litrus, nesijautė apsvaigęs, tik ,,pasitaisė“ sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad padaręs nužudymą neprisipažįsta, tai yra 2016-06-30 kioskelyje (duomenys neskelbtini), nebuvo net įėjęs. Su K. I. norėjo gauti pinigų, pakeliui pasitaikė (duomenys neskelbtini) kioskelis. Peilį jis visada nešiojosi kuprinėje ir K. I. žinojo, kad jis turi peilį ir jo paprašytas leido jam iš kuprinės peilį pasiimti. Matė, kaip K. I. krapštėsi prie kasos aparato, norėdamas jį atidaryti, tai matė pro durų plyšį. Jo nusikaltimas yra tik toks, kad laukė, kol K. I. išeis iš kioskelio, nužudyti nesitarė, pagalvojo, jog K. I. tik pagrobs pinigus. Vėliau suprato, kad K. I. nužudė moterį, o jis kaltas, nes niekam apie tai nepranešė (b. l. 3–4, t. 3; 21–22, t. 4).

A. K. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 61–66, t. 3).

Kaltinamasis K. I. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. birželio 30 d. 8.00 val. trise išgėrė tris litrus alaus, nebuvo girtas bei apsvaigęs nuo narkotikų. Per du mėnesius narkotikus vartojęs tik penkis kartus. Parodo, kad iki (duomenys neskelbtini) kioskelio atėjo jis ir A. K.. A. K. užėjo į kioskelį, po to išėjo, ir jis paklausė pastarojo, ar kas nors yra parduotuvėje, šis atsakė, jog tik pardavėja. Teigia, kad liepė duoti kuprinę, nes žinojo, jog ten yra peilis, ištraukė jį bei padavė kuprinę A. K. ir paprašė palaukti prie parduotuvės. Užėjęs į parduotuvę, iš pardavėjos pareikalavo pinigų, grasindamas pastarajai, jeigu ši pinigų neduos, tada ją papjaus. Aiškina, kad pardavėja neišsigando, tada jis priėjo arčiau, ji čiupo jam už rankos, bandydama atimti peilį, ir jis tada per kelias sekundes daug kartų dūrė nukentėjusiajai į krūtinę bei kitas kūno vietas ir po to pardavėja parkrito ant grindų. Neneigia, kad bandė atidaryti kasos aparatą, tačiau nepavyko, todėl numetė jį ant žemės. Parodo, jog buvo įsipjovęs pirštą, todėl nusivalė į užuolaidas kraują, po to paėmė rankinuką bei išėjo iš kiosko. Tvirtina, kad A. K. buvo įkišęs galvą į kioską ir šaukė: „ką tu ten darai, eik iš ten“. Nurodo, kad rankinuke buvo doleris, telefonas, dar kažkokios smulkmenos, dokumentai. Dokumentus iš karto išmetė bei A. K. leido paimti 1 JAV dolerį. Taip pat parodo, kad išėjęs iš parduotuvės peilį padavė A. K. bei liepė jį išmesti, telefoną pardavė ir vėliau nusipirko heroino. Aiškina, kad po to įvykio vartojo labai daug heroino, todėl neprisimena, kokius davė parodymus, tyrėja užrašė, ką tik norėjo. Teigia, jog ėjo daryti plėšymą, tačiau pardavėja neatidavė pinigų, pradėjo priešintis ir norėjo atimti peilį, tada jis susinervino ir vienu ypu, per kelias sekundes, smogė nukentėjusiajai peiliu į įvairias kūno vietas. Nurodo, kad nužudyti neplanavo, viskas išėjo spontaniškai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. I. parodė, kad nesutinka su aplinkybėmis, kad buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Narkotikų buvo vartojęs – heroino, kai grįžo iš įkalinimo vietos per tas kelias dienas 2016 m. birželio mėnesį, bet nusikaltimo padarymo dieną dar nebuvo vartojęs, taip pat nebuvo girtas, nes išgėrė visai nedaug alkoholio – alaus plastikinį butelį dviese per pusę su A. K.. Moterį (duomenys neskelbtini) kioskelyje (duomenys neskelbtini), nužudė todėl, kad ji pasipriešino – tai yra, kai paprašė atiduoti pinigus, atkišo į ją peilį, ji bandė sugriebti už peilio. Tuo metu nematė kito būdo, kaip gauti pinigų. Nusikaltimui pasiruošė spontaniškai – labai greitai. Kieno buvo peilis, neatsimena, tačiau jį pasiėmė iš kuprinės, kuria su A. K. naudojosi bendrai. Kodėl taip staiga pasišalino iš įvykio vietos, paaiškino, kad nuo dūrių moteriai buvo daug kraujo, iš vertingų daiktų matė tik moters rankinę ir kasos aparatą, kuriame galėjo būti pinigų. A. K. buvo įkišęs galvą į kioską ir pasakė: „ką ten darai, greičiau išeik, žmonės“. A. K. matė, kad jis peilį pasiėmė. Po nusikaltimo, kurią dieną neatsimena, bendravo su D., pavardės neatsimena, jį pažįsta iš matymo, visai neseniai buvo susipažinęs po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Su D. susiskambino ir buvo susitikę prie UAB (duomenys neskelbtini), parkelyje, nes D. prašė gauti heroino. Susirašinėjo su D. telefonu po nusikaltimo, apie ką, neatsimena. Ėjo konkrečiai apiplėšti kioske dirbančią pardavėją, o išėjo, kad netyčia nužudė. Kaltu prisipažįsta dėl nužudymo, tačiau nužudė neapsvaigęs ir netyčia, tiesiog yra staigaus, ūmaus būdo (b. l. 113–114, t. 3; 36–37, t. 4).

