Telšių apylinkės teismo nutarimas

2019-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-206-853/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
A15.-206-853/2019
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00081-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Pažeidėjas
R. U.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-206-853/2019Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00081-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.4; 1.5.5; 16.9.1; 16.9.6; 21.9.4; 21.9.10. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, teisto, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. U. kaltinamas tuo, jog 2018 m. gegužės 6 d. 2.30 val., Mažeikių r. sav., Žemalės k., Girios g. 44, vairavo mopedą „(duomenys neskelbtini)“ ir policijos pareigūnų reikalavimu vairuotojas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsisakė būti patikrinamas ar yra neblaivus, t. y. gydymo įstaigoje vengė duoti kraujo mėginį reikalingą apsvaigimui nustatyti. Mopedas neįregistruotas nustatyta tvarka, ant jo pritvirtintinas ne tai transporto priemonei išduotas valstybinio numerio ženklas, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta techninė apžiūra. R. U. tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas už penkis administracinius nusižengimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Atsižvelgiant į tai, jog ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta sankcija viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių nusižengimų byla dėl visų administracinio nusižengimo protokole nurodytų nusižengimų, nagrinėtina teisme (ANK 614 straipsnio 3 dalis).

R. U. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).

Šalies argumentai

R. U. rašytiniame paaiškinime, įrašytame administracinio nusižengimo protokole, nurodė, kad 2018 m. gegužės 6 d., Žemalės k., išgėręs alaus, nepamena kiekio, norėdamas grįžti namo paprašė V. S. parvairuoti motorolerį ir pavažiavęs apie 10 metrų, pamatė, kad dėl girtumo nepavairuoja. Tada vairavo V. S. ir nuvažiavo į griovį. Pamatęs policiją V. S. pabėgo, o jis pasiliko. Alkotesteriu nustatė 1,74 promilių girtumą. Ligoninėje atsisakė pūsti į alkotesterį ir duoti kraują. Su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 6 d. 2.46 val., alkoholio kiekio matuokliu R. U. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra (Mažeikiai) pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21108-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo mopedą „(duomenys neskelbtini)“, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, ant jo pritvirtintas ne tai transporto priemonei išduotas valstybinio numerio ženklas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta techninė apžiūra, neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo R. U. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 5 dalį.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog pagal paminėtas faktines aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoti keturi administraciniai nusižengimai, nurodant, kad R. U. du kartus padarė ANK 415 straipsnio 2 įtvirtintą nusižengimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti, kadangi minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintos veikos požymiai suformuoti kaip alternatyvūs, o tai reiškia, jog net ir tuo atveju, jeigu asmuo padarytų visas ANK 415 straipsnio 2 dalyje aprašytas veikas, jo veiksmai vis tiek privalo būti kvalifikuojami kaip viena veika, numatyta ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pašalinti protokole esantį R. U. veiksmų dvigubą kvalifikavimą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.

ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemones vairavusių asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje esančius duomenis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam R. U. alkotesteriu buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas (vidutinis girtumo laipsnis), tačiau R. U. Mažeikių ligoninėje atsisakė duoti kraujo tyrimui neblaivumo laipsniui nustatyti, t. y. iš bylos duomenų aiškiai matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko ir jam alkotesterio pagalba buvo nustatytas girtumo laipsnis, todėl pažeidėjo atsisakymas po neblaivumo patikrinimo, leisti paimti kraujo mėginį, negali būti vertinamas kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisinga aiškinti baudžiamojo įstatymo požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – imperatyvu baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Teisėjų kolegija pažymėjo tai, kad transporto priemonės vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra atitinkamas kiekis alkoholio, nėra naujas veikos požymis. Jau 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcijos BK 281 straipsnio 8 dalis apsvaigimo nuo alkoholio požymį formulavo tokia pačia konstrukcija kaip ir naujosios BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalys, nurodydama, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 (0,41) promilės ir daugiau alkoholio. Skiriasi tik alkoholio kiekis, tačiau terpė, kurioje nustatomas alkoholis, ta pati – kraujas. Tačiau tokia įstatymo formuluotė, pasak teisėjų kolegijos, nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus. Pasak teisėjų kolegijos, kasacinio teismo praktika pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).

Atsižvelgus į tai, kad ANK straipsniuose nėra numatytų sankcijų už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro asmenys, kuriems nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau negu 1,5 promilės ir tai, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko pasitikrinti neblaivumą, o byloje surinkti duomenys patvirtina, jog alkotesteriu R. U. nustatytas 1,74 promilės neblaivumo laipsnis, pats R. U. neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei alkotesterio duomenų pagrįstumo, administracinio nusižengimo byla pradėta pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nutrauktina.

Informuotinas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Pažymėtina ir tai, kad alkotesteriu nustatomas asmens neblaivumas, o neblaivumas, tai alkoholio buvimas kraujyje. Pagal viešai prieinamą informaciją žinoma, kad alkotesteris – tai prietaisas skirtas nustatyti alkoholio promilių kiekiui organizme. Alkotesteris nustato asmens neblaivumą – alkoholio kiekį kraujyje – pagal iškvepiamą orą. Taigi, šiuo atveju R. U. negali būti traukiamas už vengimą pasitikrinti neblaivumą, nes jis pasitikrino neblaivumą alkoholio matuokliu, o alkotesterio parodymams viršijus 1,5 promilės, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK.

Kaip minėta aukščiau, tai, jog R. U. vairavo mopedą „(duomenys neskelbtini)“, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, ant jo pritvirtintas ne tai transporto priemonei išduotas valstybinio numerio ženklas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta techninė apžiūra, todėl šiuo konkrečiu atveju R. U. baustinas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 5 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veikė tiesioginė tyčia), asmenybę (teistas – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; baustas administracine tvarka), į tai, kad R. U. prisipažino padaręs minėtą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į sunkinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas esant neblaiviam ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, paskiriant pažeidėjui ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies ir 415 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose nustatytas baudos vidurkis.

ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 415 straipsnio 1 dalimi, 415 straipsnio 2 dalimi, 415 straipsnio 5 dalimi, 635-637, 646 straipsniais

nutaria:

R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės nusižengimus ir paskirti jam administracines nuobaudas:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį – 70 Eur (septyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 5 dalį – 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir R. U. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

R. U. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, nutraukti.

Informuoti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21108-18 atnaujinimo ir R. U. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Išaiškinti R. U., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 19098617053 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė