Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1278-1033/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
1-1278-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00170-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1278-1033/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00170-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.17.6.1; 1.2.18.10; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Daivos Virginijos Kazlauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, siekdamas, kad įmonė gautų pajamų iš krovinių gabenimo, 2015 m. gegužės 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė Automobilio panaudos sutartį Nr. 002 dėl automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (automobilio nuosavas svoris 8670 kg) naudojimosi įmonės pagrindinei veiklai (krovinių pervežimui) vykdyti. Po ko, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį, pagal kurią keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr.1434 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punktą, pagal kurį draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos, UAB (duomenys neskelbtini) neturint licencijos verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, versliškai ėmėsi ūkinės veiklos, t. y. neteisėtai, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., ne mažiau kaip 12 kartų, už atlygį UAB (duomenys neskelbtini) naudojamu automobiliu MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė krovinių gabenimo paslaugas.

Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. P. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei vykdydamas kasininko funkcijas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, turėdamas prievolę tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą, užtikrinti, kad visos išreikštos pinigais ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų tinkamai registruojami ir apskaitomi, veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos informacija bus neišsami, neobjektyvi ir netinkama, sąmoningai leisdamas atsirasti padariniams, dėl kurių negalima visa apimtimi nustatyti pinigų judėjimo kasoje, bendrovės pajamų ir sąnaudų, bendrovės turto ir įsipareigojimų, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, pagal kurį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, pagal kurį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, pagal kurį ūkinių operacijų ir įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto reikalavimą, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, 4 punkto reikalavimą, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, 16 punkto reikalavimą, pagal kurį visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 10 d., UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, t. y. neišrašė kasos pajamų ir išlaidų orderių, neužfiksavo piniginių operacijų kasos knygoje ne mažiau kaip 1175 eurų pajamoms, gautoms grynais pinigais už krovinių gabenimo paslaugas ir ne mažiau kaip 400 eurų pajamoms, gautoms grynais pinigais iš D. B., bei dalį šių pinigų, ne mažiau kaip 434,81 euro, be apskaitos panaudojo įmonės veikloje, apmokant kuro sąnaudas krovininiam automobiliui MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įmonės veikloje buvo naudojamas pagal 2015 m. gegužės 1 d. panaudos sutartį Nr. 002; į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, įnešė grynaisiais: 2015 m. gegužės 8 d. – 350 eurų, 2015 m. birželio 9 d. – 100 eurų ir 50 eurų, 2015 m. liepos 2 d. – 100 eurų, 2015 m. liepos 7 d. – 20 eurų, 2015 m. liepos 14 d. – 70 eurų, 2015 m. rugpjūčio 13 d. – 265 eurus, iš viso 955 eurus, tačiau šioms išlaidoms nesurašė kasos išlaidų orderių ir išlaidų neužfiksavo kasos knygoje: UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui M. N. neišmokėjęs darbo užmokesčio pagal jo paties išrašytus kasos išlaidų orderius – 2015 m. liepos 13 d. Nr.15/17 – 49,69 euro; 2015 m. birželio 15 d. Nr. 15/09 – 72,87 euro, neteisėtai šias neįvykusias ūkines operacijas įtraukė į kasos knygą ir šiomis sumomis nepagrįstai sumažino kasos likutį; UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) teikė klaidingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo P. L. darbo laiką, dėl ko į UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2015 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius buvo įrašyti neteisingi duomenys apie P. L. realiai dirbtą darbo laiką, į atlyginimų žiniaraščius už 2015 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną P. L. darbo užmokestį, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 10 d.