- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- I-1009-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03562-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriais-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.4Kalinamųjų ir suimtųjų apgyvendinimas
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriais-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 96-2293, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 96-2347, 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 96-2405, 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 96-2443, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-4628 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, jog su skundais buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl neteisėtų Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų, tačiau jo skundai buvo išnagrinėti netinkamai. Paaiškino, kad maisto dalintojai dalina maistą be atitinkamų drabužių (kepurių, pirštinių, striukų), taip pažeisdami higienos normas. Be to, vietoj perlinių kruopų sriubos jam buvo atneštas vanduo su keliomis kruopomis. Pabrėžė, kad vegetariško maisto dalintojai nesilaiko dienotvarkės, todėl per anksti suvalgius maistą, vėliau juntamas alkis. Pareiškėjui taip pat nebuvo suteiktas papildomas pasimatymas su tėvais ir vaikais socialiniams ryšiams palaikyti, nes jis neišnaudojo 2016 m. kovo 9 d. jam suteikto pasimatymo. Pareiškėjas pabrėžė, kad minėtas pasimatymas buvo skirtas susitikti ne su tėvais ir vaikais, o su seserimi, kuri dėl nėštumo negalėjo atvykti į pasimatymą, todėl tai, pareiškėjo nuomone, nesudaro pagrindo nesuteikti jam kito pasimatymo. Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog 2016 m. birželio 17 d. jis nebuvo išvestas pasivaikščioti. Anot pareiškėjo, jis neatsisakė eiti pasivaikščioti, nes pareigūnai jam net nesiūlė eiti, o į žurnalą pareigūnai gali rašyti, ką nori. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog skundėsi Lukiškių TI-K direktoriui dėl to, kad atliekant gamtinius reikalus jis buvo stebimas pareigūno per kameros stebėjimo langelį ir tai pažeidė jo privatumą.
Pareiškėjo teigimu, dėl minėtų pažeidimų jis patyrė kankinimus, buvo pažemintas jo orumas, pažeistas privatumas, Lukiškių TI-K negerbė jo teisių, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67–71).
Nurodė, kad nuteistieji (suimtieji) Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) patvirtintomis mitybos normomis. Pagal šių taisyklių 20 p., išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maisto dalintojams (nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus) išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų masto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta, visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo nuolat rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, nuplautos.
Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 (aktuali ginčo laikotarpiu), pietų metas yra nustatytas nuo 12.30 iki 13.30 val., vakarienės laikas – nuo 17.30 iki 18.30 val. Maistas į gyvenamąsias kameras nėra išdalinamas nei anksčiau, nei vėliau, nei tai numato minėta dienotvarkė.
Dėl asmenų stebėjimo kamerose pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.2 p. kamerų duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Minėtose taisyklėse nenumatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pabrėžė, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi pareigūnų etikos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K pareigūnai gyvenamosios kameros duris atidaro tik prieš tai įsitikinę, kad tai padaryti yra saugu. Aplinkybių, kad Pareiškėjo privatumas buvo pažeistas, nenustatyta.
Dėl pasivaikščiojimų organizavimo paaiškino, kad 2016 m. birželio 17 d. pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti į pasivaikščiojimą gryname ore, tačiau šis pasivaikščiojimo atsisakė, todėl laikytina, kad Lukiškių TI-K teisinio reglamentavimo nepažeidė. Apie pareiškėjo atsisakymą eiti į pasivaikščiojimą, padarytas įrašas Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnale.
Dėl papildomo pasimatymo suteikimo Lukiškių TI-K nurodė, kad papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai nuteistiesiems suteikiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 str. 7 p., pagal kuri nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai. Pažymėjo, kad 2016 m. kovo 9 d. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas pasimatymas socialiniams ryšiams palaikyti su šeimos nariais, kuriuo iki 2016 m. birželio 7 d., t. y. iki kreipimosi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, pareiškėjas dar nebuvo pasinaudojęs, taip pat 2016 m. vasario 27 d., 2016 m. gegužės 14 d. įvyko trumpalaikiai pareiškėjo pasimatymai su šeimos nariais.
Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų, nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą (b. l. 29–31).
Pažymėjo, kad dėl maisto dalintojų aprangos, pirštinių dėvėjimo, maisto kokybės ar nepilno davinio išdavimo Kalėjimų departamentas pareiškėjui atsakė raštais. Pareiškėjo teiginius patikrinti vaizdo kamerų įrašuose, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, Kalėjimų departamentas neturėjo galimybės, nes įrašai tiek laiko nesaugomi. Dėl papildomo pasimatymo su tėvais ir vaikais nesuteikimo nurodė, jog pataisos įstaigos direktoriui suteikiama teisė, bet ne prievolė suteikti papildomus ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. birželio 17 d. jo neišvedė į pasivaikščiojimo kiemelį, Lukiškių TI-K nurodė, jog tą dieną budėjusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareiškėjas pats atsisakė eiti į pasivaikščiojimą tą dieną, pretenzijų nei žodžiu nei raštu nepateikė. Žurnale pažymėta, kad pareiškėjas atsisakė eiti į pasivaikščiojimą. Be to, Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad prižiūrėtojai, periodiškai atidarydami kamerų durų langelius ir tikrindami nuteistųjų elgesį teisės aktų nepažeidžia. Kalėjimų departamento nuomone, nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Nustatyta, kad 2016 m. birželio 7 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, nurodydamas, jog jam nebuvo suteiktas prašytas papildomas pasimatymas su šeimos nariais (b. l. 48). Į šį skundą pareiškėjui atsakyta 2016 m. liepos d. Lukiškių TIK-K raštu Nr. 96-2347, kuriame konstatuota, jog pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Pareiškėjui paaiškinta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas neturi prievolės suteikti papildomus trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus. Pažymėta, jog 2016 m. kovo 9 d. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas pasimatymas socialiniams ryšiams palaikyti, šia teise pareiškėjas vis dar nepasinaudojo, be to, 2016 m. vasario 27 d. bei 2016 m. gegužės 14 d. įvyko trumpalaikiai pasimatymai su mama, tėvu ir dukromis (b. l. 47).
2016 m. birželio 14 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, nurodydamas, kad 2016 m. birželio 12 d. atlikdamas gamtinius reikalus buvo stebimas pareigūno per kameros stebėjimo langelį (b. l. 36). Pareiškėjui į šį skundą buvo atsakyta 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 96-2443, nurodant, kad pareigūnas, stebėdamas pareiškėją per kameros duryse įrengtą stebėjimo langą, nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisės aktų, reglamentuojančių Lukiškių TI-K pareigūnų atliekamą tarnybą, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu (b. l. 55).
2016 m. birželio 20 d. pareiškėjas pateikė dar vieną skundą Lukiškių TI-K direktoriui, kuriame nurodė, jog 2016 m. birželio 17 d. nebuvo išvestas pasivaikščioti (b. l. 54). Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, 2016 m. liepos 8 d. sprendime Nr. 96-2405 nurodė, kad buvo apklausti pirmojo gyvenamojo korpuso pirmame korpusiniame skyriuje tarnybą atlikę pareigūnai, kurie nurodė, jog pareiškėjas atsisakė eiti pasivaikščioti. Atsisakymo faktas yra pažymėtas ir Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti |registracijos žurnale, taigi pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu (b. l. 53).
Taip pat nustatyta, kad 2016 m. birželio 22 d. skundais pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, nurodydamas, kad maisto dalintojai nesilaiko dienotvarkės – pietų bei vakarienės maistą atneša ne dienotvarkėje nustatytu laiku. Pietūs pareiškėjui atnešti 11.45 val., o vakarienė – 16.45 val. Be to, pareiškėjas nurodė, kad maisto dalintojai maistą dalina be atitinkamų rūbų (b. l. 44, 45). 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjas taip pat pateikė skundą, nurodydamas, kad 2016 m. birželio 22 d. vietoj pieniškos perlinių kruopų sriubos gavo vandens sriubą su keliomis kruopomis (b. l. 46).
