Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui J. O., atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Toliūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Kiūdytei ir vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. O. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-12 teismas priėmė pareiškėjo J. O. 2013-06-14 skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2013-04-26 sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-2088882 dalyje, kurioje pareiškėjui pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija bei 697,35 Lt dydžio sankcija dėl pavėluoto paraiškos pateikimo; 2) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui pagal 2012-06-18 pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. 12-1005971461-A1-1 (toliau – ir 2012 m. paraiška), likusią neišmokėtą 31 764,57 Lt dydžio išmoką; 3) įpareigoti NMA apskaičiuoti pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančią pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus pagal deklaruotą plotą; 4) priteisti iš NMA 42,05 Lt dydžio palūkanas už vėlavimą atlikti išmokas pagal 2012 m. paraišką; 5) priteisti iš NMA 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią teismas priteis (ir / ar įpareigos išmokėti) laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti 100 Lt dydžio sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 1–3, 48–49).

Be to, atkreipė dėmesį, kad atsakovė vėlavo išmokėti pareiškėjui priklausančias išmokas pagal 2012 m. paraišką. Išmoka pagal minėtą paraišką turėjo būti sumokėta iki 2013-04-30, tačiau NMA ją išmokėjo pavėluotai, t. y. 2013-05-08 (34 758,26 Lt) ir 2013-05-09 (3212,79 Lt). Mano, kad kadangi 34 758,26 Lt sumą atsakovė vėlavo sumokėti 8 dienas, o 3212,79 Lt sumą – 9 dienas, už vėlavimą laikų atlikti išmokas iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 42,05 Lt.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta 2012-06-18, t. y. praėjus Taisyklių 21.1 p. nustatytam pateikimo terminui (2012-06-15), pareiškėjui pagal Taisyklių 22 p. pritaikyta 638,35 Lt dydžio sankcija. Pažymėjo, kad teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pateikti paraišką yra pareiškėjo pareiga, todėl jis turėjo pasirūpinti tinkamu paraiškos pateikimu, tačiau J. O. jokiais įrodymais nepagrindė to, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta pavėluotai ne dėl jo kaltės. Mano, kad net jeigu pareiškėjas, kaip jis teigia skunde, 2012 m. paraišką norėjo pateikti paskutinę paraiškų pateikimo dieną, jis turėjo ir galėjo numatyti, jog paskutinę paraiškų pateikimo dieną gali būti didelė eilė, todėl pats prisiėmė riziką nespėti 2012 m. paraiškos pateikti laiku.

Mano, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš NMA 5 procentų metines palūkanas už kiekvieną išmokėti paramą pavėluotą dieną yra visiškai nepagristas, nes atsakovė išmokas pareiškėjui išmokėjo laiku. Paaiškino, kad tiesiogiai taikomo 2009-01-19 Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas), 29 str. 2 d. nustatyta, kad išmokos pagal Reglamento I priede išvardytas paramos schemas mokamos nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Atkreipė dėmesį, kad NMA paramą pareiškėjui išmokėjo 2013-05-07 bei 2013-05-09, t. y. Reglamento nustatytais terminais.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, remdamasis jame nurodytais motyvais, ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2012 m. vasarą turėjo traumą, todėl ginčijamus laukus nušienavo jo kaimynas T. N. (T. N.). Nurodė, kad laukai buvo nušienauti 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesio pradžioje naudojant specialų frezą. Pabrėžė, kad pats asmeniškai nedalyvavo pirmajame patikrinime, prašė atsakovės atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau ji atsisakė. Atkreipė dėmesį, kad deklaruotų laukų reljefas yra kalvotas, todėl patikrinimo metu padarytos nuotraukos nepatvirtina, kad laukas buvo nešienautas, nes iš minėtų nuotraukų nesimato viso lauko. Pažymėjo, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta nešienauto lauko dalis. Mano, kad 2013 m. pavasarį darytos nuotraukos patvirtina, kad 2012 m. laukas buvo nušienautas.

Teismo posėdyje liudytojas T. N. (T. N.) paaiškino, kad yra J. O. kaimynas ir padeda jam nušienauti laukus. Nurodė, kad 2012 m. pareiškėjas turėjo traumą, todėl paprašė pagalbos. 2012 m. liepos mėnesį jis nušienavo plotus prie fermos, pamatų ir laukuose. Jis tai atliko iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio vidurio, kadangi tais metais buvo pratęstas terminas.

Teismo posėdyje liudytoja N. G. paaiškino, kad pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2012-08-15 nušienauti laukus. Nurodė, kad 2012-09-06 atliko pareiškėjo laukų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad abu laukai buvo visiškai nenušienauti, padarė dvi laukų nuotraukas, pareiškėjas patikrinime nedalyvavo. Atkreipė dėmesį, kad kituose laukuose pažeidimų nenustatė. Pažymėjo, kad 2012-10-01 laukas galėjo būti nušienautas, tačiau patikrinimui svarbi 2012-09-06 buvusi laukų padėtis. Paaiškino, kad matė avis, tačiau arklių nematė.

Teismo posėdyje liudytojas A. K. paaiškino, kad laukai buvo nušienauti, ganomos avys.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl NMA 2013-04-26 sprendimo Nr. BR6-2088882 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalies, kurioje nuspręsta pareiškėjui taikyti 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankciją ir 697,35 Lt dydžio sankciją dėl pavėluoto paraiškos pateikimo, panaikinimo. Pareiškėjas taip pat suformulavo su šio sprendimo dalies panaikinimu susijusius išvestinius reikalavimus: įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką likusią neišmokėtą 31 764,57 Lt dydžio išmoką, įpareigoti NMA apskaičiuoti pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančią pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus pagal visą deklaruotą plotą, priteisti iš NMA 42,05 Lt dydžio palūkanas už vėlavimą atlikti išmokas pagal 2012 m. paraišką, priteisti iš NMA 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią teismas priteis (ir / ar įpareigos išmokėti) laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas NMA 2012-06-18 pateikė 2012 m. paraišką, kurioje deklaravo 156,91 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos (b. l. 55–57). 2012-09-06–2012-10-01 NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus vyriausioji specialistė N. G. pareiškėjo valdoje atliko 2012 m. paraiškos kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje ir surašė Patikros ataskaitą (b. l. 108–113). 2012-09-06 pareiškėjo valdoje Nr. 1005971461 atlikusi kompleksinėse paramos reikalavimų patikrą vietoje, tikrintoja keliuose laukuose nustatė GAAB reikalavimų 1.3 p. pažeidimus. 2012-09-07 pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie galimybę pašalinti GAAB 1.3 p. reikalavimų pažeidimus (b. l. 66). Be to, NMA specialistė 2012-09-06 patikros metu nustatė GAAB reikalavimų 1.2 p. pažeidimus KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 ir užfiksavo juos nuotraukose. 2012-10-01, atlikusi kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje, tikrintoja nustatė, kad 2012-09-06 nustatyti GAAB reikalavimų 1.3 p. pažeidimai pašalinti. Pareiškėjas apie patikros rezultatus buvo informuotas 2012-10-03 pranešimu Nr. 395, prie kurio buvo pridėta ir patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 12-1005971461-D5-1 kopija (b. l. 107). 2012-10-19 NMA buvo gautas pareiškėjo atsakymas į nustatytus neatitikimus, kuriame jis teigė, kad NMA galėjo netinkamai atlikti 2012-10-01 patikrą vietoje (b. l. 92–93). 2012-11-28 NMA buvo gautas pakartotinis skundas dėl galimai netinkamai atliktos 2012-10-01 patikros bei dėl paramos mokėjimo (b. l. 94). Į šį skundą NMA atsakė pareiškėjui 2012-12-31 raštu Nr. BR6-(11.13)-11718 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriame nurodė, kad 2012-10-01 nustatyti GAAB reikalavimų 1.2 p. pažeidimai buvo nustatyti teisingai (b. l. 95–96). NMA, įvertinusi pareiškėjo 2012 m. paraišką, 2013-04-26 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė pagal 2012 m. paraišką pareiškėjui mokėtiną išmokos sumą bei taikytinas sankcijas, jis pareiškėjui buvo išsiųstas 2013-05-10 (b. l. 17–29).

Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde neginčija NMA pritaikytos 346,57 Lt dydžio sankcijos už mėsinių avių neteisingą deklaravimą, t. y. ginčo dėl minėtos sankcijos nėra. Iš skundo reikalavimų matyti, kad pareiškėjas: 1) nesutinka su nustatytu plotu, už kurį buvo apskaičiuota pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus; 2) prašo priteisti palūkanas už vėlavimą atlikti išmokas pagal 2012 m. paraišką; 3) nesutinka su pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija; 4) nesutinka su pritaikyta sankcija už pavėluotai pateiktą paraišką; 5) prašo priteisti procesines palūkanas ir žyminį mokestį.

Pirma, pareiškėjas teismo prašo įpareigoti NMA apskaičiuoti pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančią pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus pagal deklaruotą plotą. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo deklaravęs 159,03 ha plotą, tačiau atsakovė ginčijamame sprendime dėl neaiškių priežasčių pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus apskaičiavo pagal 156,87 ha plotą, t. y. nepagrįstai sumažino pareiškėjo deklaruotą plotą, pagal kurį buvo apskaičiuota pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, todėl pareiškėjas gavo mažesnę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjas buvo deklaravęs 159,03 ha plotą neatitinka byloje esančių duomenų, nes iš 2012 m. paraiškos matyti, kad J. O. deklaravo 33 žemės sklypus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, ir jų plotas iš viso sudaro 156,91 ha (b. l. 55–57).

Atkreiptinas dėmesys, kad NMA skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, neišskyrė netinkamų paramai plotų ir prašė išmokų už netinkamus paramai plotus tiesioginėms išmokoms gauti, t. y. už 0,04 ha netinkamą paramai plotą, kuris 2012 m. paraiškoje patenka į KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 4,29 ha 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)) plotą, ribas, todėl šis 0,04 ha plotas buvo atimtas iš bendro 2012 m. paraiškoje pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti deklaruoto ploto (156,91 ha) ir galutiniu pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti tinkamas plotu laikytas 156,87 ha plotas (156,91 ha - 0,04 ha = 156,87 ha). Pažymėtina, kad pareiškėjas nei savo skunde, nei teismo posėdyje nenurodė argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atsakovė nepagrįstai nustatytė 0,04 ha netinkamą paramai plotą. Teismas konstatuoja, kad atsakovė ginčijamame sprendime motyvuotai ir pagrįstai nurodė aplinkybes, dėl kurių galutiniu pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti tinkamas plotu yra laikytinas 156,87 ha plotas. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NMA apskaičiuoti pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką priklausančią pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus pagal deklaruotą plotą yra nepagrįstas.

Antra, pareiškėjas teismo prašo priteisti iš NMA 42,05 Lt dydžio palūkanas už vėlavimą atlikti išmokas pagal 2012 m. paraišką. Mano, kad išmoka pagal 2012 m. paraišką turėjo būti sumokėta iki 2013-04-30, tačiau NMA ją išmokėjo pavėluotai, t. y. 2013-05-08 (34 758,26 Lt) ir 2013-05-09 (3212,79 Lt). Pareiškėjo nuomone, kadangi 34 758,26 Lt sumą atsakovė vėlavo išmokėti 8 dienas, o 3212,79 Lt sumą – 9 dienas, už vėlavimą atlikti išmokas iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 42,05 Lt. Atsakovė mano, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš NMA 5 proc. metinių palūkanų už kiekvieną išmokėti paramą pavėluotą dieną yra visiškai nepagristas, nes NMA išmokas pareiškėjui išmokėjo laiku, vadovaudamasi Reglamento 29 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad išmokos pagal Reglamento I priede išvardytas paramos schemas mokamos nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo pozicijos, jog išmokos jam turėjo būti išmokėtos iki 2013-04-30, nepagrindė jokiais teisės aktais, priešingai, pagal Reglamento 29 str. 2 d. išmokos mokamos dalimis iki dviejų kartų per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Ginčo, kad išmokos pareiškėjui buvo išmokėtos 2013-05-08 ir 2013-05-09, nėra, taigi teismas konstatuoja, kad NMA išmokas pagal 2012 m. paraišką sumokėjo nevėluodama, t. y. iki Reglamento 29 str. 2 d. nustatytos datos (2013-06-30), todėl nėra teisinio pagrindo priteisti J. O. iš NMA 42,05 Lt dydžio palūkanas už vėlavimą atlikti išmokas pagal 2012 m. paraišką.

Trečia, pareiškėjas nesutinka su pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija (31 067,22 Lt). Paaiškino, kad nesutinka su ginčijamuose žemės sklypuose nustatytais pažeidimais, kadangi laukai iki 2012-08-15 buvo nušienauti. Atsakovė pažymėjo, jog pagal teisės aktų reikalavimus užpildyta Patikros ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, kuriame užfiksuoti patikros metu nustatyti pažeidimai. Be to, paaiškino, kad patikros metu buvo padarytos nuotraukos, iš kurių, jos nuomone, aiškiai matyti, jog laukai nebuvo šienaujami / ganomi, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai ir teisėtai pritaikyta teisės aktuose nustatyto dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija.

Taisyklių 9 p. nustatyta, kad pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. 3D-23, ir GAAB reikalavimus. Ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos, naudojamos gyvuliams ganyti, turi būti nuganytos arba nušienautos iki 2012-08-15. Šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko; žalioji masė šienavimo metu susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose; šienas sudėtas į kūgius arba lauke paliekamas supresuotas šienas) iki 2012-08-15 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-31 įsakymas Nr. 3D-628 Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų įgyvendinimo 2012 metais).

NMA, įvertinusi pareiškėjo 2012 m. paraišką, nustatė, kad 2012-10-01 pareiškėjo valdoje atliktos 2012 m. paraiškos duomenų patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog J. O. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, bei lauke Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, nesilaikė GAAB reikalavimų 1.2 p. (ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų. Ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha) reikalavimų. Pareiškėjui už nustatytą pakartotinį (trečiais metais) netyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą buvo pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – pagal 2012 m. paraišką pagrindinė tiesioginių išmokų dalis buvo sumažinta 45 procentais.

Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad ginčijamuose žemės sklypuose nebuvo jokio pažeidimo, t. y. 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesio pradžioje laukai buvo nušienauti. Paaiškino, kad ginčo žemės sklypus pareiškėjo prašymu specialiu frezu nušienavo jo kaimynas T. N. (T. N.). Teismo posėdyje liudytojas T. N. (T. N.) patvirtino, kad 2012 m. pareiškėjas turėjo traumą ir paprašė jo pagalbos nušienauti laukus, todėl 2012 m. liepos mėnesį jis nušienavo plotus prie fermos, pamatų ir laukuose. Teismo posėdžio metu J. O. atkreipė dėmesį, kad deklaruotų laukų reljefas yra kalvotas, todėl patikrinimo metu padarytos nuotraukos nepatvirtina, kad laukas buvo nešienautas, nes iš minėtų nuotraukų nesimato viso lauko. Pažymėjo, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta nešienauto lauko dalis, ir mano, kad 2013 m. pavasarį darytos nuotraukos patvirtina, kad 2012 m. laukas buvo nušienautas, t. y. pareiškėjo nuomone, patikros metu nebuvo tinkamai išsiaiškinta ir užfiksuota ginčo žemės sklypų faktinė būklė, todėl NMA sprendimas skirti jam sankciją yra nepagrįstas ir naikintinas.

Pažymėtina, kad NMA yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatyme, todėl ginčijamas NMA 2013-04-26 sprendimas Nr. BR6-2088882, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013 ir kt.).

NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka NMA (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013).

NMA nustatytas pažeidimas, už kurį pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija, yra laukų nenušienavimas / nenuganymas iki tam tikro teisės aktuose nustatyto termino. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad jame plačiai aprašomos teisės aktų nuostatos, taikytos vertinant pareiškėjo 2012 m. paraišką, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė būtinybę taikyti atitinkamas teisės normas. Pažymėtina, kad atsakovė ginčijamame sprendime tik konstatavo aplinkybę, kad 2012-10-01 patikros vietoje metu ginčo laukuose buvo nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai, tačiau sprendime nedetalizavo nustatyto pažeidimo masto, pobūdžio, nenurodė, kokie objektyvūs duomenys jį patvirtina, kaip buvo užfiksuotas pažeidimas. Teismo nuomone, aplinkybė, ar tam tikras laukas iki tam tikro termino buvo nušienautas / nuganytas, yra fakto klausimas, kuris gali ir turi būti tinkamai nustatytas ir užfiksuotas tik atliekant lauko patikrą vietoje.

