Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2016 m. liepos 4 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiojo inspektoriaus S. B. (toliau – Institucijos) nutarimu Nr. 16 AM125132 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 216 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 30 d., apie 9 val., neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad sunaikinta natūrali pieva pakeičiant žolyno sudėtį žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), priklausančiame NATURA 2000 BAST „Šešuvio upė žemiau Pašešuvio“. Padaryta žala aplinkai skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d., įsakymu Nr. DI-269. Tokiais savo veiksmais A. L. pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXI dalies natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos, 129 punktu patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343.Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi atmetė A. L. skundą dėl 2016 m. liepos 4 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiojo inspektoriaus S. B. nutarimo Nr. 16 AM125132 ir jį paliko nepakeistą.Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu A. L. aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio rašytame protokole neatsispindi visi atlikti veiksmai, neužfiksuoti visi reikiami parodymai, o pareikalavus garso įrašo, teisme atsakė, kad posėdžio metu įrašas daromas nebuvo, nors tą reglamentuoja 2014 m. vasario 14 d. Teisėjų tarybos nutarimas Nr. 13P-22-(7.1.2) „Dėl teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos patvirtinimo“ 2.2. punkte. Be to, skunde A. L. nurodo, kad į bylą Institucija teikė paaiškinimus dėl antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tačiau minėti paaiškinimai jam pateikti nebuvo, teismas jam apie juos nepranešė ir nesupažindino. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat pažymėjo, kad teismui nurodė apie protokolo trūkumus, o būtent apie tai, kad nėra nustatyta, kada būtent buvo padarytas pažeidimas, o pagal teisminę praktiką yra būtina nustatyti kada prasidėjo termino skirti nuobaudą eiga ir kada terminas baigiasi. Šiuo atveju to nėra padaryta, todėl teismas turi vadovautis nekaltumo prezumpcija ir iš to išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės vertintinos asmens naudai.Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino antstolės faktinių aplinkybių protokolą. Nurodė, kad antstolė užfiksavo tai, ką matė. Pagal teismų praktiką šios rūšies antstolio dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Jei teismas manė, kad antstolė nepajėgi konstatuoti fakto ir, kad informacijai gauti reikia specialių žinių, tai tokiais atvejais teisminėje praktikoje paprastai yra skiriama ekspertizė. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad teismas netinkamai vertino pievos išplikimą, pateikdamas taip, lyg atrodytų visa pieva yra išplikusi. Nurodo, kad išplikimas yra nedidelis ir yra ties išvažiavimu į pagrindinį kelią. Žemė smėlėta, todėl išplikimas per daug sureikšmintas, nes galėjo atsirasi net nuo traktoriais ratų, gyvūnų ar kitų aplinkybių. Nuotraukos patvirtina, kad pieva visumoje sena, o išplikimas tik vienoje vietoje. A. L. teigia, kad buvo akcentuojama teisminė praktika dėl senaties skirti nuobaudą ir kiti bylos akcentai. Teismui akcentuota, kad iki jo žemę dirbo kiti prieš tai ją valdę asmenys, kad monitoringas darytas tik 2014 ar 2015 metais, tačiau į bylą Institucija nepateikė apie tai jokių įrodymų. Institucija taip pat nenustatinėjo pažeidimo padarymo laiko. Atsižvelgiant į tai, mano, kad yra suėjęs 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Apylinkės teismas ignoravo teisminę praktiką nurodydamas abejonę, kad pieva galėjo būti suarta ir atsėta 2015 m. rudenį ar 2016 m. pavasarį.Atsiliepimų į A. L. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.ATPK 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Be to, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė.A. L. 2016 m. birželio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2016 m. birželio 30 d. jo valdomame žemės sklype atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pakeista žolynų sudėtis natūralioje pievoje, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiame į NATURA 2000 BAST „Šešuvio upė žemiau Pašešuvio“, tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXI dalies 129 punktą, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Minėto protokolo pagrindu, 2016 m. liepos 4 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiasis inspektorius S. B. nutarimu Nr. 16 AM125132 nubaudė A. L. 216 eurų dydžio bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje, padarymą.ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Tai blanketinė norma, kuri nukreipia į specialiuosius teisės aktus, kaip šiuo atveju – į LRV nutarimu patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kurių 129 punkte nurodyta, jog pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos ir ganyklos – tai pievos ir ganyklos, kurios nesausinamos ir neariamos ne mažiau kaip 25 metus ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai. Vienas iš esminių A. L. apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad Institucija nenustatė kada pažeidimas buvo padarytas, todėl laikoma, kad suėjęs nuobaudos skyrimo senaties terminas. Byloje nustatyta, kad žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. pagal panaudos sutartį pradėjo valdyti nuo 2015 m. gegužės 1 d. Jis teigė, kad žemė buvo dirbama anksčiau, o jis jos nearė, žolyno sudėties nekeitė. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. ekologo V. U. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pagal 2010 m. parengtą Jūros ichtiologinio draustinio ribų planą, minėtame žemės sklype pažymėtos natūralių pievų buveinės, kurios toje vietoje buvo konstatuotos ir 2014 metais, be to V. U. teigė 2014 metais vykdęs toje pievoje drugio (kraujalakinio melsvio) apskaitą ir tuo metu pieva buvo natūrali ar dalinai pusiau natūrali, o 2016 m. gegužės 4 d. pamatė nesenai suartą, arba kitaip įdirbtą pievą suardant velėną (b. l. 40). V. U. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad kada buvo suarta pieva – ar pavasarį ar praėjusį rudenį nustatyta nebuvo, tačiau sprendžiant iš patikrinimo metu buvusios būklės, tai turėjo būti atlikta ne anksčiau kaip 2015 m. rudenį (b. l. 44). Tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes liudytojas nurodė ir teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams dėl to, kad nesant nurodytam konkrečiam pažeidimo padarymo laikui nėra galimybės spręsti dėl nuobaudos skyrimo termino senaties. ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011).ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju, šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Analizuojamas pažeidimas nėra trunkamojo pobūdžio, nes trunkamasis teisės pažeidimas padaromas neveikimu – t. y. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos, ir jis trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas ar atitinkamų institucijų pareigūnai. Analizuojamu atveju, nenustačius ir protokole nenurodžius kada konkrečiai buvo padarytas pažeidimas – t. y. kada buvo dirbta žemė ir joje pakeista žolyno sudėtis, negalima spręsti ir A. L. administracinės atsakomybės klausimo. Atsižvelgiant į tai, priimti sprendimai naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla perduotina iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Skundžiami Institucijos ir teismo sprendimai naikintini, todėl kiti A. L. apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiojo inspektoriaus S. B. nutarimą Nr. 16 AM125132 ir grąžinti A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijai.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.