K. I. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 156–161, t. 3).

Nukentėjusysis J. J. parodė, kad nužudytoji D. J. buvo jo žmona. Nurodo, kad savaitė iki nužudymo buvo pas žmoną minėtoje parduotuvėje ir joje matė kaltinamuosius, jie apėjo ratą ir išėjo. Be to, prieš kelias dienas iki įvykio matęs juos stovinčius prie kioskelio. Teigia, jog žmona turėjo mobilųjį telefoną „Samsung 5“, už parduotas prekes gaudavo įvairias sumas – suprekiaudavo 50–70 eurų. Apie nužudymo aplinkybes nieko jam nežinoma. Prašo priteisti 7378 Eur turtinės bei 500000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja I. V. D. parodė, kad 2016-06-30, apie 12.20 val., išėjo iš namų į „IKI“ parduotuvę (duomenys neskelbtini), ir eidama (duomenys neskelbtini) gatve pamatė kaltinamuosius, išeinančius iš (duomenys neskelbtini) kioskelio. Aiškina, jog K. I. ėjo atsisukęs veidu į ją, jo akys buvo pilnos adrenalino, rankose turėjo kažką juodos spalvos.

Liudytojas G. D. parodė, kad 2016-06-30 patruliavo su vyr. patruliu D. K., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje praeinantis žmogus parkelyje (šalia UAB (duomenys neskelbtini)) aptiko dokumentus, kurie gali būti palikti po įvykdyto nusikaltimo. Nuvykus nurodytu adresu, susitiko su įvykio liudytoju, kuris nurodė vietą, kur rado dokumentus. Aiškina, kad priėjęs prie tos vietos pastebėjo moterišką rankinę, matėsi išmėtyti dokumentai ir kraujo dėmės ant maišelio. Įtarus, kad gali būti padarytas sunkesnis nusikaltimas, buvo informuotas Klaipėdos AVPK budėtojas, kuris savo ruožtu informavo operatyvinius darbuotojus, kad atvyktų į įvykio vietą. Būnant įvykio vietoje išgirdo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje sužeista moteris. Parodo, kad kolegos nuvyko į įvykio vietą ir patvirtino, kad moteris mirė. Jam įtarus, kad dokumentai gali būti susiję su tuo pačiu įvykiu, iš moteriškos piniginės ištraukė vairuotojo pažymėjimą bei padavė jį kolegai, kad galėtų nuvažiuoti ir patikrinti, ar dokumentas priklauso tai moteriai. Po to kolega K. nuvažiavo į įvykio vietą ir po to pasitvirtino, kad vairuotojo pažymėjimas priklausė moteriai, kuri buvo nužudyta.

Liudytojas J. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvykio dieną tvarkė savo namo vartus. Pritrūkus varžtelių išvažiavo į parduotuvę ir grįžęs dirbo toliau. Po to viena moteris pasakė, kad eitų pažiūrėti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, nes ten yra negyvas žmogus. Greitai įbėgęs, pamatė gulinčią ant grindų moterį, visur buvo daug kraujo, tada iškvietė policiją bei greitąją pagalbą.

Liudytojas D. Z. parodė, jog pažįsta A. K., dirba lombarde, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad per A. K. 2016 m. birželio mėn. susipažino ir su jo pažįstamu K. I.. Aiškina, kad apie žmogžudystę sužinojo iš „Facebook¢o“, kažkas įmetė nuorodą („linką“), jame buvo nužudymą padariusių asmenų fotorobotai ir šis asmuo parašė, jog į fotorobotą yra panašus A. K., tai yra įvardijo jį kaip R., nes taip jį daug kas vadino. Parodo, kad tuo momentu pagalvojo, jog A. K. ir K. I. buvo matęs dienos metu, prie UAB (duomenys neskelbtini), parkelyje, su kažkokia kompanija geriančius alkoholį. Neneigia, kad 2016-06-30 užfiksuotas jo susirašinėjimas telefonu su K. I.. Po to buvo susitikęs su K. I. ir šis teiravosi, iš kur galima gauti heroino. Teigia, kad K. I. jam siūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną.

Liudytojas V. T. parodė, kad 2016 m. birželio 30 d. 13.13 val. ėjo per parkelį takeliu pagal UAB (duomenys neskelbtini) tvorą ir tvoros gale pamatė piniginę, toliau gulėjo rankinė. Nurodo, kad piniginėje rado vairuotojo teises. Norėjo paskambinti ir pranešti dėl rasto dokumento, tačiau apžiūrėjus rankinę, pamatė šviežius kraujo pėdsakus bei paskambino policijai. Atvykus policijai parodė vietą, kur rado minėtus daiktus. Aiškina, jog vairuotojo pažymėjimą paėmė policijos pareigūnas, perskaitė vardą ir pavardę, nuotrauka buvo moters su šviesiais plaukais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prekybiniame kioskelyje rastas moters lavonas. Durys dvejos – vienos laukinės primena tvoros tęsinį, lyg vartai, atsidaro į lauko pusę ir apžiūros metu pririštos prie tvoros dešinėje. Vidinės medinės durys atsidaro į vidų. Tarp durų (vartų) ir namelio (kiosko) durų yra iš šaligatvio trinkelių sudėtas prieangis-slenkstis. Šiame prieangyje rastas kraujo lašas ant grindinio. Prekybiniame kioskelyje stalas apverstas, nuversta kėdė, kasos aparatas su užlaužtu rakteliu, aparato dangtelis ir ritė mėtosi toliau aplinkoje. Ant grindų prie mirusiosios rastas plaukų kuokštas. Dešinėje patalpų yra matavimosi kabina, kurios užuolaida sukruvinta. Prie apversto stalo rastas popieriaus lapas su užrašu „gautos prekės“, ant jo kraujo lašas, 2016 m. užrašų knyga, kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalas (jame paskutinis čekis įklijuotas 2016-06-30 09.46 val., grynųjų stalčius 0,00). Apžiūrint aplinką ties (duomenys neskelbtini) namu rasta kraujo lašų.

Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ties UAB (duomenys neskelbtini) teritorija rasti nužudytosios daiktai – rankinė, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. daiktai (b. l. 16–45, 46–59, t. 1).

Teismo med. specialisto išvadoje Nr. M 358/2016(03) konstatuota, kad D. J. padaryta daugiau nei 30 žaizdų, didžiausios įtakos mirčiai turėjo dauginės kiaurinės krūtinės ląstos žaizdos. Žaizdų lokalizacijos įvairovė ir jų kryptis rodo, kad D. J. sužalota jai būnant įvairių kūno padėčių, kai kovojo ir gynėsi, jos bei sužalojusio asmens tarpusavio padėtis keitėsi (b. l. 83–103,104–109, t. 1).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140-(3215)ISI-3706 konstatuota, kad žmogaus kraujo, rasto ant pateiktų tirti dviejų tamponų su nuoplovomis nuo automobilio raktelio ir signalizacijos pultelio, degtukų dėžutės, vienkartinių nosinaičių pakuotės, kojinaitės, mokėjimo kvito, pirkinių krepšelio, rankinės, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas sutapo su K. I. (b. l. 136, 137,138–143, t. 1).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140(5656)-ISI-7027 konstatuota, kad ant kratos metu pas A. K. namuose (duomenys neskelbtini), rastos kuprinės rasta kraujo, kurio genotipas sutampa su K. I. genotipu. Ant šortų rasta biologinių pėdsakų, kurių genotipas priklauso K. I.. Ant A. K. sportinių batų, paimtų kratos metu, – dešinės kojos bato – rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su K. I. genotipu (b. l. 148–151, t. 1).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140-(5654)ISI-6943 konstatuota, kad ant šortų, paimtų iš K. I., rasta kraujo, kurio genotipas priklauso jam pačiam. Ant pateiktų tirti K. I. sportinių batelių rasti vienos moters biologiniai pėdsakai, kurios biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. J. genotipu (b. l. 156–158, t. 1).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140-(5613)ISI-6837 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), ant kasos aparato, užuolaidos, nuoplovose nuo grindinio popieriaus lapo su užrašu „gautos prekės“ genotipas sutampa su K. I. genotipu (b. l. 166–171, t. 1).

Teismo med. specialisto išvadoje Nr. M 1210/2016(03) konstatuota, kad apžiūrėjus K. I. rasta paviršinė pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršto naginės falangos dešiniajame paviršiuje. Sužalojimas įgautas paveikus pirštą aštriu pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu / įrankiu (b. l. 148, t. 3).

Parodymų patikrinimo metu J. A. parodė, kad vyriškiai sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, ir ten sugrūdo į kuprinę moterišką rankinę. Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve ties (duomenys neskelbtini) namu jis panaudojo automobilio signalą ir toje vietoje vyriškis su kepuraite ir rusva (,,ryža“) barzdele atsisuko (b. l. 67–73, t. 2).

Motyvuojamoji dalis

Taigi byloje surinkti bei nuosprendyje aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamieji A. K. ir K. I., veikdami bendrininkų grupe, padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.); įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodoma, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012, 2K-68-942/2016 ir kt.). Apie kaltininko (-ų) tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-439-696/2016 ir kt.).

Šioje byloje surinkti duomenys leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą dėl neapibrėžtos tyčios buvimo bendrininkų veikoje. Neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad daro pavojingą veiką (bendrininkavimo atveju suvokia dar ir tai, kad tokią veiką daro ne vienas), numato, kad dėl veikos kils pavojingi, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet savo sąmonėje nedetalizuoja galimo jų sunkumo. Neapibrėžta tyčia dažnai nustatoma nusikaltimuose žmogui, kai naudojamas smurtas prieš žmogų, tačiau nedetalizuojama, kokie sveikatos sutrikdymai bus padaryti. Priklausomai nuo veiksmų dalyvių kiekio, smurto intensyvumo, naudojamų įrankių bei priemonių, bendrininkų padarinių numatymo ribos gali kisti. Jei vartojamas intensyvus smurtas – smūgiai į galvą, naudojamas nešaunamasis ar šaunamasis ginklas, kiti žmogui žaloti pritaikyti įrankiai, numatymas gali siekti ne tik galimus sveikatos sutrikdymus, bet ir gyvybės atėmimą. Nuo numatymo ribų priklauso valinis tyčios momentas – padarinių norėjimas. Jei kaltininkas numato ir nori bet kokių padarinių, t. y. tiek sveikatos sutrikdymo, tiek ir mirties, tyčia tampa ne tik neapibrėžta, bet ir alternatyvi, kaltininkui numatant ir norint bet kokios alternatyvos tarp dviejų vertybių – sveikatos (nuo nežymaus iki sunkaus sveikatos sutrikdymo) ir gyvybės (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-489-139/2016).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. I. minėtame prekybiniame kioskelyje A. K. paduotu peiliu užpuolė dirbusią D. J. ir dūrė pastarajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 30 kartų, padarydamas ne mažiau kaip 30 dūrių bei pjūvių, dėl to nuo daugybinių durtinių-pjautinių sužalojimų D. J. įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia taip ją dėl savanaudiškų paskatų nužudė. Kartu pažymėtina, jog nėra nustatyta, kad A. K. veikoje būtų tiesioginė apibrėžta tyčia nužudyti D. J., nes jis pats jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko. Atsižvelgtina į tai, kad A. K. patikrinus prekybos vietą ir įsitikinus, kad pardavėja yra viena, pastarasis apie tai pranešė bei davė peilį K. I., be to, jis saugojo nusikaltimo vietą, kad pašaliniai asmenys neužtiktų darant nusikaltimą. Taip pat nustatyta, kad A. K., stovėdamas šalia kioskelio, girdėjo, kaip šaukė nukentėjusioji, todėl tikrai suprato, jog daromas smurtinis nusikaltimas. Pažymėtina, kad K. I. parodė, jog A. K. buvo įkišęs galvą į kioskelį, po to perspėjo, kad reikia bėgti, nes yra šalia žmonių. Atkreiptinas dėmesys, jog po atliktų K. I. smurtinių veiksmų A. K. kartu bėgo su K. I. iš nusikaltimo vietos, išmetė į šiukšlių konteinerį nusikaltimo įrankį – peilį, pardavus pagrobtą telefoną kartu leido pinigus alkoholiui bei maistui įsigyti, be to, pagrobtą 1 JAV dolerį pasiėmė sau.