Tam, kad kilus ginčui būtų galimybė patikrinti taikytos sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, NMA turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas, bei teismui.

Atkreiptinas dėmesys į ginčijamame sprendime esantį netikslumą, kad pažeidimas nustatytas 2012-10-01 patikros vietoje metu, nors liudytoja N. G., atlikusi ginčo laukų patikrą vietoje, teismo posėdyje patvirtino, kad pažeidimai, dėl kurių vyksta šis ginčas, buvo nustatyti 2012-09-06 patikros vietoje metu. Patikros ataskaitoje nurodyta, kad patikra buvo atliekama nuo 2010-09-06 iki 2012-10-01, tačiau dalyje „Pastabos ir paaiškinimai“, kurioje aprašytas pažeidimas, tiksli ginčijamų pažeidimų nustatymo data nenurodyta, o iš Patikros ataskaitos priedo Nr. 2 matyti, kad ginčijamą pažeidimą fiksuojančios nuotraukos darytos 2012-09-06, t. y. šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl ginčijamame sprendime nurodytos pažeidimo nustatymo datos. Be to, padarytas pažeidimas aprašytas konstatuojant, kad buvo nesilaikyta GAAB reikalavimų, tačiau neaprašyta / nedetalizuota faktinė laukų padėtis, pavyzdžiui, kokios rūšies, kokio aukščio žolė auga ginčijamuose laukuose, t. y. ginčijamame sprendime nedetalizuota patikros metu nustatyta laukų faktinė padėtis.

Pažymėtina, kad, Patikros ataskaitos pastabose ir paaiškinimuose nurodyta, kad „laukams Nr. 1, 2 KŽS (duomenys neskelbtini) nustatytas 12GAAB2 pažeidimas. Pridedamas priedas Nr. 2. 1 lapas“. Patikros ataskaitos priede Nr. 1 nurodyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukai Nr. 1 ir 2 nešienauti (12GAAB2 pažeidimas didelis, sunkus, nepastovios trukmės ir netyčinis). Patikros ataskaitos priede Nr. 2 pateiktos dvi nuotraukos, kurios padarytos 2012-09-06 fiksuojant pažeidimą, nurodytos fotografavimo kryptys ir koordinatės. Teismo nuomone, Patikros ataskaitoje ir ginčijamame sprendime vartojama konstatuojamojo pobūdžio frazė, kad nustatytas pažeidimas, neaprašant (nedetalizuojant) aplinkybių, kaip tas pažeidimas pasireiškė ir kaip jis buvo užfiksuotas, nepateikiant padarytų nuotraukų ir joje matomo vaizdo vertinimo, nelaikytina pakankama priemone, įrodančia pažeidimo, už kurį pareiškėjui taikytina sankcija, padarymo faktą. Priešingai, tokia viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju NMA) praktika, kai pažeidimas tik konstatuojamas, tačiau detaliau neaprašomas, vertintina kaip ydinga.

Teismo vertinimu, iš 2013 m. darytų ginčijamų laukų nuotraukų, kurias teismo posėdžio metu pateikė pareiškėjas, matyti, kad laukų reljefas yra kalvotas (nelygus). Atsižvelgęs į tai, taip pat į tai, kad laukuose yra statiniai / pamatai, ir ginčo laukų dydį (1,92 ha ir 1,77 ha), teismas konstatuoja, kad NMA pateiktos dvi dviejų laukų, kuriuose nustatyti pažeidimai, t. y. po vieną kiekvieno lauko, nuotraukos nėra pakankamas ir neabejotinas įrodymas, patvirtinantis padarytą pažeidimą, jo mastą, pobūdį. Pažymėtina, kad Patikros ataskaitoje nustatyti pažeidimai taip pat nėra detaliai aprašyti.