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2014 m. birželio mėnesį įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir tapo vieninteliu šios bendrovės akcininku ir direktoriumi, planavo teikti krovinių gabenimo paslaugas, verstis prekyba. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė J. G., kuriai jis UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus pateikdavo elektroniniu paštu. Atskiros kasininko pareigybės UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo, jis pats vykdė kasininko pareigas, t. y. vedė kasos knygą, išrašinėjo kasos orderius, savo žinioje turėjo įmonės grynus pinigus. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo vykdoma ir buhalteriniai dokumentai saugomi jo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. UAB (duomenys neskelbtini) teikė krovinių gabenimo paslaugas, taip pat buvo keli pirkimo pardavimo sandoriai. Įmonėje 2015-2016 m. dirbę vairuotojai vairavo sunkvežimį su kranu manipuliatoriumi (fiskaru) – MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jo pažįstamo D. B. tėvui J. B.. Su J. B. 2015 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta sunkvežimio panaudos sutartis. Licencijos vežti krovinius šiai transporto priemonei neturėjo, nežinojo, kad tokia licencija reikalinga. Užsakymai krovinių pervežimui buvo gaunami iš UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku dirbusio D. B.. Jo sutikimu D. B. tiesiogiai bendraudavo su vairuotojais ir nurodydavo jiems, kur ir kokias UAB (duomenys neskelbtini) prekes reikia nuvežti. Jis žinojo, kad prekes vežantys UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai D. B. nurodymu iš klientų už transporto paslaugas gaudavo grynuosius pinigus, kuriuos atiduodavo D. B.. Šių pinigų gavimo ir panaudojimo UAB (duomenys neskelbtini) kasoje nefiksavo. Iš šių pinigų D. B. pirkdavo kurą automobiliui MAN ir išmokėdavo atlyginimą vairuotojams. Kokią sumą D. B. sumokėjo atlyginimams vairuotojams, jis tiksliai nežinojo, nesidomėjo. Vėliau sužinojo, kad P. L. nebuvo išmokėtas sutartas atlyginimas, todėl šis kreipėsi į Darbo inspekciją. Už degalus krovininiam automobiliui MAN taip pat mokėjo D. B.. Iš UAB (duomenys neskelbtini) vardu paimtų „Statoil“ kortelių matydavo, kiek yra įpilta degalų. Kiek pinigų buvo išleista degalams nežino, nesidomėjo. Jis pats asmeniškai iš D. B. nuo 2015m. birželio mėn. iki 2015 spalio mėn. gaudavo apie 100 eurų per mėnesį, viso gavo apie 400 eurų. Jo supratimu, tai buvo dalis pinigų, kurie buvo gauti už krovinių vežimo paslaugas. Iš D. B. asmeniškai gautų pinigų kasoje neapskaitė, juos panaudojo įmonės veikloje. Visiškai pripažįsta savo kaltę dėl į kasos knygą neteisėtai įtrauktų kasos išlaidų orderių 2015-05-08 ir 2015-06-09, kuriuose nurodyta, kad M. N. išmokėtas darbo užmokestis, nors realiai tai nebuvo padaryta. Jis manė, kad M. N. šiuos pinigus sumokėjo D. B.. Kadangi M. N. nesiskundė, kad negavo atlyginimo, tas sumas nurašė kaip išmokėtas, o priklausančius išmokėti pinigus panaudojo įmonės veikloje – kurui, Sodrai, automobilio remontui. Į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą įnešdavo jam priklausančius pinigus, nes reikėdavo sumokėti už buhalterines paslaugas, Sodrai, kitus mokėjimus. Negali paaiškinti, kodėl įneštoms sumoms nesurašė kasos išlaidų orderių, išlaidų neapskaitė kasos knygoje. Dėl neteisingų duomenų įrašymo į P. L. darbo apskaitos žiniaraščius paaiškino, kad žinojo, jog vairuotojas P. L. dirbdavo daugiau nei darbo sutartyje nurodytas 2 valandas per dieną. Tačiau taip pat žinojo, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. P. L. pusantros savaitės nebuvo darbe. Žiniaraščiuose žymėdavo, kad P. L. dirba po 2 valandas, nes jo paskaičiavimu, paskirsčius P. L. dirbtą darbo laiką, vidutiniškai šis tiek ir dirbo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikia neteisingus duomenis, šios įmonės darbuotojai nežinojo. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi (b. l. 134-135).

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2015 m. dirba buhalterines paslaugas teikiančioje UAB (duomenys neskelbtini). Pradėjus dirbti, jai buvo perduotos kelios įmonės, tarp kurių ir UAB (duomenys neskelbtini). Jai buvo perduoti iki jos tvarkiusios buhalterės sukaupti dokumentai ir registrai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. P. dokumentus pateikdavo elektroniniu paštu, dokumentų originalų ji nematė. Su šia įmone buvo sunkumų dėl dokumentų pateikimo laiku ir dėl to, kad direktorius perrašydavo sąskaitas ir orderius. Ji ne vieną kartą A. P. sakė, kad negalima tuo pačiu numeriu ir data išrašyti kitos sąskaitos, jei pirmoje yra klaidų. Ji UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui siūlė nutraukti sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), nes akivaizdžiai matė, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitos perrašomos priklausomai nuo direktoriaus poreikių. Tačiau 2016 m. pradžioje paslaugų sutartis nutrūko automatiškai, nes nustojo mokėti. Apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) teikė pervežimo paslaugas, ji matė iš pateiktų sąskaitų. Grynųjų pinigų apskaitą tvarkė direktorius A. P., jis turėjo vesti kasos knygą, kurios ji nėra mačiusi. Apskaitai ji gaudavo tik kasos pajamų ir išlaidų orderius, kuriuos segdavo į UAB (duomenys neskelbtini) segtuvą. Apie tai, kad 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) už pervežimo paslaugas gavo pajamas, kurių neužpajamavo ir nepateikė apskaitai, nežino (b. l. 101-102).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra D. B. tėvas. 2014 m. jis įgijo krovininį automobilį MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neveikiantis, jį remontavo, norėjo parduoti. Kada ir kokiomis aplinkybėmis su savo pažįstamu A. P. susitarė dėl krovininio automobilio perdavimo naudotis įmonei UAB (duomenys neskelbtini), neatsimena. Norint gabenti krovinius, kaip suprato, reikalinga licencija, kurią turėjo gauti įmonė. 2015 m. gegužės 1 d. su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta panaudos sutartis, kurią pasirašė jis ir A. P.. Su A. P. susitarė, kad, kai šis užsidirbs pinigų už pervežimus, jam už naudojimąsi automobiliu sumokės kokią nors sumą, konkrečios sumos neaptarė. Dėl automobilio perdavimo bendravo tiesiogiai su A. P., jokie kiti asmenys nedalyvavo. Negali paaiškinti, kodėl buvo sudaryta ne nuomos, o panaudos sutartis. Jis neturi supratimo, kokia turi būti sutartis, pasirašė tą sutartį, kurią jam davė A. P., jam svarbu buvo turėti automobilio perdavimą patvirtinantį dokumentą. Su A. P. susitarė, kad prieš samdant vairuotojus į UAB (duomenys neskelbtini), jis su jais pabendraus, nes jam buvo svarbu, kas vairuos jam priklausantį automobilį. Skelbimą dėl vairuotojo priėmimo į darbą UAB (duomenys neskelbtini) davė A. P.. Paskambinę pagal skelbimą vairuotojai vėliau A. P. nurodymu perskambindavo jam. Jie susitikdavo prie krovininio automobilio, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (prie tvoros), pasikalbėdavo ir jie važiuodavo pas A. P. įforminti dokumentus. Tokiu būdu jis bendravo su trimis vairuotojais, kurie vėliau buvo priimti dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Jis nežino kokias prekes, iš kur ir kur vežė UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai. Nurodymų vairuotojams, iš kur paimti krovinį ir kur nuvežti, niekada nedavė. Jokių atlyginimų vairuotojams nemokėjo. Po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) buvo perduotas automobilis, jis kelis kartus per savaitę, ateidavo jo apžiūrėti, norėjo įsitikinti, ar nėra sugadinimų. Apytiksliai tris kartus į krovininį automobilį MAN už savo pinigus pylė degalus. Apie tai A. P. nesakė, manė, kad vėliau, kai prasidės darbas, šis jam sumokės. Už naudojimąsi kroviniu automobiliu iš UAB (duomenys neskelbtini) jokių išmokų negavo (b. l. 114-115).

Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju dirbo nuo 2015 m. gegužės vidurio iki liepos 7 d. Darbo sutartį sudarė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. P.. Tai, kad sutartyje buvo nurodytas 2 valandų darbo laikas, nepastebėjo, realiai dirbdavo vidutiniškai po 6 valandas per dieną, kartais iki 11-12 valandų per dieną. Jis vežiojo prekes jo pažįstamajam J. B. priklausančiu krovininiu automobiliu MAN fiskaru, valstybinio numerio neprisimena. Krovinį veždavo iš (duomenys neskelbtini) parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini) Vilnios mikrorajone. Adresą, kur vežti prekes, klientų kontaktinius telefonus jam pasakydavo J. ar D. B.. Šiuos duomenis užrašydavo ant atskirų lapelių, kurių neišsaugojo. Nuvežus prekes, apmokėjimo negaudavo. Buvo tik vienas atvejis (datos neatsimena), kai nuvežus prekes, iš kliento gavo 100 eurų. Kur tuos pinigus panaudojo, neatsimena. Atlyginimą jam išmokėjo du kartus: vieną kartą J. B., kitą kartą D. B.. Kuris, kada ir kokią sumą sumokėjo neatsimena. Bendrai gavo 350 eurų. Susipažinęs su UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu 2015 m. birželio 15 d. Nr. 15/09, kuriame nurodyta, kad A. P. jam išmokėjo 49,69 euro darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiu 2015 m. liepos 13 d. Nr.15/17, kuriame nurodyta, kad A. P. jam išmokėjo 72,87 euro darbo užmokesčio, parodė, jog šių dokumentų nematė ir pagal juos jokių pinigų negavo. Iš darbo išėjo, nes nebuvo mokamas atlyginimas (b. l. 111).

Liudytojas P. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2015 m. liepos iki spalio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Jis vežiojo prekes J. B. priklausančiu krovininiu automobiliu. Nurodymus, kokias prekes, iš kur paimti ir kur nuvežti, jam duodavo D. B.. Prekes imdavo iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlių, taip pat 4-5 kartus ėmė iš UAB (duomenys neskelbtini). Prekes vežė įvairiais adresais. Visus prekių vežimus fiksavo sąsiuvinyje, kuriame užrašydavo dienos prekių vežimų skaičių, adresą, kontaktinį telefoną, spidometro parodymus, iš klientų gautų grynųjų pinigų kiekį, išlaidas degalams ir kelių mokestį, kartais rašydavo valandas, kada baigė darbą. Šį sąsiuvinį pateikė prijungimui prie bylos. Patvirtina, kad šiame sąsiuvinyje visi įrašai yra teisingi. Patvirtina, kad iš klientų už vežimą gavo ir tai įrašė sąsiuvinyje: 2015 m. liepos 16 d. – 150 eurų, 2015 m. liepos 20 d. – 150 eurų, 2015 m. liepos 21 d. – 50 eurų, 2015 m. liepos 22 d. – 366 eurus už prekes ir 70 eurų už transportą, 2015 m. rugpjūčio 4 d.– 80 eurų, 2015 m. rugpjūčio 7 d. – 150 eurų, 2015 m. rugpjūčio 13 d. – 80 eurų, 2015 m. rugpjūčio 17 d. – 80 eurų, 2015 m. rugpjūčio 20 d. – 70 eurų, 2015 m. rugpjūčio 27 d. – 50 eurų, 2015 m. rugsėjo 9 d. – 55 eurus; 2015 m. rugsėjo 10 d. – 90 eurų. Pinigus iš klientų imdavo D. B. nurodymu, kuris nurodydavo, kokią sumą paimti. Iš klientų gautais pinigais apmokėdavo už kurą automobiliui, sumokėdavo kelių mokesčius. Likusius pinigus atiduodavo D. B.. Ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo licenciją krovinių pervežimui, nežino. Krovininio automobilio savininkas J. B. pasakė, kad visi dokumentai yra tvarkingi. Kadangi dirbo po 6-9 valandas per dieną, o sutartyje buvo nurodyta 2 valandų darbo diena, jis paklausė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. P., kodėl sutartyje nurodytos tik 2 valandos. A. P. pasakė, kad tai dėl mokesčių, sutartį galima pataisyti. Tačiau, kaip suprato, sutartis pataisyta nebuvo. Iš UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimą oficialiai gavo vieną kartą, į jo sąskaitą buvo pervesta 50 eurų. Iš darbo išėjo, nes nebuvo mokamas atlyginimas. 2015 m. lapkričio mėn. jis kreipėsi į Darbo inspekciją ir jo reikalavimas buvo patvirtintas, tačiau iki šiol nieko neišmokėta (b. l. 104-105, 107-108).

D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) krovininiu automobiliu MAN teikė transportavimo paslaugas. Kokia sutartis buvo sudaryta dėl naudojimosi krovininiu automobiliu, nežino. Tuo rūpinosi A. P.. Ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo licenciją krovinių pervežimui, nežino. A. P. sakė, kad įmonė gali teikti transportavimo paslaugas, vežti krovinius. UAB (duomenys neskelbtini), kiek jam žinoma, dirbo trys vairuotojai – M. N., P. L., trečiojo vairuotojo vardo neatsimena. Jis vairuotojams duodavo nurodymus dėl prekių transportavimo. A. P. faktiškai nesidomėjo, kokios transporto paslaugos teikiamos. Jis žinojo, kad vairuotojai už transportavimą kartais gauna grynų pinigų, iš kurių buvo apmokamas kuras bei atlyginimas. Iš kuro apmokėjimo kortelių A. P. matė, kiek sumokėta už kurą. 2015 m. vairuotojams M. N. ir P. L. jis iš pinigų, gautų už transportavimą, kiekvieną mėnesį išmokėdavo atlyginimą – ne mažiau kaip 350 eurų per mėnesį. Apie tai sakė A. P.. Taip pat kiekvieną mėnesį asmeniškai A. P. duodavo ne mažiau kaip 150 eurų iš tos sumos pinigų, kurie buvo gauti už transportavimą. Pagal dokumentus tai nebuvo nurodoma. Kaip išlaidos kurui ir atlyginimai buvo apskaitomi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nežino, nesidomėjo (b. l. 118-120).

Iš 2016 m. lapkričio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. L. pateikė dokumentus – sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais apie objektus, į kuriuos D. B. nurodymu vežė statybines medžiagas (b. l. 14, 89-96).

Iš 2016 m. gruodžio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus: banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad į banko sąskaitą A. P. įnešė neapskaitytus grynus pinigus; darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2015 m. liepos – spalio mėnesius, kuriuose apgaulingai nurodytas P. L. dirbtų valandų skaičius ir mokėtinas atlyginimas (b. l. 16-17).

2016 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. M. raštas patvirtina, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė J. G. (b. l. 19).

2016 m. lapkričio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. P. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Pateikti dokumentai: banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad į banko sąskaitą A. P. įnešė neapskaitytus grynus pinigus; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2015 m liepos – spalio mėnesius, kuriuose apgaulingai nurodytas P. L. dirbtų valandų skaičius ir mokėtinas atlyginimas; kasos išlaidų orderiai (KIO) 2015 m. liepos 13 d. Nr.15/17, 2015 m. birželio 15 d. Nr. 15/09, kuriuose apgaulingai nurodyta, kad M. N. buvo išmokėtas darbo užmokestis; kasos knyga už 2015 m. gegužės – spalio mėnesius, kurioje apgaulingai apskaitytas pinigų išmokėjimas M. N., apgaulingai įrašyta, kad 2015 rugpjūčio – gruodžio mėnesiais pinigų judėjimo nebuvo; neapskaitytos 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. spalio 10 d. gautos grynosios pajamos ir patirtos išlaidos; neapskaityti pinigai, kuriuos A. P. įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą; Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje Nr. APS-36-21269 dėl patvirtinimo taikos sutarties, pagal kurią atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sumokėti ieškovui P. L. 1027 eurus nesumokėto darbo užmokesčio už 2015 m. rugpjūčio – spalio mėnesius (b. l. 22-23).

2017 m. sausio 31 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota tai, kad J. B. pateikė 2015 m. gegužės 1 d. automobilio panaudos sutartį Nr. 002, kuri patvirtina, kad automobilis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. gegužės 1 d. perduodamas naudoti UAB (duomenys neskelbtini) įmonės pagrindinei veiklai vykdyti (b. l. 24-27).

Išrašas iš duomenų bazės („Kelių transporto priemonės registracijos žurnalas pagal valstybinį numerį“) patvirtina, kad automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavas svoris yra 8670 kg, valdytojas-savininkas J. B. (b. l. 28).

Išrašas iš Juridinių asmenų registro apie UAB (duomenys neskelbtini) duomenis patvirtina, kad A. P. nuo 2014 m. birželio 5 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 29-30).

