- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-24
- Bylos Nr.
- N-261-1554-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Arūnas Sutkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. kovo 13d. nutarties K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus vyresnysis inspektorius 2006 m. spalio 24d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl K. P. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 209² straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodoma, kad ji 2006-07-05 Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Vaidotai“ pateikė importo bendrąjį administracinį dokumentą, kuriuo deklaravo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai prekę- skystą naftos parafiną. Atlikus prekės patikrinimą bei paėmus mėginį, buvo nustatyta, kad prekė yra klasifikuota netinkamu kodu, kas turėjo įtakos mokamiems muitams bei mokesčiams, tai yra papildomai apskaičiuota 1576 Lt muito bei 284 Lt importo pridėtinės vertės mokesčio. Šiais veiksmais K. P. pažeidė 1993-07-22 reglamento 199 straipsnį bei įvykdė administracinį teisės pažeidimą.
II.
Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2006-11-07 nutarimu, dėl pažeidimo nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, K. P. pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda-6000 Lt bauda.
Šalies argumentai
K. P. 2006-11-17 skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė panaikinti nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Skunde nurodė, kad jos kaltės muitinės pareigūnų įvardintoje veikoje nėra. Taip pat nurodė, kad muitinės laboratorija nebuvo akredituota institucija ir negalėjo teikti išvadų. Be to ji nedalyvavo mėginio paėmime.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007m. kovo 13d. nutartimi K. P. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2006-11-17 nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo nepakeistą. Teismas konstatavo, kad K. P. veika pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir nuobauda paskirta pagrįstai. Teismas įvertinęs įrodymus padarė išvadą, kad jų pakanka pripažinti K. P. kalta padarius pažeidimą.
III.
K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-03-13 nutartį ir Vilniaus teritorinės muitinės 2006-11-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad teismas nesiaiškino Muitinės laboratorijos kompetencijos atlikti tyrimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad atsakovas pažeidė Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos direktoriaus 2004-04-27 įsakymu Nr.1B-415 patvirtintą „Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukciją“ tuo, kad mėginio ėmimo metu apeliante nedalyvavo. Nurodo, kad tai galėjo įtakoti neteisėto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimą. Skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo kaltės formos. Apeliantė nurodo, kad jos veikoje nėra nei tyčios nei neatsargumo.. Deklaruodama prekes vadovavosi UAB „Petrochema“ pateiktu dokumentu-SMGS važtaraščiu, kuriame buvo nurodyti reikiami duomenys, TARIC prekių kodas buvo nurodytas važtaraščio 11 pozicijoje. Dokumentai abejonių nekėlė, todėl užpildė BAD rinkinį Nr.6VG20405294 ir pateikė muitinei. Muitinės nomenklatūros kodas buvo nustatytas tik atlikus laboratorinį tyrimą., tai yra panaudojus specialias žinias. Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie kitą prekės kodą, todėl mano kad jos kaltė neįrodyta, jog ji sąmoningai klaidino muitinę, todėl byla turi būti nutraukta, nesant pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2006-11-07 nutarimas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-03-13 nutartis yra teisėti ir jų naikinti nėra pagrindo. K. P. būdama deklarantu buvo atsakinga už deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumą. Prekės mėginys buvo paimtas nepažeidžiant Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos direktoriaus 2004-04-27 įsakymu Nr.1B-415 patvirtintos „Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcijos“. Imant mėginį dalyvavo UAB „Petrochema“ atstovė ir pastabų nepareiškė. Mėginys buvo tinkamai ištirtas Muitinės laboratorijoje. K. P. nepasinaudojo teisės aktuose numatytomis teisėmis prieš pateikiant muitinės deklaraciją pateikti muitinei prašymą leisti apžiūrėti prekes taip pat paimti jų pavyzdžius ir mėginius, todėl darytina išvada, kad apeliantės veikoje yra kaltė, pasireiškusi neatsargumu. Tuo labiau prekė buvo gauta iš Rusijos, kurioje negalioja Europos Bendrijos muitų teisės aktai, todėl prieš deklaruojant buvo būtina įsitikinti, kad prekės kodas yra teisingas. K. P. elgiasi neapdairiai bei rūpestingai, todėl ir nenumatė kilusių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagristą procesinį sprendimą.
Apeliantė neginčija pažeidimo kvalifikavimo teisėtumo, bet nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimu bei nurodo, kad nebuvo nustatyta pažeidimo subjektyvioji pusė. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog K. P. yra šio pažeidimo subjektas ir būdama UAB „Elfanta“ muitinės tarpininko atstovė bei teikdama 2006-07-05 importo bendrąjį administracinį dokumentą (toliau tekste BAD) Nr.6VG20405294 buvo atsakinga už šiame dokumente nurodytų duomenų teisingumą. Neteisingas prekės kodas buvo nustatytas atlikus mėginių tyrimą. Mėginys buvo paimtas 2006-07-05. Imant mėginį dalyvavo prekės gavėjo atstovė D. P. (b.l.26), buvo surašytas mėginio ėmimo protokolas. Apeliantė nenurodo, koks konkrečiai buvo padarytas pažeidimas imant mėginį ir kaip jis galiojo įtakoti nutarimo teisėtumą. Formalus apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė nedalyvavo imant mėginį nėra pagrindas abejoti šios procedūros teisėtumu. Muitinės laboratorija 2006-09-13 nustatė rekomenduojamą muitinės nomenklatūros kodą 2712909990 (b.18) ir Vilniaus teritorinės muitinės 2006-09-19 prekių klasifikavimo aktu Nr.6V0920 patvirtino, kad ginčo prekės kodas yra 2712909990 (b.l.17). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Muitinės laboratorijos išvada dėl kodo nustatymo. Pagal Muitinės departamento 2004-11-12 įsakymu Nr.1B-1020 patvirtintų nuostatų 8.1 punktą muitinės laboratorija turi teisę tirti prekių pavyzdžius. Tai, kad tyrimo metu Muitinės laboratorija nebuvo akredituota pagal Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą nedaro negaliojančią tyrimo išvadą, kadangi Muitinės laboratorijos tyrimo išvada nėra atitiktį patvirtinantis dokumentas, kuriam būtina akreditacija.
K. P. būdama apdairi ir tinkamai vykdydama jai pavestas pareigas turėjo ir galėjo nustatyti tinkamą prekės kodą. Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimo teiginys, kad elgiantis apdairiai ir deklaruojant prekes ne iš Europos Bendrijos valstybės atstovė privalėjo įsitikinti, kad prekės kodas yra teisingas yra pagrįstas. Kilus abejonėms K. P. kaip muitinės tarpininko atstovė turėjo teisę prašyti imti mėginius ir juos ištirti iki pateikiant deklaraciją. K. P. šios pareigos neatliko, neteisingus duomenis įrašė į deklaraciją tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 1dalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. P. kaltės forma yra neatsargumas.
Įvertinus šias aplinkybes nuobauda K. P. paskirta pagrįstai, tačiau jos dydis neatitinka baudų skyrimo nustatytos tvarkos. Padaryto pažeidimo sankcijoje pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį baudos dydis yra nuo 5000 Lt iki 10000 Lt. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, remiantis ATPK 30² straipsnio nuostata, K. P. turėjo būti paskirtas baudos vidurkis, tai yra 7500 Lt bauda. Tačiau teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą nesunkina skundą padavusio asmens padėties ir palieka baudos dydį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. kovo 13d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.