Teismo manymu, šio pobūdžio bylose yra itin svarbu nustatyti, kokio dydžio plote yra padarytas pažeidimas. Nuo to priklauso GAAB reikalavimų pažeidimo įvertinimas (didelis, mažas, sunkus, nesunkus pagal Metodikos 1 priedo lentelę) bei pagrindinei išmokai taikomos sankcijos dydis (pagal Taisyklių 42 p.), taip pat tai, ar yra galima suteikti galimybę pasitaisyti (Metodikos 31 p.).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai aiškių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokio dydžio laukų plotuose yra padarytas pažeidimas. Be to, kaip jau minėta, tarp bylos duomenų yra prieštaravimų (pažeidimo nustatymo momentas). Teismo nuomone, nustatyto pažeidimo nepagrindimas objektyviais duomenimis yra esminis pažeidimas, taigi ginčijamo NMA sprendimo dalis, kurioje pareiškėjui už padarytą pažeidimą pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija (31 067,22 Lt) naikintina ir NMA įpareigotina pareiškėjui išmokėti pagal 2012 m. paraišką dėl nepagrįstai pritaikytos sankcijos likusią neišmokėtą 31 764,57 Lt dydžio išmoką.

Ketvirta, pareiškėjas nesutinka su pritaikyta sankcija dėl pavėluoto paraiškos pateikimo, kadangi 2012-06-15 buvo atvykęs į NMA, tačiau dėl didelio žmonių skaičiaus, sutrumpintos darbo dienos, mažo darbuotojų skaičiaus, stringančios kompiuterinės ir / ar programinės įrangos, atsakovė nespėjo aptarnauti pareiškėjo, todėl pareiškėjas paraišką pateikė sekančią darbo dieną, t. y. 2012-06-18, t. y. paraišką pavėluotai pateikė dėl atsakovės, o ne savo kaltės. Atsakovė pažymėjo, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta 2012-06-18, t. y. praėjus Taisyklių 21.1 p. nustatytam pateikimo terminui (2012-06-15), todėl pareiškėjui pagal Taisyklių 22 p. pritaikyta 1 procento dydžio sankcija.

Pareiškėjas (arba pareiškėjo įgaliotas asmuo) nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui pateikia Taisyklių 21.1.1–21.1.5 p. nustatytus dokumentus (Taisyklių 21.1 p.). Pagal Taisyklių 22 p. pavėluotai paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos sumą mažinant 1 procentu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta 2012-06-18, t. y. Taisyklėse nustatytą terminą (2012-06-15) praleidus 1 darbo diena (terminas baigėsi penktadienį, o paraiška buvo pateikta pirmadienį). Teismo nuomone, atsakovės teiginys, kad J. O. jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad 2012 m. paraiška buvo pateikta pavėluotai ne dėl jo kaltės, yra pagrįstas, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kad pareiškėjas, kaip jis teigia skunde, buvo atvykęs ir 2012 m. paraišką siekė pateikti paskutinę paraiškų pateikimo dieną ir būtent dėl atsakovės veiksmų negalėjo to padaryti. Taigi teismas daro išvadą, kad NMA pritaikyta 1 procento (697,35 Lt) sankcija yra teisėta ir pagrįsta.

Penkta, pareiškėjas teismo prašo priteisti iš NMA 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią teismas priteis (ir / ar įpareigos išmokėti) laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir žyminį mokestį (100 Lt). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su patikslintu skundu, kuriame suformulavo šios bylos reikalavimus, į teismą kreipėsi 2013-06-14, o teisme byla iškelta 2013-07-12 nutartimi (b. l. 48–49). Todėl nustačius, kad dėl NMA nepagrįstai pareiškėjui pritaikė 31 067,22 Lt sankciją ir minėtą sumą priteisus pareiškėjui, yra faktinis ir juridinis pagrindas priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už 31 067,22 Lt dydžio priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-07-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti jam sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį, kurį jis 2013-07-11 sumokėjo banke AB „Swedbank“ (b. l. 44). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pareiškėjui priteistina 31 067,22 Lt dydžio suma ir procesinės palūkanos, o kita skundo dalis atmestina. Taigi teismas, atsižvelgęs į teismo patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį (1/4), konstatuoja, jog šiuo atveju J. O. įgijo teisę į dalį sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą, todėl pareiškėjui priteistina 25 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo J. O. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-26 sprendimo Nr. BR6-2088882 dalį, kurioje pareiškėjui J. O. pritaikyta 31 067,22 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija.

Priteisti J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2012-06-18 pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. 12-1005971461-A1-1, likusią neišmokėtą 31 067,22 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio šešiasdešimt septynių litų 22 ct) dydžio išmoką ir penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-07-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti J. O. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 25 Lt (dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.