Į anksčiau nurodytus skundus Lukiškių TI-K atsakė 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 96-2293, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo skundai nepagrįsti. Paaiškino, kad pagal dienotvarkę pietų metas yra nuo 12.30 val. iki 13.30 val., o vakarienės – nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Maistas į gyvenamąsias kameras nėra išdalinamas nei anksčiau, nei vėliau, nei tai numato minėta dienotvarkė. Dėl maisto kokybės pareiškėjas buvo informuotas, kad Lukiškių TI-K valgiaraščiai yra sudaryti, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Maistas gaminamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, kurios numato tiekiamo maisto receptūras. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Be to, pažymėta, kad visi maisto dalintojai yra sveiki, jų sveikatos būklė yra patikrinta. Maisto dalintojai privalo nuolat rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, nuplautos. Atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nebereikalauja maistą gaminti bei dalinti su pirštinėmis (b. l. 42–43).
Pareiškėjas minėtus Lukiškių TI-K sprendimus apskundė Kalėjimų departamentui, kuris pareiškėjui atsakė 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 2S-4628 (b. l. 19–20).
Visų pirma teismas pažymi, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas skundžiamą 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-4628, nagrinėjo pareiškėjo skundą atsakydamas į pareiškėjo pateiktus skundus dėl Lukiškių TI-K direktoriaus priimtų sprendimų, tačiau iš skundžiamo Kalėjimų departamento sprendimo turinio nėra pakankami aišku, koks yra pareiškėjo skundo išnagrinėjimo rezultatas. Nors Kalėjimų departamentas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. 2S-4628, pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K sprendimų, susijusių su maitinimo tvarkos bei papildomų pasimatymo suteikimo galimo pažeidimo, nurodė, jog Lukiškių TI-K pareiškėjui atsakė teisingai, tačiau jokios atskiros argumentacijos ar pozicijos dėl kitų pareiškėjo atžvilgiu priimtų sprendimų Kalėjimų departamento sprendime nėra. Sprendimo turinys iš esmės susideda iš pareiškėjo skundo bei Lukiškių TI-K sprendimų aprašymo. Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 2S-4628 neatitinka gero administravimo principo ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, pagal kuriuos akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi darytina išvada, kad skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas naikintinas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamentas šiuo atveju yra tik privalomo ikiteisminio nagrinėjimo institucija ir pareiškėjas šia išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka iš esmės pasinaudojo, teismas toliau vertins skundžiamų Lukiškių TI-K sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl papildomo pasimatymo pareiškėjui nesuteikimo teismas pažymi, kad pagal BVK 94 str. 7 d. nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Taigi BVK 94 str. 7 d. numato pataisos įstaigos teisę, o ne pareigą suteikti tokiems nuteistiesiems papildomus pasimatymus, tačiau naudojimasis šia diskrecija turi būti motyvuotas, atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją, kad būtų galima įvertinti, ar atitinkamu atveju naudojimasis įstatymų leidėjo suteikta diskrecija dėl papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų skyrimo neprieštarauja bausmių vykdymo tikslams ir uždaviniams, ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos.
Kaip matyti iš skundžiamo Lukiškių TI-K rašto Nr. 96-2347, pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis turi neišnaudotą papildomą pasimatymą, todėl naujas papildomas pasimatymas su šeimos nariais jam nebus suteikiamas. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės turi teisę į papildomą pasimatymą, kuris dar nėra išnaudotas, tad Lukiškių TI-K pagristai konstatavo, jog pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.
Dėl teisės į pasivaikščiojimus suteikimo teismas pažymi, kad pagal BVK 103 str. 1 d. nuteistieji šio kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokie pasivaikščiojimai nėra privalomi, todėl nuteistieji turi teisę jų atsisakyti. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnalas, kurio duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 17 d. pasivaikščiojimo gryname ore atsisakė. Pareiškėjo skundo teismui teiginiai, kad jam toks pasivaikščiojimas net nebuvo pasiūlytas vertinami kritiškai, kadangi skunde Lukiškių TI-K direktoriui pareiškėjas nurodė, jog pareigūnas klausė jo apie pageidavimą eiti pasivaikščioti (b. l. 54). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pagrįstai 2016 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 96-2405 pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu.
Kaip minėta, pareiškėjas skundėsi ir dėl galimai netinkamo maitinimo – dienotvarkės nesilaikymo, maisto dalintojų netinkamos aprangos bei sriubos kokybės. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę pietų metas yra nuo 12.30 val. iki 13.30 val., o vakarienės – nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Lukiškių TI-K teigimu, maistas dalinamas pagal nustatyta dienotvarkę. Tuo tarpu, net jei pasitvirtintų pareiškėjo teiginiai, kad maistas buvo dalinamas jo nurodytu laiku – 11.45 val. ir 16.45 val., t. y. 45 min. anksčiau už maisto dalinimo pradžios laiką, teismo vertinimu, toks maisto tiekimas negali pažeisti pareiškėjo teisių ar sudaryti sąlygas pareiškėjui pernelyg išalkti, nes vakarienė tokiu atveju pateikiama atitinkamai anksčiau.
Teismas taip pat sutinka su Lukiškių TI-K argumentais, dėl nusiskundimų maisto kokybe bei maisto dalintojų apranga nepagrįstumo. Pažymėtina, kad maistas Lukiškių TI-K gaminamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, Maitinimo organizavimo taisykles bei maisto receptūras. Be to, vadovaujantis minėtomis Maitinimo organizavimo taisyklėmis, išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Taigi išduodamo maisto kokybė Lukiškių TI-K yra griežtai tikrinama, todėl nusiskundimai netinkamai paruošta sriuba vertintini kritiškai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog maisto dalintojams Lukiškių TI-K išduoda baltas kepures ir striukės, maisto dalintojų sveikata tikrinama, o pirštinių mūvėjimo privalomumo teisės aktai nenustato, taigi nėra pagrindo panaikinti ir Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 96-2293, kuriuo pažeidimai minėtais aspektais taip pat nenustatyti.
Pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui skundėsi ir dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu. Nors sutiktina su Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 13 d. sprendime Nr. 96-2443 išdėstyta pozicija, kad pareigūnai, stebėdami pareiškėją, teisės aktų nepažeidė, tačiau Lukiškių TI-K nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos. Atkreiptinas dėmesys, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais. Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas atliekantis gamtinius reikalus. Nors sutiktina su Lukiškių TI-K, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų / nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais. Taigi Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 96-2443 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagristas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).
Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su anksčiau minėtomis maitinimo sąlygomis, papildomo pasimatymo nesuteikimu, pasivaikščiojimo teisės neužtirtinimu ir teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Kaip minėta, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, susiję su pareiškėjo maitinimo organizavimu, pasivaikščiojimų teisės užtikrinimu ir papildomų pasimatymų suteikimu, nenustatyti, taigi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atlyginti. Tačiau Lukiškių TI-K pripažintas pažeidusiu pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl šiuo atveju spręstinas neturtinės žalos, kilusios dėl šio pažeidimo, atlygino klausimas.
Pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (2016 m. birželio 12 d., apie 13.16 val.), bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 str. Pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, konstatuojant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė privatumo užtikrinimą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Kadangi pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjas turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis jo prašymas paliekamas nenagrinėtu. Išaiškintina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-4628.
Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 96-2443.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.