Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-15 · Civilinė byla Nr. 2-1881/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-15
Bylos Nr.
2-1881/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Vytas Milius
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
T. J.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1881/2011Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. (A. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-1141-125/2011 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui T. J. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. J., prašydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 7 d. statybų rangos sutartį Nr. 101, taikyti dalinę restituciją ir iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 20 530 Lt neatliktų darbų vertę pinigais, taip pat priteisti 84 893,90 Lt žalos atlyginimo, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio prašė atleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi įpareigojo ieškovą A. D. per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 2 608 Lt žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

Ieškovas A. D. atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 12 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį ir nustatė ieškovui terminą iki 2011 m. balandžio 22 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 2 608 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas A. D. 2011 m. balandžio 26 d. teismui pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Nurodė, kad ieškovo turimas turtas nesuteikia galimybės sumokėti žyminį mokestį iš karto, kadangi šis mokestis mokamas pinigais. Ieškovas nuo 2010 m. vasario 26 d. yra registruotas Klaipėdos darbo biržoje, o iš medicininių jūrininko knygelės duomenų matyti, kad ieškovas negali dirbti laive.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė, įpareigojo ieškovą A. D. per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 2 608 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą (CPK 84 str.). Ieškovo prašyme nurodyti duomenys buvo pateikti prie 2010 m. gruodžio 17 d. prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir naujų duomenų apie dabartinę turtinę padėtį ieškovas nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikti duomenys nepatvirtina sunkios jo turtinės padėties, todėl prašymą atmetė (CPK 84 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. D. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo motyvuodamas tuo, kad ieškovo prašymas yra grindžiamas tais pačiais duomenimis, kuriais ieškovas grindė savo ankstesnį prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuris buvo atmestas. Ta aplinkybė, kad negali būti patenkintas ieškovo prašymas atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dar nereiškia, kad esant tiems patiems duomenims apie ieškovo turtinę padėtį, negali būti patenkintas ir jo prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo turėtų būti patenkintas. Nepatenkinus ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo yra pažeidžiama nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinta ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia ieškovo teisę pasirinkti kokio pobūdžio ir kokiam subjektui (kokiems subjektams) pareikšti reikalavimą (reikalavimus), o nutarus pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimą, teisę pasirinkti reiškiamo reikalavimo dydį (CPK 13 str.). Ši teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, turi būti įgyvendinama laikantis proceso įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų. Viena iš sąlygų, kuri apsaugo asmenį (atsakovą), prieš kurį inicijuojamas procesas, nuo neigiamų padarinių pagal pareikštą galimai akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą ir tuo pačiu perkelia dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų asmeniui, inicijavusiam procesą (ieškovui), tai įstatymu nustatytas įpareigojimas sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei (žyminis mokestis) už pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą. Siekiant užtikrinti asmenims teisę į realią teisminę gynybą, įstatymuose nustatyti konkretūs atvejai, kuomet ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą, taip pat įtvirtinta teismo teisė, įvertinus ieškovo pateiktus jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, atleisti jį iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83, 84 str.). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie ateityje galimai iš esmės pagerėsiančią jo turtinę padėtį. Tuo tarpu teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies – 2 608 Lt teismo prašė atleisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, atmetė ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovas buvo įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, palikus nepakeistą, ieškovas pateikė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

Kaip minėta, CPK 84 straipsnio nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, t. y. iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Todėl, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.

Ieškovas prašyme dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo nurodė, kad nuo 2010 m. vasario 26 d. yra įregistruotas Klaipėdos darbo biržoje, dėl sveikatos būklės dirbti laive negali, jo turimas turtas nesuteikia galimybės sumokėti visą žyminį mokestį iš karto. Jokių kitokių argumentų ar įrodymų, kurie nebuvo pateikti su ieškovo prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovas nepateikė. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėję ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, konstatavo, kad ieškovo byloje pateikti duomenys nepatvirtina tokios blogos ieškovo turtinės padėties, kad būtų pagrindas atleisti jį nuo prašomos dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,1020 ha žemės sklypo su statiniais, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 523 000 Lt, taip pat 0,0920 ha sklypas, kurios vidutinė rinkos vertė siekia 45 100 Lt (b. l. 40–44), ieškovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 47). Kitų duomenų apie ieškovų turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, taip pat turimas pinigines lėšas byloje nebuvo pateikta. Sprendžiant dėl ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, bet ir nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir kad jis nėra pajėgus sumokėti 2 608 Lt dydžio žyminį mokestį paduodamas ieškinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinys teismui pateiktas dar 2010 m. gruodžio 17 d., todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko sukaupti teismo nurodytą sumą žyminio mokesčio sumokėjimui. Remiantis byloje esančiais įrodymais apie ieškovo turtinę padėtį negalima daryti išvados, kad yra pagrindas atidėti apeliantui teismo nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasVytas Milius