Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjai K. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. V. prašymą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į L. P. turėtą 5,36 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad jos senelis L. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,36 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai sužinojo tik po tetos P. P. mirties, todėl nustatytu terminu dėl nuosavybės atstatymo nesikreipė. Be to, 2001 spalio mėnesį sunkiai sirgo, slaugė ir prižiūrėjo dėl sunkios sveikatos būklės tėvą, mamą bei tetą.

Mano, jog esant šioms aplinkybėms, terminas pateikti prašymą ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujintas.

Pareiškėja prašo prašymą tenkinti prašyme nurodytais motyvais.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo prašymo netenkinti, nes termino praleidimo priežastys nesudarė objektyvių kliūčių nustatytu terminu pateikti dokumentus, todėl praleistas terminas negali būti atnaujintas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, atsiliepime nurodo, kad posėdyje nedalyvaus (b.l. 25)

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Prašymas netenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio straipsnio 4 dalimi numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 5 punkto 8 pastraipoje nustatyta, kad piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <…>. Minėto LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 2.2. punkte reglamentuota, kad prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia Lietuvos Respublikos piliečiai - asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus - jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai.

Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant Įstatymo numatytas teises. Toks teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiams buvo nustatytas pakankamai ilgas laikotarpis paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikytina, kad terminas prašymams paduoti gali būti atnaujintas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjos paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi 1992 metais į institucijas, vykdančias žemės reformą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos turėtą žemę iki nacionalizacijos, todėl laikytina, kad pareiškėja žinojo nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir galėjo savo teises realizuoti įstatymu nustatyta tvarka. Pareiškėjos teismui nurodyta aplinkybė, kad apie senelio turėtą žemę 5,36 ha, sužinojo tik po P. P., kuri mirė 2000 07 09, mirties, nelaikytina termino praleidimo svarbia priežastimi, nes į teismą kreipėsi tik 2007 11 19, prašyme nurodydama, kad anksčiau nesikreipė dėl suklydimo bei sveikatos būklės. Pareiškėja nurodė, kad senelis L. P. buvo iš savo turėtos žemės apie 25 ha dalį atidalijęs dukterims, tai yra jos mamai A. P. bei kitai dukrai P. P., kurių žemę paveldėjo ji ir jos dukra, todėl laikytina, kad apie turėtą senelio žemę pareiškėja žinojo nuo nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Darytina išvada, kad pareiškėja žinojo apie senelio nuosavybe jau 1991-1992 metais, tačiau nesidomėjo jo turėta nuosavybe bei žemės sklypo dydžiu, neišreiškė valios ją susigrąžinti. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodo, kad apie senelio turėtą žemės sklypą bei jo dydį sužinojo po P. P., mirusios 2000 07 09, mirties, tačiau į teismą kreipėsi tik 2007 11 19, nenurodydama jokių svarbių priežasčių kodėl į teismą kreipėsi anksčiau nurodytu laiku. Teismas laiko, kad pareiškėja savo teisių nerealizavo be svarbių priežasčių, kadangi įstatymu buvo nustatytas ilgas laiko tarpas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko realizuoti Įstatymo numatytas teises nustatytu terminu.

Pareiškėjos nurodytą aplinkybes - suklydimą ir sveikatos būklę dėl kurios gydėsi nuo 2001 10 16 iki 2001 11 04, nėra pagrindo laikyti svarbiomis priežastimis, kitų priežasčių dėl kurių praleido nustatytą terminą prašymui ir dokumentams, įrodantiems giminystės ryšį, pateikti nenurodė, įrodymais nepagrindė. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu terminas praleistas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo asmens, praleidusio terminą valios, jei terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių, kurių asmuo, praleidęs terminą, nežinojo ir negalėjo žinoti bei įtakoti. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia teise tam tikrą laiką nepasinaudojo. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, be to, jau 1992 tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos, kuri paveldėjo iš tėvo L. P., turėtą žemę, todėl pareiškėja galėjo savo teises įgyvendinti įstatymu nustatytu terminu. Tad svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis kliūtimis vertinamos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Pareiškėjos nurodyta priežastis yra tik subjektyvaus pobūdžio, pačios pasirinkto elgesio nulemta aplinkybė.

Įvertinusi visus pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių praleisti terminai turėtų būti atnaujinami, todėl pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo atmestinas.

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos K. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.