Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-216-334/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
1S-216-334/2018
Teisminio proceso Nr.
1-4-1-00335-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nuteistasis
J. U.
Kategorijos
Nr. 1S -216-334-2018
Teisminio proceso Nr. 1-4-1-00335-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi J. U. (toliau – Nuteistoji) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria išnagrinėtas teikimas dėl nuteistosios J. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. U. nuteista Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 10 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitant 7 mėnesių 22 dienų kardomojo kalinimo laiką.

2. Bausmės pradžia - 2014 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga: 2023 m. spalio 5 d. 2018 m. spalio 5 d. nuteistoji atliko 1/2 teismo paskirtos bausmės laiko, o 2018 m. rugsėjo 27 d. nuteistoji faktiškai atliko 4 metų 11 mėnesių 22 dienų teismo paskirtos bausmės.

3. 2018 m. spalio 1 d. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) priimtu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutarta nuteistajai J. U. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti J. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuojant, kad nėra ne tik visų būtinų formalių sąlygų taikyti lygtinį paleidimą nuteistosios J. U. atžvilgiu, bet ir pakankamų požymių, jog taikant lygtinį paleidimą bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

5. Nesutikdama su minėta apylinkės teismo nutartimi, nuteistoji Panevėžio apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų atsisakymą patvirtinti 2018 m. spalio 1 d. komisijos nutarimą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6. Skunde nuteistoji nurodė, kad bausmės atlikimo metu vykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, skatinta 3 kartus, visą bausmės laiką dirbo, priskirta ir suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, tvarko pataisos namų patalpas ir teritoriją bei atlieka kitus gerovės darbus. Nurodo, kad ji nežino, kaip galėtų sumažinti riziką. Teigia, kad toliau atliekant bausmę, ji tik dirbtų, nes nebėra programų, kurias galėtų lankyti, kadangi jau visas programas yra lankiusi. Nemano, kad toliau atliekant bausmę pagerės jos išsilavinimo ir įgūdžių stoka. Mano, kad yra pasirengusi gyventi dorai.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

8. Skundas atmetamas.

9. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma lemia išvadą, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

10. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl atsisako tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistoji J. U. savo skunde nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. U. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – nuteistosios elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leistų pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistoji nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jai taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomeninės elgesio taisykles. Kaip matyti, J. U.pataisos įstaigoje iš tiesų yra charakterizuojama teigiamai – dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, suteita teisė išvykti be palydos, pataisos namuose dirba, nuobaudų neturi, 3 kartus skatinta, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, tvarko pataisos namų patalpas bei atlieka kitus gerovės darbus. Tačiau nepaisant to, kad paminėtos aplinkybės ir įrodo nuteistosios elgesio korekcijos požymius, tačiau vien jų nepakanka spręsti, kad J. U. pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Tai, jog nėra akivaizdžių pokyčių mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką įrodo ir nuteistosios J. U. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris yra 55 balai (pagal „OASys“ metodiką), kas atitinkamai priskiriama vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Pažymėtina, kad, statinių kriminogeninių veiksniai sudaro 2 balus, o tai reiškia, kad kiti 53 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistosios elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistosios dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju toks didelis kintančių balų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistosios pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jos atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje informacijos apie nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (mažėjimą ar didėjimą) nėra pateikta, kitų duomenų, kurie rodytų akivaizdžią pažangą mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, bylos medžiagoje taip pat nėra, kas tik patvirtina apylinkės teismo pagrįstą išvadą, jog per visą bausmės atlikimo laiką taikytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės jokios teigiamos įtakos nuteistosios J. U. elgesiui neturėjo. Nėra abejonių, kad J. U. elgesyje yra tam tikrų korekcijos požymių (dalyvauja įvairiose programose, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones), tačiau kaip nurodė apylinkės teismas, tai tik rodo, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Tačiau vien tai, šiuo metu dar nėra pakankamu pagrindu teigti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, o J. U.laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.

12. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos matyti ir tai, kad šis teistumas J. U.nėra pirmasis. Nors laisvės atėmimo bausmę J. U. atlieka pirmą kartą, tačiau praeityje teista du kartus, pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdama 26 metų, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jos nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nors nuteistosios teistumas ir negali būti laikomas absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jis jau būna įvertintas asmeniui skiriant bausmę, tačiau, tiek, kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistosios elgesį ir leidžia įžvelgti jos pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, jos neturėtų būti sumenkinamos. Abejonę probacijos sėkme sustiprina dar ir tai, kad nuteistoji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai yra vienas iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų kriminogeninių veiksnių (priklausomybė alkoholiui), tačiau nuteistoji priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose nedalyvauja.

13. Papildomai pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąją, įvertinęs visas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tačiau šiuo atveju, nei bylos medžiaga, nei pateiktame skunde išdėstyta subjektyvi nuomonė apie pasiektus bausmės tikslus, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad toliau jos reintegracija į visuomenę gali būti pasiekta jos neizoliuojant.

14. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės ir atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistoji neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi jos pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad J. U. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o nuteistosios skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi

nutaria:

nuteistosios J. U. skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Švitinienė