Kaltinamasis A. K. nurodė, kad žinojo apie padarytą plėšimą, tačiau apie jį nepranešė, be to, su K. I. nesitarė daryti plėšimo, todėl gali atsakyti tik už nepranešimą apie padarytą plėšimą. Teisėjų kolegija šioje situacijoje sprendžia priešingai ir mano, kad A. K. turi atsakyti kaip inkriminuoto nužudymo ir kitų nusikaltimų bendrininkas, nes kartu su K. I. veikdami bendrais suderintais veiksmais dalyvavo D. J. gyvybės atėmimo procese. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų K. I. ir A. K. susitarimas išreikštas konkliudentiniais veiksmais, rodančiais, jog jie vienas kitam pritaria, sutinka su kiekvieno iš jų padarytais neteisėtais veiksmais, taip išreikšdami savo valią smurtauti. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį teismas sprendžia iš kaltinamųjų atliktų veiksmų. A. K. paminėti veiksmai – savo peilio davimas, klyksmo girdėjimas (pritarimas bendrininko atliekamam smurtui), nusikaltimo vietos saugojimas, taip pat paminėti kaltinamųjų veiksmai atlikti po nusikalstamos veikos padarymo leidžia teigti, kad K. I. veiksmai jam nebuvo netikėti ir tokiems veiksmams jis neprieštaravo bei jiems pritarė. Taigi kolegija konstatuoja, jog kaltinamieji šiuo konkrečiu atveju suvokė savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ar gyvybei, numatė galimybę atsirasti bet kuriam iš kelių galimų jų nusikalstamos veikos padarinių (sveikatos sutrikdymai ar mirtis), tačiau jų nedetalizavo, nes jiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai. Esant šioms aplinkybėms darytina pagrįsta išvada, kad abu kaltinamieji turėjo neapibrėžtą tyčią dėl padarinių. Konstatuotina, jog K. I. bei A. K. nepriklausomai nuo to, kokią bendros nusikalstamos veikos objektyviosios požymius sudarančių veiksmų dalį jie atliko, tikrai suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi atsiradę padariniai – D. J. gyvybės atėmimas – yra bendri K. I. bei A. K..

Kaltinamųjų K. I. ir A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, nes jie įsibrovė į patalpą ir panaudodami peilį padarė plėšimą, pagrobė fizinio asmens dokumentą, sugadino svetimą turtą bei nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. veikdami bendrininkų grupe, turėdami bendrą tyčią ir tikslą pagrobti vertingų daiktų ir pinigų prekybiniame kioskelyje (duomenys neskelbtini), A. K. patikrinus šią prekybos vietą ir įsitikinus, kad pardavėja yra viena, turėdamas tikslą palengvinti nusikaltimo padarymą, davė peilį K. I. ir saugojo nusikaltimo vietą, kad pašaliniai asmenys neužtiktų darant nusikaltimą. K. I. minėtame prekybiniame kioskelyje A. K. paduotu peiliu užpuolė dirbusią D. J. ir dūrė pastarajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 30 kartų, padarydamas ne mažiau kaip 30 dūrių bei pjūvių, taip ją dėl savanaudiškų paskatų nužudė. Taip palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė iš jos turto už 653 eurus. Be to, darant nusikaltimą sudaužė kasos aparatą „Datecs“ ir aptaškė krauju kioskelyje naudotus ir naujus rūbus, taip sugadindami turto už 1800 eurų. Pavartojant fizinį turtą buvo pagrobtas minėtas nukentėjusiosios turtas, todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas ir šiuo atveju yra idealioji sutaptis su nužudymu.

Tenkintinas pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nes dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo, sąlygojusio D. J. mirtį, jos vaikams I. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), paskyrus ir išmokėjus 1254 Eur valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos, VSDF biudžetui buvo padaryta žala, todėl 1254 Eur priteistini iš kaltinamųjų K. I. bei A. K..

Tenkintinas pareikštas nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų jai buvo padaryta turtinė žala (laidotuvių išlaidos, dokumentų tvarkymas, sugadintas kioskelyje buvęs turtas, pavogti daiktai ir kt.). Nukentėjusysis teisme pateikė kvitą apie 400 Eur sumokėjimą už kapavietės sutvarkymą. Iš sprendimo dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos kompensavimo avansu matyti, kad J. J. išmokėti 152 Eur turtinės žalos. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (7378,89+400-152=7626,89 Eur) yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas.

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei (CK 6.250 str.). Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamieji įgyto turto arba uždarbio padarytai žalai atlyginti neturi. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis dėl savo žmonos netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Nustatyta, kad nukentėjusysis yra neįgalus – neturi dešinės rankos plaštakos, be motinos liko du mažamečiai vaikai – 12 metų sūnus bei 4 metų amžiaus duktė ir jiems sunkus išgyvenimas neišdils niekada. Be to, dėl savo vaikų nepilnametystės turės jais pasirūpinti, todėl dėl žmonos nužudymo jam padaryta 500 000 Eur neturtinė žala. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, kuriais buvo nužudyta D. J.. Pažymėtina, kad kaltinamieji nesutinka dėl jo dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio – 500000 Eur – vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus šią pinigų sumą, bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas 70000 Eur. Kartu pažymėtina, jog 70000 Eur žalos atlyginimo dydis neprieštarautų formuojamai teismų praktikai gyvybės atėmimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems (sutuoktiniui) iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama tokio dydžio suma. Iš sprendimo dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos kompensavimo avansu matyti, kad J. J. išmokėti 760 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl iš kaltinamųjų priteistini 69240 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Kaltinamiesiems atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis K. I. neigia, kad inkriminuojamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – heroino ir alkoholio. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – heroino, todėl ši aplinkybė nepripažintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau nustatyta, kad išvakarėse kaltinamieji vartojo alkoholinius gėrimus, nusikaltimo padarymo dieną išgėrė po 1 litrą alaus, todėl laikytina, jog inkriminuojamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.

Kolegija, skirdama bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį, kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamieji padarė 4 tyčinius nusikaltimus – vieną labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes bei po vieną nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Kaltinamasis K. I. nusikalto dešimtą kartą, minėtus nusikaltimus padarė praėjus 2 mėnesiams ir 12 dienų po paleidimo iš įkalinimo vietos, per 1 mėnesį baustas 4 kartus administracine tvarka, Priklausomybės ligų centre įskaitoje įrašytas dėl priklausomybės nuo stimuliatorių sindromas.

Kaltinamasis A. K. neteistas, baustas administracine tvarka 24 kartus už įvairius pažeidimus, charakterizuojamas neigiamai.

Nustačius dvi atsakomybę sunkinančias ir nenustačius lengvinančių aplinkybių bei atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, jiems skirtina BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgus, jog šios bendrininkų grupės kiekvieno nario indėlis padarant inkriminuotas veikas yra skirtingas, t. y. K. I. veiksmai buvo pavojingesni, jiems skirtinos nevienodo dydžio laisvės atėmimo bausmės. K. I. skirtina maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o A. K. – didesnė už sankcijos vidurkį. Taip pat pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį jiems skirtinos didesnės už sankcijos vidurkį terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamiesiems bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., 1 p. pagrindu, nes šiuo atveju yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Remiantis BK 27 str. 2 d. K. I. pripažįstamas pavojingu recidyvistu, nes jis, būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgtina į tai, jog K. I. teistas 9 kartus už įvairius tyčinius nusikaltimus, tarp jų už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, teistumai neišnykę, nusikalstamos veikos daromos nuolat nuo 1999 m., praėjus labai trumpam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo įstaigų. Pažymėtina, kad darant šį nužudymą kaltinamasis K. I. atliko pagrindinį vaidmenį, nes buvo šio nusikaltimo iniciatorius ir vykdytojas, kuris negailestingai peiliu subadė moterį – nukentėjusiąją D. J., turėdamas tikslą užvaldyti jos turtą ir jį realizavęs, įsigyti narkotikų bei alkoholio.

Daiktai, turintys reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamą veiką, paimti iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini): kraujo lašo nuoplova iš prieangio voke Nr. 1, plaukų kuokštas voke Nr. 2, kraujo pavyzdys iš kraujo klano ties nužudytąja voke Nr. 3, sukruvinta užuolaida voke Nr. 4, kraujo lašo nuoplovos pavyzdys ties (duomenys neskelbtini) namo kampu, voke Nr. 5(1), ties (duomenys neskelbtini) namu priešais įėjimą voke Nr. 5(2), kraujo lašo nuoplovos pavyzdys priešais (duomenys neskelbtini) namą voke Nr. 5(3 ), kasos aparatas su plastmasine detale ir kasos juosta, A4 formato popieriaus lapas su kraujo lašu, darbo užrašų knyga, kasos operacijų apskaitos žurnalas (b. l. 16–19, t. 1), taip pat daiktai, objektai iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini): juodos spalvos piniginė, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), „Eurovaistinės“, PC „Norfa“, „Maxima“ kortelės, trys nosinaitės, įvairios kortelės – 25 vnt., degtukų dėžutė su kraujo dėmėmis, popieriaus lapelis su PC „Rimi“ kvitu, 2 rankinės, 3 nosinaičių pakuotės, kojinaitės, pirkinių maišeliai, plaukų segtukas ir šepetys, plaukų gumelė, nuoplovos (6 vnt.) nuo plaukų šepečio, nosinaičių pakuotės, maišelio, kortelių, automobilio raktelis-pultelis (b. l. 46–49, t. 1), be to, mobilieji telefonai „Nokia“ (b. l.181, t. 2; 93–94, t. 3) ir kratos metu pas įtariamąjį A. K. rasti ir paimti: batai, kepurė su snapeliu, bridžai, džemperis, kuprinė, paimtas biologinio pėdsako ėminys nuo durų rankenos ir kriauklės čiaupo rankenos – voke Nr.1, Nr. 2. (b. l. 170–173, t. 2), o iš K. I. paimti sportiniai bateliai, kelnės (b. l. 93–94, t. 3) – sunaikintini kaip menkaverčiai, o esant prašymui grąžintini jų savininkams.

Atmestinas Klaipėdos VGTPT prašymas dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 361,88 Eur priteisimo teikiant garantuojamą teisinę pagalbą K. I. bei 196,86 Eur iš A. K., nes šiuo konkrečiu atveju kaltinamieji yra suimti bei jiems gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 str. 1 d. 5,7 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 297–299, 301–305 str., 307, 308 str., kolegija

nusprendžia:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant pirmus dvylika metų kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-07-01 iki 2017-06-22.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą – palikti.

Remiantis BK 27 str. 2 d. K. I. pripažinti pavojingu recidyvistu.

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą keturiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą keturiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-07-01 iki 2017-06-22.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą – palikti.

Priteisti solidariai iš K. I. ir A. K. J. J. 7626,89 Eur turtinei ir 69240 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1254,00 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui turtinei žalai atlyginti.

Nuosavybės teisių apribojimą į A. K. priklausantį visų rūšių turtą palikti iki civilinių ieškinių klausimo išsprendimo.

Klaipėdos VGTPT prašymą dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 361,88 Eur – priteisimo iš K. I. bei 196,86 Eur iš A. K. atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamą veiką, – kraujo lašo nuoplovą, plaukų kuokštą, kraujo pavyzdžius, sukruvintą užuolaidą, kasos aparatą su plastmasine detale ir kasos juosta, A4 formato popieriaus lapą, darbo užrašų knygą, kasos operacijų apskaitos žurnalą, juodos spalvos piniginę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Eurovaistinės“, PC „Norfa“, „Maxima“ korteles, tris nosinaites, 25 vnt. kortelių, degtukų dėžutę su kraujo dėmėmis, popieriaus lapelį su PC „Rimi“ kvitu, 2 rankines, 3 nosinaičių pakuotes, kojinaites, pirkinių maišelius, plaukų segtuką ir šepetį, plaukų gumelę, nuoplovas (6 vnt.) nuo plaukų šepečio, nosinaičių pakuotes, maišelį, korteles, automobilio raktelį-pultelį, mobiliojo ryšio telefonus ,,Nokia“, batus, kepurę su snapeliu, bridžus, džemperį, kuprinę, biologinio pėdsako ėminį nuo durų rankenos ir kriauklės čiaupo rankenos, sportinius batelius, kelnes – sunaikinti kaip menkaverčius, o esant prašymui grąžinti jų savininkams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.