Išrašas iš Sodros duomenų bazės patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo A. P., P. L., M. N. (b. l. 31).

UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2015 m. sausio – gegužės mėnesius, kuriose nurodytas pagrindinės vykdomos veiklos rūšies (pagal EVRK) kodas 494100, kas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK) atitinka „Krovininį kelių transportą ir perkraustymo veiklą“ (b. l. 33-40).

2017 m. kovo 7 d. apžiūros protokolas ir priedai prie apžiūros protokolo Nr.1-7, patvirtina, kad dalyvaujant specialistui, nustatyti pažeidimai, susiję su apgaulingu UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymu (b. l. 49-96).

2017 m. vasario 9 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos raštas Nr. (301)15B-415 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo išduota krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį licencija automobiliui MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-99).

Motyvuojamoji dalis

A. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta liudytojų J. G., J. B., M. N., P. L. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, išrašais iš duomenų bazių, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis, apžiūros protokolu, Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus raštais, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes jis versliškai ėmėsi ūkinės veiklos, šiai veiklai neturėdamas licencijos. Taip pat A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) pinigų judėjimo kasoje, bendrovės pajamų ir sąnaudų, bendrovės turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. spalio 10 d. laikotarpį.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. P. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašė išdėstyti baudos mokėjimą per tris mėnesius (b. l. 150).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad A. P. padarė du apysunkius nusikaltimus, tačiau nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas, buvo baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 137), į nusikalstamų veikų pobūdį ir trukmę, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 202 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustato artimą tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės turi būti subendrintos iš dalies sudedant ir, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Baudžiamasis įstatymas nenumato paskirtos baudos mokėjimo dalimis, todėl A. P. prašymas dėl baudos išdėstymo negali būti tenkinamas. Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, paskirtos baudos dydį, teismas nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) Kasos knyga“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai“, segtuvas „UAB „(duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašai 2014-2016 metus“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) DU apskaita“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) paskolos, sutartys“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros už 2016 metus“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) gautinos sąskaitos faktūros“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartys“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) panaudos sutartys“, UAB (duomenys neskelbtini) įsakymai“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) prašymai“, segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini) sutartys, segtuvas su įvairiais dokumentais - pateikti pagal 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus ir saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, Šermukšnių g. 3, LT- 01106 Vilniuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui grąžintini UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - ataskaita Nr. 2062/S143 UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijos, ataskaita Nr. 2061/S111 UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo operacijos, ataskaita Nr.2062/S143 UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijos, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos detali ataskaita (sąskaita 1267 Kito materialiojo turto įsigijimo savikainos), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos detali ataskaita (sąskaita 1260 Kito materialiojo turto įsigijimo savikainos), ataskaita Nr. 2061/S111 UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo operacijos, segtuvas su užrašu UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. - pateikti 2016 m. gruodžio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, Šermukšnių g. 3, LT- 01106 Vilniuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui grąžintini UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per tris mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyrių.

Daiktinius įrodymus – segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) Kasos knyga“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašai 2014-2016 metus“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) DU apskaita“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) paskolos, sutartys“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros už 2016 metus“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) gautinos sąskaitos faktūros“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartys“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) panaudos sutartys“, UAB (duomenys neskelbtini) įsakymai“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) prašymai“, segtuvą „UAB (duomenys neskelbtini) sutartys, segtuvą su įvairiais dokumentais - pateiktus pagal 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus ir saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, Šermukšnių g. 3, LT- 01106 Vilniuje, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. P..

Daiktinius įrodymus - ataskaitą Nr. 2062/S143 UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijos, ataskaitą Nr. 2061/S111 UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo operacijos, ataskaitą Nr.2062/S143 UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijos, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos detalią ataskaitą (sąskaita 1267 Kito materialiojo turto įsigijimo savikainos), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos detalią ataskaitą (sąskaita 1260 Kito materialiojo turto įsigijimo savikainos), ataskaitą Nr. 2061/S111 UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo operacijos, segtuvą su užrašu UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. - pateiktus 2016 m. gruodžio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, Šermukšnių g. 3, LT- 01106 Vilniuje, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. M..

Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas