Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-185-2013

Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00157-2012-9

Procesinio dokumento kategorija 2.4; 2.4.6.3.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. balandžio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau BK) 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. (UAB „Megatinklas turto vagystė), 178 str. 2 d. (atvira A. K. turto vagystė), 284 str. 1 d. ir nubaustas:

pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 178 str. 2 d. (UAB „Megatinklas turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. (atvira A. K. turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 5 MGL (650 Lt) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. V. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. balandžio 16 d., apie 18 val. 10 min., Biržų m., J. Basanavičiaus g. 11, alaus bare „Eglė“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą: tyčia kumščiu du kartus smogdamas S. T. į veido sritį, pagrobė S. T. mobiliojo ryšio telefoną NOKIA X2-05 385 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam S. T. 385 Lt turtinę žalą.

M. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. A. ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. birželio 4 d., apie 23 val. Biržų m., J. Basanavičiaus g. 3, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, M. V. išstumiant lango grotas, pro langą įsibrovė į UAB „Megatinklas“ turgaus pagalbines patalpas ir slaptai pagrobė svetimą - UAB „Megatinklas“ priklausantį turtą: 5 svarstykles 300 Lt bendros vertės, 3 kanalizacijos šulinių žiedus 600 Lt bendros vertės, šaldytuvo kompresorių 1500 litų vertės, laužtuvą 100 Lt vertės, padarydami UAB „Megatinklas“ 2500 Lt turtinę žalą.

M. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2012 m. birželio 28 d., apie 15 val. 40 min., Biržų m., J. Basanavičiaus g. 5, UAB „Biofabrikas“ vaistinės patalpose, vaistinės darbo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvirai, matant A. K., pagrobė svetimą turtą - A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 1800 105 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai šio dydžio turtinę žalą.

M. V. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. liepos 7 d., tarpe 0 val. 00 min. - 1 val. 15 min., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. Biržų m., J. Basanavičiaus g. 3, tyčia, mesdamas akmeniu, išdaužė UAB „Megatinklas“ turgaus paviljono trijų langų 7 stiklus 100 Lt bendros vertės, vitrinos stiklą 200 Lt vertės, turgaus pagalbinių patalpų lango 4 stiklus 100 Lt bendros vertės, taip padarydamas UAB „Megatinklas“ bendrą 400 Lt turtinę žalą, tęsdamas nusikalstamą veiką tuo pačiu metu, Basanavičiaus g.1, Biržų m., t.y. tyčia, mesdamas akmeniu, išdaužė UAB „Biržų autobusų parkas“ Biržų autobusų stoties lango stiklo paketą 250 Lt vertės, tuo pačiu sugadindamas informacinius užrašus ant lango stiklo 98 Lt vertės, taip padarydamas UAB „Biržų autobusų parkas“ bendrą 348 Lt turtinę žalą, tęsdamas nusikalstamą veiką tuo pačiu metu, Reformatų g.1, Biržų m., t.y. tyčia, mesdamas akmeniu į UAB „Obelaukiai“ parduotuvės langą, išdaužė lango stiklo paketą 140 Lt vertės, taip padarydamas UAB „Obelaukiai“ 140 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus veiką iš BK 180 str.1d. į BK 178 str.1d., nuteistasis prašo šiame epizode skirti mažesnę bausmę, o taip pat mažesnę ir galutinę subendrintą bausmę. Teismo skirta bausmė per griežta, nes nepakankamai atsižvelgta į nu­sikaltimais sukeltas pasekmes (žala nedidelė, civilinių ieškinių neginčija), į prisipažinimą, sveikatos būklę (dėl nervinio pobūdžio ligų yra gydy­tas Rokiškio Psichiatrijos ligoninėje).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

M. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. (UAB „Megatinklas turto vagystė), 178 str. 2 d. (atvira A. K. turto vagystė) ir 284 str. 1 d. Nuteistasis sutinka su jo padarytų vagysčių bei viešosios tvarkos pažeidimo teisiniu įvertinimu, neskundžia ir už šias veikas teismo paskirtų bausmių. Tačiau, apelianto manymu, teismas, neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl nusikaltimo, teismo kvalifikuoto kaip plėšimas pagal BK 180 str. 1 d. Jo manymu, S. T. telefono pagrobimas turėjo būti kvalifikuotas kaip vagystė, nes jis nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo.

Apeliacinės instancijos teismas, skundo ribose patikrinęs skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, klaidų nepadarė, teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo M. V. veiksmus kaip plėšimą pagal BK 180 str. 1 d.

BK 180 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Kaip matyti, M. V. nuteistas už tai, kad alaus bare tyčia kumščiu du kartus smogdamas S. T. į veido sritį, pagrobė 385 Lt vertės S. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA X2-05. Apeliaciniame skunde M. V. neigia fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu, tvirtindamas, kad S. T., jo paprašytas pats padavė telefoną paskambinti. Kalbėti išėjo į lauką, tačiau, baigus pokalbį, kilo mintis telefono savininkui negrąžinti, todėl į alaus barą nebegrįžo. Ši M. V. versija, kurią jis pateikė tik teisiamojo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismo paneigta nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusysis iš karto po įvykio pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą. Pareiškime nurodė, kad nepažįstamas jaunuolis, smogęs kumščiu į veidą, paėmė iš jo naują mobiliojo ryšio telefoną Nokia X2-05. S. T. M. V. pagal nuotrauką atpažino kaip asmenį, sudavusį jam dešine ranka į kairę veido pusę bei ištraukusį iš jo kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 47-48). Savo parodymų nukentėjusysis nekeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Kaltininkas ir nukentėjusysis iki nusikaltimo vienas kito nepažinojo, todėl pagrindo manyti, kad S. T. galėjo M. V. apšnekėti, nėra. Tuo tarpu nuteistasis kiekvienos apklausos metu pateikinėjo vis skirtingas telefono grobimo iš S. T. versijas. Paaiškinime (2 t., b.l. 3) parodė, kad nukentėjusiajam sudavė į veidą, nes jis paėmė jo bokalą alaus, o telefoną jo ištraukė S. B. sugyventinė Gražina. Apklausiamas įtariamuoju M. V. pripažino, kad sudavė S. T. į veidą, bet plėšimo nepadarė. Šios apklausos metu teigė, kad telefoną paėmė ne S. B. sugyventinė Gražina, o S. B. (2 t., b.l. 8). Įtariamojo papildomos apklausos metu M. V. prisipažino, kad pagriebęs S. T. telefoną, pabėgo, tačiau neigė smūgio sudavimą jam (2 t., b.l. 13). Teisme nuteistasis pateikė ketvirtą savo padarytos veikos versiją – pasiskolinęs bare iš S. T. telefoną, išėjo į lauką pakalbėti ir, nutaręs telefono savininkui negrąžinti, į barą nebegrįžo. Paskutinės versijos nuteistasis laikėsi ir apeliaciniame skunde, tačiau, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ji paneigiama ne tik nukentėjusiojo bet ir liudytoja apklaustos baro darbuotojos I. D. nuosekliais ir viso proceso metu nesikeičiančiais parodymais. Jos žodžiais tariant, “išgirdusi bare triukšmą, pažiūrėjo į klientų salę ir matė, kad nukentėjusysis guli ant grindų, o kaltinamasis M. V. kažką jam daro, t.y. su juo galinėjasi”. Atlikusi minėtų įrodymų analizę, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esančių įrodymų visumos pakanka M. V. kaltei dėl įvykdyto plėšimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal BK 180 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, t.y. suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Nokia X2-5.

Bausmė už plėšimą M. V. skundžiamu nuosprendžiu individualizuota taip pat teisingai, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais. M. V. nusikalto, esant neišnykusiam ir įstatymo numatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas jam, kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas jos dydį, teismas įvertino tai, kad tyčinis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), praeityje M. V. teistas 9 kartus, teistumai neišnykę, metų laikotarpyje 7 kartus baustas administracine tvarka, nedirba. Iš įkalinimo vietos jis paleistas 2011 metais ir vieną po kito padarė tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. Plėšimo metu M. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę teismas pripažino atsakomybę sunkinančia ir skirdamas bausmę ją įvertino. Nors M. V. parodymai dėl įvykdyto plėšimo nuoseklūs nebuvo, tačiau teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia pripažino BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę – kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai galisi. Nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, apeliacinės instancijos teismas šios teismo klaidos ištaisyti ir tokiu būdu pasunkinti nuteistojo padėties negali (BPK 320 str. 4 d.). Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas jos vidurkis, negali būti laikoma per griežta.

Bendrindamas šiuo bei ankstesniu nuosprendžiu skirtas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.