Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria V. M. skundas netenkintas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. gegužės 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2013-05-10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 10 d. 06.30 val. su J. M. ir B. P. keturiais statomais tinklais neteisėtai gaudė žuvį Gėgės upėje Pelenių k. Pagėgių sav. Neteisėtos žvejybos metu buvo pagavę ir paslėpę A. G. sodyboje šalia ūkinio pastato 63 vnt. karšių, 8 vnt. lynų, 4 vnt. lydekų bei 1 karosą. Jie buvo stebimi iš valties. Iš automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo sodyboje, atsidarę bagažinę kažką nešė ir dėjo į tą vietą, kur buvo rasti tinklai bei žuvis. Tinklai buvo šlapi, juose buvo žalios augmenijos lapų. Guminė pripučiama valtis taip pat buvo šlapia, paslėpta ūkiniame sandėliuke. A. G. sodyba nuo Gėgės upės randasi 150 m atstumu. Tuo būdu V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p. bei 11.2 p. Tokie V. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 87 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažinta įrodyta, kad V. M. 2013 m. gegužės 10 d. 06.30 val. kartu su J. M. ir B. P. neteisėtai vykdė žvejybą žuvų neršto metu Gėgės upėje Pagėgių sav. Pelenių k. draudžiamais nemėgėjiškais tinkliniais įrankiais - keturiais statomais tinklais, žvejybos metu neteisėtai buvo sugavę 63 vnt. karšių, 8 vnt. lynų, 4 vnt. lydekų bei 1 karosą. V. M. nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d. 1000 Lt bauda. Šį nutarimą, prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, V. M. apskundė pirmosios instancijos teismui.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi V. M. skundo netenkino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog V. M. padarytas pažeidimas – neteisėta žvejyba draudžiamu įrankiu traukiamu tinklu - yra įrodytas. Teismas V. M. versiją, kad iš G. pasiskolinta valtimi Gėgės upėje nežvejojo, ją perdavė dviems draugams, vertino kritiškai, nes niekas jos nepatvirtino, E. G. valtį perdavė būtent V. M., kitų asmenų su juo nebuvo, V. M. negalėjo nurodyti tariamų draugų duomenų, jų vardų, pavardžių, todėl teismas laikė, kad ši versija yra išgalvota, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog 2013-05-10 apie 04.40 val. pasieniečiai Gėgės upėje per termovizorių pastebėjo gumine valtimi neleistinu būdu su tinklais žvejojančius du asmenis. Plaukdami upe ir ieškodami žvejojusių asmenų pareigūnai sodyboje pamatė asmenis, kurie nuo upės link sodybos per pievą vilko valtį. Pastebėjo automobilį „Audi“ ir tris asmenis, kurie lakstė po sodybą ir kažką slėpė. Asmenys, pamatę pareigūnus, bandė pasišalinti iš sodybos, tačiau buvo sustabdyti kitų pareigūnų. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nuo Gėgės upės kranto iki G. sodybos buvo valties tempimo žymės. Upės pakrantėje, kur buvo ištraukta valtis, pareigūnai rado avalynės pėdsakus, kuriuos paliko V. M. ir B. P.. Apieškant sodybos teritoriją buvo surasta šlapia valtis, apkibusi šviežiais upės augmenijos lapais, keturi šlapi tinklai, apkibę žaliais lapais, kuriuose buvo 63 vnt. karšių, 8 vnt. lynų, 4 vnt. lydekų, 1 karosas. Rasta valtis ta pati, kurią pasieniečiai matė per termovizorių Gėgės upėje. Teismas netikėjo V. M., J. M. bei B. P. parodymais, kad ne jie paslėpė sodyboje valtį ir tinklus su žuvimi, nes, teismo nuomone, juos paneigia liudytojų D. P., M. Š., V. M. bei P. S. parodymai. Pareigūnai matė, kad būtent šie asmenys lakstė po G. sodybą ir slėpė joje neteisėtos žvejybos įkalčius – guminę valtį bei tinklus su žuvimi. Valtis ir tinklai buvo šlapi, apkibę šviežiais upės augmenijos lapais, kas įrodo, kad buvo neseniai ištraukti iš vandens. V. M. prie Gėgės upės buvo atvykęs ne tik 2013-05-10 ryte, bet ir 2013-05-09 vėlų vakarą, kada iš G. pasiėmė žvejybai valtį, todėl jis turėjo galimybę išplaukti į upę valtimi, užmesti tinklus, o vėliau juos ištraukti iš upės ir paslėpti sodyboje.

Apeliaciniu skundu V. M. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti, panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog teismo nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad jis kartu su kitais asmenimis neteisėtai žvejojo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose yra nurodęs, kad kvalifikuojant pažeidimą pagal ATPK 87 str. 3 d. būtina įrodyti neteisėtą įrankių panaudojimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N4-2121/2006). Teismas nutartyje nurodo, kad jo parodymai apie tai, jog pasiskolino valtį ir ją perdavė dviems iš matymo pažįstamiems asmenis, vertintini kritiškai, nes šios versijos niekas nepatvirtino. Su tokiais teismo argumentais sutikti negalima, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d. nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančius įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, visų pirma institucijai, surašiusiai ATP protokolą.

Teismas interpretuoja E. G. parodymus. Pastaroji parodė, kad jis į namus buvo atėjęs vienas, o ar kas buvo automobilyje, su kuriuo jis atvažiavo, ji nematė, nes buvo tamsu, o ir nežiūrėjo, kas jame buvo. Būtent šie jos parodymai paneigia nutartyje nurodytas aplinkybes, kad su juo kitų asmenų nebuvo. Teismas yra nenuoseklus, nes jeigu jis nustatė, kad valtį skolintis jis atvažiavo vienas, tai niekaip neatitinka nutarime nurodytų aplinkybių, kurias atmesdamas jo skundą patvirtino teismas, kad jis žvejojo kartu su J. M. ir B. P.. Teismas vertindamas jo parodymus kritiškai akcentuoja, kad jis negalėjo nurodyti draugų vardų, pavardžių. Jis niekuomet nesakė, kad tuos asmenis, kurie jo paprašė valties, jis asmeniškai pažinojo, priešingai, jis teigė, kad tai tik iš matymo pažįstami vyrai, kurie yra anksčiau kartu žvejoję. Vertinant visas nurodytas aplinkybes teismo padarytų išvadų kontekste, kad yra įrodytas neteisėtos žvejybos faktas nesupranta, kaip valties pasiskolinimas yra susijęs su neteisėta žvejyba. Teismas neįvertino, kad jis nuosekliai tvirtino, jog iš vakaro paprašė E. G. valties, ką patvirtino ji ir A. G., ją perdavė dviems iš matymo pažįstamiems ir išvažiavo į namus, o į G. sodybą atvažiavo tik 2013-05-10 apie 06.30 val. kartu su J. M. ir B. P.. Iš nutarties taip ir neaišku, ar jis vienas žvejojo, ar su J. M. ir B. P..

Atkreipia dėmesį, jog nutartyje, kurią skundžia, yra nurodyta, kad jis 2013-05-10 06.30 val. kartu su J. M. ir B. P. neteisėtai vykdė žvejybą. Pagal byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes yra daugiau nei akivaizdu, kad nei vienas iš jų negalėjo žvejoti. Šiuos teiginius patvirtina šie įrodymai: tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 13-14) nurodyta, kad apie 04.40 val. buvo pastebėti žvejojantys du asmenys. Nutarime, kuris surašytas jo atžvilgiu, nurodoma, kad žvejojo trise. Byloje apklausti liudytojai T. S. ir M. M. parodė, kad iš D. P. gavę informaciją apie neteisėtą žūklę, tik 06.30 val. pastebėjo į G. sodybą įvažiuojantį „Audi“ markės automobilį, kuriame buvo trys asmenys, ir, kaip matyti iš tarnybinio žiniaraščio ir informacijos apie teisės pažeidimus (b. l. 67, 70-71), šis automobilis buvo sustabdytas išvažiuojantis iš sodybos 06.45 val. Šiuos įrodymus reikia vertinti kartu su byloje esančiu vaizdo įrašu bei liudytojų J. M. ir B. P. parodymais, iš kurių akivaizdu, kad teismo nurodytu laiku nuo 04.40 val. iki 06.45 val. nei vienas iš jų negalėjo žvejoti, nes J. M. ir B. P. iš Pagėgiuose esančios kuro kolonėlės link jo gyvenamosios vietos išvažiavo 06.14 val. ir, kaip jau minėta, 06.30 val. kartu su juo buvo pastebėti pasieniečių įvažiuojant į sodybą. Iš minėto įrašo matyti, kad automobilis „Audi“ į kolonėlę 06.11 val. įvažiuoja iš Pagėgių miestelio pusės. Tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas J. M. vairuojamas automobilis, negali kilti jokių abejonių, nes sutampa automobilio spalva, išlipusio keleivio, t. y. B. P. visa apranga, tame tarpe geltonos spalvos kepurė.

Teismas, priimdamas nutartį, nesugebėjo įvertinti ir kitų byloje esančių įrodymų, iš kurių akivaizdu, kad jie atvažiavę į sodybą 06.30 val. tikrai negalėjo žvejoti, o tuo labiau traukti tinklus. Pirmiausia, teismas neįvertino fakto, kad sodyboje jie užtruko ne daugiau kaip 15 min. Jau vien ši aplinkybė patvirtina, kad jie neturėjo jokių galimybių neteisėtai žvejoti, nes per tokį trumpą laiką būtų reikėję nusinešti valtį iki upės, nuplaukti į upę, ištraukti 4 vnt. tinklų, kurių bendras ilgis 190 m (žvejybos įrankų išėmimo aktas), sugrįžti į krantą, užnešti valtį ir 4 vnt. tinklų su žuvimi bei juos paslėpti, o visą šį procesą būtų galėję stebėti aplinkos apsaugos ir pasienio tarnybos pareigūnai. Tai, kad nei jis, nei su juo atvažiavęs J. M. ir B. P. to nedarė, patvirtina liudytojo D. P. ir T. S. parodymai. Teisme D. P. parodė, kad jis iš T. S. pranešimą apie tai, kad į sodybą atvažiuoja automobilis, gavo tuomet, kai kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais leido valtį į Gėgės upę. Pagal byloje esančius įrodymus, tai buvo apie 06.30 val., nes 06.14 val. automobilis „Audi“ dar buvo Pagėgių miestelyje. Iš D. P. tarnybinio pranešimo (b. l. 13-14) ir jo parodymų akivaizdu, kad iš tos vietos, kur į upę buvo nuleidžiama valtis, buvo galima vizualiai stebėti sodybą ir upę, tačiau nei vienas iš pasienio tarnybos pareigūnų nei tarnybiniuose pranešimuose, nei parodymuose nenurodė, jog matė, kad su automobiliu atvažiavę asmenys būtų plaukę su valtimi, ėję prie upės, traukę tinklus ar panašiai. Tokių faktų nenurodė ir liudytojai T. S. bei M. M..

Jo manymu, teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo parodymus, kad pasiskolinęs iš G. valtį ją perdavė dviems iš matymo pažįstamiems asmenis. Ši aplinkybė pilnai sutampa su liudytojų D. P. ir M. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais faktais, kad apie 04.40 val. buvo stebimi du asmenys, kurie neteisėtai žvejojo. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jeigu kas nors bent minimaliai supranta apie žvejybą tinklais, tai būtų visiškai nelogiška juos užmesti 04.40 val. ir traukti 06.30 val., tuo labiau esant duomenims, kad valtį jis pasiskolino 2013-05-09 apie 21.30 val., t. y. iš vakaro. Vien tik tinkluose surastos žuvies kiekis leidžia spręsti, kad tinklai vandenyje užmesti buvo greičiausiai vakare. Jeigu jis tinklus būtų metęs iš vakaro, o traukęs apie 06.30 val., kai atvažiavo su J. M. ir B. P., tada kiltų klausimas, ką matė pasienio pareigūnai 04.40 val. Darant prielaidą, kad jeigu jis tinklus metė 04.40 val., tai kaip jis galėjo po to grįžti namo ir vėl atvažiuoti kartu su J. M. ir B. P.. Atkreipia dėmesį į tai, kad T. S. ir M. M. kategoriškai tvirtino matę, jog įvažiuojant į sodybą automobiliui „Audi“, jame buvo trys asmenys.

Teismas priimdamas nutartį nurodė, kad remiasi liudytojo V. M. bei pareigūno P. S. paaiškinimais, ir kad jais netikėti neturi pagrindo. Su tokiais teismo argumentais sutikti kaip tik nėra pagrindo, nes parodymai apie ką tik ištrauktus tinklus ir likusius burbuliukus yra daugiau nei iš fantastikos srities. Reikia sutikti su tuo, kad ištraukus tinklą lieka burbuliukai, tačiau pareigūnai neįvertino kelių aplinkybių, t. y. fakto, kad Gėgės upė buvo ką tik po potvynio ir upėje buvo srovė, kuri bet kokius burbuliukus iš karto nuneštų tolyn, taip pat fakto, kad tokius pačius burbuliukus palieka ir žuvys bei bebrai. Dar daugiau, su valtimi iki sodybos plaukti reikėjo kelis šimtus metrų ir, kaip minėjo, nuo tos vietos, kur tarnybinė valtis buvo įleista į upę, iki sodybos aplinką ir upę buvo galima stebėti vizualiai, tačiau niekas nenurodė matę ten žvejojusių asmenų, kurie trauktų tinklus.

Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytos panaudotos techninės priemonės pažeidimui išaiškinti, t. y. termovizorius, video kamera „Sony“ ir fotoaparatas „Cannon“. Nors protokole nurodyta, kad pažeidimas fiksuotas video kamera, tačiau jokio įrašo byloje nėra. Keista, kodėl pareigūnai, matydami burbuliukus vandenyje, asmenis, tempiančius nuo vandens valtį ir kitas galbūt reikšmingas aplinkybes, to neužfiksavo techninių priemonių pagalba ir tokiu būdu neįtvirtino objektyvių įrodymų. Yra įsitikinęs, kad jokio vaizdo įrašo prie administracinės bylos nėra, nes pareigūnai fiksuodami situaciją tiesiog nieko reikšmingo neužfiksavo, o toks vaizdo įrašas tik būtų patvirtinęs jo parodymus, kad jis nežvejojo.

Visiškai nesuprantami aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai, kad upės pakrantėje buvo surasti avalynės pėdsakai, o patikrinus sulaikytų asmenų avalynę nustatyta, kad pėdsakus paliko V. M. ir B. P.. Neaišku, apie kokius B. P. avalynės pėdsakus iš viso kalbama, kai administracinės bylos medžiagoje yra tik viena nuotrauka Nr. 6 (guminio bato padas) ir nuotrauka Nr. 7 (atspaudas žemėje), kur nurodyta, kad tai esą V. M. bato pado atspaudas. Jokių kitų duomenų apie B. P. paliktus pėdsakus byloje nėra. Nuotraukoje Nr. 7 nėra užfiksuota jokių individualių požymių (pado rašto), iš kurių būtų galima spręsti, kad pėdsaką paliko batas, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 6. Dar daugiau, inspektorius P. S. apklausiamas teisme nurodė, kad jis net nematavo pėdsako dydžio ir jo nelygino su jo bato dydžiu, iš ko būtų galima bent spręsti, kad pėdsako dydis sutampa su bato dydžiu. Taip pat pripažino, kad nėra ekspertas trasologas ir specialių šios srities žinių neturi. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja.

Liudytojo V. M. situacijos aprašyme nurodyta, kad „sodybos savininkė E. A. G. patvirtino žodžiu, kad tie patys piliečiai buvo pasiskolinę guminę valtį ir naudojo neteisėtai žvejybai“. Tačiau apklausus teisme šią liudytoją ji kategoriškai paneigė sakiusi tokius žodžius ir buvus tokias aplinkybes.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad sodyboje buvo surasti tinklai su žuvimi, tačiau nėra jokių įrodymų, kad šie tinklai buvo jo ar J. M. ir B. P. (išskyrus naują tinklą), taip pat nėra įrodymų, kad kuris nors iš jų būtų neteisėtai žvejojęs. Pažymi dar vieną reikšmingą faktą, kurio nepatvirtino nei vienas iš aplinkos apsaugos ar pasienio tarnybos pareigūnų, t. y. jeigu kuris nors iš jų būtų traukęs tinklus su žuvimi, to asmens drabužiai turėjo būtų šlapi ir ištepti žuvimi. Nei vienas pareigūnų nenurodė, kad automobilio „Audi“ bagažinė būtų buvusi šlapia ar ištepta žuvimi, kas turėjo būti neišvengiamai, jeigu iš jos būtų išimti tinklai su žuvimi ir slepiami.

Apelianto manymu, teismas neturėjo jokio pagrindo tikslinti padaryto pažeidimo laiko, nurodant, kad jis neteisėtai žvejybą vykdė 2013-05-10 laikotarpyje nuo 04.40 val. iki 06.45 val. Jeigu teismas padarė išvadą, kad nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas neatitinka faktinių aplinkybių, turėjo panaikinti nutarimą ir grąžinti adminstacinę bylą nagrinėti iš naujo. Be to, teismas nutylėjo ir nepasisakė dėl nutarimo dalies, kurioje nurodyta, kad jis veikė bendrai su J. M. ir B. P.. Kadangi Institucijos surašytame protokole bei 2013 m. gegužės 14 d. nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, turėtų būti padaryta išvada, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir nutarimas panaikintas, o byla nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 87 str. 3 d. kyla už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą).

V. M. pagal ATPK 87 str. 3 d. buvo nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės 10 d. laikotarpyje nuo 04.40 val. iki 06.45 val. kartu su J. M. ir B. P. draudžiamais nemėgėjiškais tinkliniais įrankiais - keturiais statomais tinklais vykdė žvejybą Gėgės upėje Pelenių k. Pagėgių sav. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p. bei 11.2 p. Šių Taisyklių 10.1 p. inter alia nustatyta, kad draudžiama žvejoti naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius; 11.2 p. nustatyta, jog draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais.

V. M. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, anot jo, jis su J. M. ir B. P. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis Gėgės upėje nežvejojo, į A. G. priklausančią sodybą automobiliu „Audi 100“ atvažiavo tik 2010-05-10 apie 06.30 val., kai žvejybiniai tinklai su žuvimi jau buvo ištraukti.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. M. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės sargybų skyriaus pareigūnų D. P. bei M. Š. tarnybiniais pranešimais (b. l. 13, 14), o taip pat liudytojo D. P. parodymais teismo posėdžio metu (b. l. 87) nustatyta, jog 2013-05-10 apie 04.40 val. Pelenių k. ribose Pagėgių sav. Gėgės upėje per termovizorių buvo pastebėti du asmenys, plaukiojantys su gumine valtimi. Įtarus, kad asmenys žvejoja neleistinu būdu su tinklais, nes matėsi asmenų rankų mostai, traukimo, bet ne meškerės užmetimo judesys, apie tai buvo pranešta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros darbuotojams. Pastariesiems atsivežus tarnybinę motorinę valtį jie parodė, kur geriau būtų ją nuleisti į vandenį. Buvo bandoma surasti tinklus, tačiau tinklų nebuvo rasta. Apie 07.00 val. prie sodybos, kuri nutolusi apie 120 m nuo Gėgės upės, matėsi automobilis „Audi“ ir trys asmenys, kurie lakstė po sodybą ir kažką slėpė.

Remiantis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros pareigūnų P. S. tarnybiniu pranešimu (b. l. 9-10) bei V. M. situacijos aprašymu (b. l. 11), o taip pat šių pareigūnų paaiškinimais teisme (b. l .85-87) nustatyta, jog 2013-05-10 apie 05.00 val. V. M. paskambino pasienio pareigūnai ir pranešė, jog Gėgės upėje ties Pelenių k. mato, kaip du asmenys, naudodami guminę valtį, žvejoja statomais tinklais. Telefonu suderinę veiksmus sutarė, kur susitikti, kad pasienio pareigūnai galėtų jiems parodyti tikslią brakonieriavimo vietą. Pasienio pareigūnai jų laukė sutartoje vietoje, palydėjo juos iki Gėgės upės, kur būtų galima nuleisti valtį į vandenį. Matėsi, kad tinklai buvo nesenai išimti, nes ant vandens matėsi burbuliukai. Pradėję plaukti už upės posūkio pastebėjo asmenis, kurie nuo upės link ten esančios sodybos per pievą vilko daiktą, panašų į valtį (pastebėtina, jog nei pasienio pareigūnas D. P., nei pasienio pareigūnas M. Š. tokios aplinkybės savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l .13, 14) nenurodė, o D. P. teismo posėdyje (b. l. 87) nurodė, jog valties tempimo momento jis nematė). Likus dar apie 100 m iki kranto, matė sodybos kieme baltos spalvos automobilį su atidaryta bagažine ir po kiemą lakstančius tris asmenis. Jiems bandant prisišvartuoti prie kranto, minėti asmenys susėdo į automobilį ir išvažiavo. Kito pasienio pareigūnų ekipažo buvo paprašyta minėtą automobilį sustabdyti ir grąžinti į įvykio vietą. Nustatyta, jog automobilį „Audi“ vairavo J. M., o kartu vyko V. M. ir B. P.. Vėliau A. G. sodybos kieme prie pastato po skarda buvo rasti šlapi, apkibę žaliais lapais žvejybiniai tinklai su žuvimi, o ūkiniame pastate buvo paslėpta šlapia guminė valtis, taip pat apkibusi šviežiais upės augmenijos lapais, po valtimi rasti tinklai su žuvimi.

Iš aukščiau aptaro matyti, jog pasienio pareigūnai D. P. bei M. Š. apie 04.40 val. per termovizorių pastebėjo Gėgės upėje galimai neleistinais įrankiais, panaudojant žvejybinius tinklus, guminėje valtyje žvejojančius du asmenis. Apie tai jie iš karto informavo aplinkos apsaugos inspektorius V. M. bei P. S.. Jie tarpusavyje suderino veiksmus, susitarė, kurioje vietoje susitikti, pasienio pareigūnai palydėjo aplinkos apsaugos inspektorius iki vietos, kur į Gėgės upę buvo galima nuleisti atsivežtą motorinę valtį, visi plaukė ieškodami tinklų, tačiau jų nerado, o plaukdami už upės posūkio V. M. bei P. S. pastebėjo asmenis, nuo upės link sodybos per pievą velkant daiktą, panašų į valtį. Plaukdami toliau, apie 07.00 val. jie matė sodybos kieme baltos spalvos automobilį su atidaryta bagažine ir po kiemą lakstančius tris asmenis, kurie, pasak pareigūnų, kažką slėpė. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo to momento, kai Gėgės upėje pasienio pareigūnai per termovizorių pastebėjo žvejojančius du asmenis, t. y. nuo 04.40 val., iki trijų asmenų pastebėjimo G. sodyboje apie 07.00 val. praėjo daugiau nei dvi valandos laiko. Pasienio pareigūnas D. P. teismo posėdyje (b. l. 87) pripažino, kad kol jie susitiko su aplinkos apsaugos inspektoriais ir padėjo jų valtį įkelti į upę, galėjo užtrukti valandą. Taip pat nurodė, jog buvo laikas, kada jie asmenų nestebėjo. Taigi, ką per visą tą laiką veikė guminėje valtyje buvę du asmenys, kas iš vandens ištraukė vėliau G. sodyboje rastus keturis statomus žvejybinius tinklus ir paslėpė sodyboje, pareigūnai neužfiksavo. Pareigūnai nepateikė jokių įrodymų, kad guminėje valtyje buvo tie patys asmenys, kuriuos vėliau matė lakstančius po sodybą (pastebėtina, jog valtyje buvo pastebėti du asmenys, o sodyboje – trys). Taip pat pastebėtina, jog pareigūnai negalėjo įvardinti, ką konkrečiai asmenys nešė iš automobilio bagažinės ir slėpė, jie tik matė, jog kažkas buvo nešama. O kadangi G. sodyboje vėliau buvo rasta šlapia valtis ir šlapi tinklai su žuvimi, padarė prielaidas, kad V. M. su J. M. ir B. P. nešė ir slėpė būtent šiuos daiktus.

V. M. kategoriškai neigia kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis žvejojęs Gėgės upėje, administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 6-7) bei savo pirminiame paaiškine (b. l. 8) nurodė, kad 2013-05-10 07.00 val. atvažiavo su J. M. apžiūrėti žvejybos vietą į Pelenų k. prie upės Gėgė. Kokias aplinkybes apie įvykį V. M. nurodė 2013-05-14 nagrinėjant jo bylą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūroje, neužfiksuota, protokolas, nagrinėjant jo bylą, rašomas nebuvo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu (b. l. 29) jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o iš V. M. 2013-05-14 prašymų (b. l. 24, 25) matyti, kad, anot jo, byloje yra daug tikrovės neatitinkančių faktų, daroma išvada, kad ir bylos nagrinėjimo metu jis savo kaltės nepripažino.

Pateikdamas skundą (b. l. 3-5) apylinkės teismui ir prašydamas bylą jo atžvilgiu nutraukti V. M., be kita ko, nurodė, kad J. M. su B. P. pas jį į namus atvyko apie 06.30 val. automobiliu „Audi 100“ ir pasiūlė nuvažiuoti prie upės pažiūrėti, ar po potvynio įmanoma žvejoti. Tai, kad prie sodybos jie atvyko ne protokole nurodytu laiku, o žymiai vėliau, kai jau kažkas buvo ištraukęs tinklus su žuvimi, gali patvirtinti Valstybės sienos apsaugos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai. Jie buvo sulaikyti ne sodyboje, o nuo jos jau nuvažiavę apie pusę kilometro, pasienio pareigūnų buvo pasivyti ir sustabdyti bei pristatyti į sodybą, kur aplinkos apsaugos inspektoriai pradėjo įvairias provokacijas jų atžvilgiu, norėdami apkaltinti brakonieriavimu.

Teismo posėdyje (b. l. 84-85) V. M. savo kaltės taip pat nepripažino, paaiškino, jog prieš įvykio dieną, vėlų vakarą pas jį į namus atvažiavo du draugai V. ir A., pavardžių nežino. Seniau su jais yra žvejojęs prie Nemuno upės, ten ir susipažino. Jie yra jį parvežę į namus, todėl žinojo, kur jis gyvena. Atvažiavę draugai jo paprašė valties pažvejoti, o kadangi jis valties namuose neturėjo, bet žinojo, kad šalia jo žemės yra sodyba, kurioje gyvena A. G., ir tai, kad jis turi guminę valtį, visi trys nuvažiavo paprašyti A. G. valties. Jis važiavo kartu, nes rodė kelią, o be to, draugai A. G. nepažinojo. Nuvykus pas A. G., namuose buvo jo žmona, ji atidarė duris, o A. G. namuose jis nematė. E. G. jis paprašė valties, ir ji padavė jam guminę valtį. Valtį pasiėmė jo draugai, sakė, kad žvejos, tačiau kur tiksliai žvejos, nesakė. Sakė, kad žvejos ryte. Tą patį vakarą jo pažįstami draugai jį parvežė į namus. Jis su jais nežvejojo. 2013-05-10 apie 07.00 val. ryte pas jį atvažiavo J. M., su juo buvo jo draugas B. P.. Jie jam sakė, kad prieš atvažiuodami pas jį užsuko į degalinę „Milda“ ir pylėsi kurą, o paskui vyko pas jį. Jie prašė parodyti vietas, kur būtų galima žvejoti, nes buvo po potvynio, ne visur buvo galima privažiuoti. Kadangi jis yra vietinis gyventojas ir žino apylinkes, kur galima pažvejoti, sutiko parodyti vietas, kur galima žvejoti. Sakė J. M., kad vakare buvo atvažiavę kiti draugai, kurie ketino žvejoti su valtimi, nutarė nuvykti pažiūrėti, ar jie ką nors pagavo. Nuo jo namų iki Gėgės upės yra apie 3 km. Važiuodami į A. G. kiemą matė, kad stovi pasieniečių džipas, tačiau jų neprivažiavę įsuko į kairės pusės keliuką, o pasieniečių automobilis važiavo keliu tiesiai. Atvažiavę į A. G. sodybą sustojo, pažiūrėjo ir išvažiavo. Užtruko gal 15 min. Tik pasižiūrėjo ir tiek, nežvejojo, nenešė nei valties, nei tinklų. Kadangi matė plaukiojančius pasieniečių katerius, jis pasakė, jog žvejyba nebus gera, todėl pasiūlė važiuoti prie ežero. Jie apsisuko važiuoti prie ežero, tačiau neprivažiavus kelio juos sustabdė pasieniečiai ir liepė grįžti į sodybą. Grįžus į A. G. sodybą, joje buvo gamtos apsaugos darbuotojai ir pasieniečiai. Pareigūnai tikrino automobilį, tikrino sodybą, rado valtį, tinklus ir žuvį. Pareigūnas nupaveikslavo jo guminį batą, tačiau rastas pėdsakas ne jo, jis iki upės nebuvo nuėjęs, be to, pėdsakas neatitinka. Jiems visiems trims surašė ATP protokolus už pažeidimus, dėl kurių nesutinka, nes jis 2013-05-10 ryte Gėgės upėje nežvejojo, o rasti žvejybos įrankiai bei žuvis ne jo, gumine valtimi nesinaudojo. Kieno tinklai ir žuvis, nežino.

Patvirtindamas tokius V. M. parodymus liudytojas J. M. teismo posėdyje (b. l. 88-89) parodė, kad 2013-05-10 ryte pas jį atėjo B. P. ir jie vyko pažvejoti. Iš namų išvažiavo apie 06.00 val., galimai 06.10 – 06.12 val. Pakeliui užsuko į kolonėlę „Milda“, esančią Pagėgiuose, kur jis ir gyvena, užsipylė kuro. Kolonėlėje jie buvo 06.15 val. Iki V. M. kaimo yra apie 10 – 12 km. Nuvykę pas V. M. į namus prašė jo, kad jis parodytų vietą, kur būtų galima pažvejoti. Iš Šilgalių k. pasiėmę V. M. važiavo apsižiūrėti, kur galima pažvejoti su meškere, pabūti gamtoje. Važiavo apsižiūrėti, kur galima privažiuoti, nes neseniai buvo buvęs potvynis. Jiems išvažiavus iš žvyrkelio link sodybos, priekyje jų 100 m atstumu važiavo pareigūnų automobilis. Jie nusuko kairiau, o pareigūnai - dešiniau. Nuvažiavę prie sodybos sustojo, visi trys išlipo, apsižiūrėjo, užtruko neilgai, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Iki kranto nuėję nebuvo. Iš sodybos išvažiavus ir neprivažiavus žvyruoto kelio stovėjo pareigūnų tarnybinis automobilis, kuris juos sustabdė. Pasienio pareigūnai prašė dokumentų, juos pateikė, patikrino jo automobilio bagažinę, nieko nerado, pasakė, kad jie turi sugrįžti į sodybą. Jie nesuprato, kas vyksta. Sodyboje juos pasitiko inspektoriai su savo kolegomis. Pradėjo kalbėti apie tinklus, žuvis. Jis klausė, apie ką eina kalba, o jie pasakė eiti pasiimti savo žuvį. Pradėjo teigti, kad yra viskas nufilmuota. Sakė surašys protokolus už pažeidimus. Jis aiškino, kad į tą sodybą atvažiavo tiktai prieš 10 min. su tikslu pasižiūrėti, ar eina privažiuoti. Prieš tai į šią sodybą nebuvo atvažiavę. Tinklai, žuvis ir valtis buvo ne jų. Apie 04.40 val. Plaškių užkardoje nebuvo, tuo metu buvo namuose.

Teismo posėdyje (b. l. 89) liudytojas B. P. taip pat parodė, kad 2013-05-10 iš namų išvyko apie 06.00 val. Važiavo su J. M. automobiliu „Audi 100” iš Pagėgių. Automobilį vairavo J. M.. Buvo sustoję degalinėje, užsipylė kuro. Nuvažiavo į Šilgalių k. pas V. M., o po to važiavo prie tvenkinio pasiieškoti savaitgaliui geros vietos poilsiui ir pažvejoti. Anksti išvažiavo dėl to, kad nesusitrukdytų diena. Kada jie vyko į sodybą, priekyje jų vyko pasieniečių džipas, todėl pasieniečiai turėjo matyti, kad jie važiuoja. Jiems atvykus į sodybą kitų automobilių nebuvo, kitų asmenų nebuvo, matė, kad plaukiojo pareigūnų valtis. Atvažiavę išlipo iš mašinos, kieme buvo moteris, jos paklausė, ar kas kimba ir ar būna žvejų toje vietoje. Moteris kalbėjo rusų kalba, dėl to jis nesuprato, ką ji atsakė. Tada jie išvyko iš sodybos. Bevažiuojant juos sustabdė pasieniečiai, paėmė dokumentus ir liepė grįžti atgal į sodybą. Sugrįžus buvo aplinkos apsaugos tarnybos pareigūnai. Matė, kad pareigūnai ištraukė tinklus, žuvį, o kieno visa tai buvo, jis nežino. Pareigūnai kaltino, kad tai jų, tačiau tą rytą jie Gėgės upėje nežvejojo, į sodybą atvyko apie 07.00 val.

Iš aukščiau aptartų V. M. bei liudytojų J. M. ir B. P. parodymų seka, kad J. M. su B. P. apie 06.00 val. išvyko iš J. M. namų, esančių Pagėgiuose, pas V. M. į Šilgalių k. J. M. važiuodamas su B. P. užsuko į degalinę „Milda“, esančią Pagėgiuose. Vaizdo įraše, kuris pateiktas bylos gale esančiame voke ir kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdyje, užfiksuota, jog 2013-05-10 06.12 val. į degalinę „Milda“ atvažiavo baltos spalvos automobilis, išlipo keleivis, nuėjo į degalinę, po to automobilis privažiavo prie dujų talpyklos, tas pats keleivis, kuris buvo išlipęs, nuėjo prie dujų talpyklos ir įpylė dujų, įlipo į automobilį ir 06.14 val. išvažiavo. V. M. teismo posėdyje (b. l. 89) paaiškino, kad baltos spalvos automobilis atvažiavo iš kairės pusės, išlipo B. P. ir nuėjo į kolonėlę, po to iš kolonėlės automobilis išvažiuoja į dešinę pusę, išvažiuoja iš Pagėgių miesto, vyksta toliau palei mišką. V. M. atstovas adv. E. J. taip pat paaiškino (b. l. 89), jog matosi, kad automobilis atvažiavo ne nuo upės, o nuo miestelio pusės.

Toliau pagal V. M. bei liudytojų J. M. ir B. P. parodymus seka, jog J. M. ir B. P., išvažiavę iš degalinės, esančios Pagėgiuose, nuvažiavo pas V. M., gyvenantį Šilgalių k. Remiantis visuotinai prieinamo Lietuvos adresų katalogo (http://adresai.vilnius21.lt/) duomenimis, nuo Pagėgių iki Šilgalių k. yra 10 km, ką teismo posėdyje patvirtino ir J. M.. Pasiėmę V. M., jie apie 07.00 val. atvažiavo į A. G. sodybą, esančią Pelenių k., kuri nuo V. M. namų, pagal pastarojo parodymus, yra apie 3 km atstumu. Remiantis minėto Lietuvos adresų katalogo duomenimis, nuo Pagėgių iki Šilgalių k. yra 10 km, tuo tarpu iki Pelenių k. nuo Pagėgių - 15 km, vadinasi, nuo V. M. namų Šilgalių k. iki A. G. sodybos Pelenių k. yra apie 5 km (su galima paklaida). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, nuvažiuotus atstumus, ir tam reikalingą laiką laiko, jog J. M. ir B. P., kelios minutės po 06.00 val. išvažiavę iš J. M. namų, esančių Pagėgiuose, laikotarpiu nuo 06.12 val. iki 06.14 val. užtrukę degalinėje „Milda“, esančioje Pagėgiuose, po to 10 km važiuodami pas V. M. į Šilgalių k. ir su juo apie 3-5 km važiuodami į Pelenių k. esančią A. G. sodybą, galėjo į A. G. sodybą atvykti laikotarpiu nuo 06.30 val. iki 07.00 val.

Tikslesnį laiką ir aplinkybes, kada V. M., J. M. ir B. P. atvyko į A. G. sodybą, teismo posėdyje nurodė pasienio pareigūnai T. S. bei M. M..

Teismo posėdyje (b. l. 90) liudytojas T. S. parodė, jog iš D. P. buvo gauta informacija, kad reikės uždaryti vieną keliuką. Jis tuo metu dirbo su M. M.. Abu ilgai laukė Pilkės sankryžoje, apie 1 km iki sodybos. Belaukiant buvo nuvykę prie ežero, paskui sugrįžo prie keliuko, nieko nebuvo, kitų asmenų ir automobilių nebuvo, niekas nežvejojo upėje. Paskui pavažiavo arčiau vietos ir neužilgo atvažiavo automobilis „Audi“ prie sodybos. Po 10 min. automobilis apsisuko ir išvažinėjo iš sodybos. Vairuotojas jam matytas iš matymo, o kiti asmenys nepažįstami. Nematė, ką automobiliu nuvykę asmenys veikė. Automobiliui įvažiavus į sodybą, iš karto paskambino D. P., o jis liepė automobilį įsileisti ir neišleisti. Jie keliuką uždarė, išvažiuojant sustabdė, patikrino dokumentus ir liepė sugrįžti į sodybą. Žiniaraštį pildė jis, 06.45 val. užfiksuota, kad automobilis išvažiavo iš sodybos, atmetus apie 10 min. automobilis į sodybą galėjo įvažiuoti 06.35 val. Nurodytas 10 min. laikas nėra tikslus, laiką nurodo apie 10 min., t. y. apytikslį laiką. Automobilis valandą sodyboje neužtruko. Sulaikant automobilį patikrino dokumentus, nepastebėjo, kad asmenų rūbai bei batai buvo purvini ar šlapi.

Liudytojas M. M. teismo posėdyje (b. l. 91) parodė, kad 2013-05-10 su kolega T. S. vykdė tarnybą, sustabdė automobilį, kuris vyko iš sodybos, jame buvo trys asmenys, patikrino dokumentus ir sulaikė J. M., V. M. bei B. P.. Nepamena, kad būtų pastebėjęs, jog sustabdytų asmenų rūbai buvo šlapi ar purvini.

Pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraštyje (b. l. 67) užfiksuota, kad 06.45 val. sustabdytas automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su J. M., V. M. bei B. P..

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau aptartais liudytojų pasienio pareigūnų T. S. bei M. M. parodymais, o taip pat Pasienio sargybos tarnybiniu žiniaraščiu laiko, kad V. M., J. M. ir B. P. į A. G. sodybą atvyko 2013-05-10 apie 06.35 val. ir joje užtruko apie 10 min. Taigi, pasienio pareigūnų T. S. bei M. M. parodymai patvirtina V. M., J. M. bei B. P. nurodytas aplinkybes apie tai, kada jie atvyko į A. G. sodybą ir kiek apytiksliai laiko joje užtruko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog per tokį trumpą laiką V. M., J. M. ir B. P. nebūtų spėję nusinešti valtį iki upės, nuplaukti į upę, ištraukti keturis tinklus, sugrįžti į krantą, užnešti valtį ir tinklus su žuvimi bei juos paslėpti. Be to, tokius jų veiksmus neabejotinai būtų matę pasienio pareigūnai ir aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie motorine valtimi tuo metu plaukė Gėgės upe.

Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. M. prie Gėgės upės buvo atvykęs ne tik 2013-05-10 ryte, bet ir 2013-05-09 vėlų vakarą, kada iš G. pasiėmė žvejybai valtį, padarė išvadą, kad jis turėjo galimybę išplaukti į upę valtimi, užmesti tinklus, o vėliau juos ištraukti iš upės ir paslėpti sodyboje.

Teismo posėdyje (b. l. 88) liudytojas A. G. patvirtino, kad išvakarėse apie 21.30 val. buvo atvykęs V. M. pasiskolinti guminę valtį, tačiau jis su juo tiesiogiai nekalbėjo, kalbėjo jo žmona. Kas buvo atvykę kartu su V. M., jis nematė, nežino, ar V. M. žvejojo, ar tinklus turėjo. Savo paaiškinime (b. l. 33-34) suklydo nurodydamas, kad V. M. norėjo pastatyti žvejybinius tinklus, norėjo parašyti, kad V. M. norėjo pažvejoti, jam žmona sakė, kad V. M. prašė valtį pažvejoti. Pats tokių V. M. žodžių jis negirdėjo.

Liudytoja E. G. teismo posėdyje (b. l. 91-92) paneigė aplinkos apsaugos inspektorių P. S. bei V. M. parodymus (b. l. 85-87), kad neva ji jiems sakė, jog valtį skolinosi tie patys trys asmenys ir naudojo neteisėtai žvejybai, ji parodė, kad 2013-05-09 apie 22.00 val. atvažiavo V. M., paprašė valties. Ji savo vyrui nesakė, kad V. M. nori pasiskolinti valtį tam, kad užmestų tinklus. V. M. buvo užėjęs vienas, ar kas buvo mašinoje, nežino, nes nematė. Ji pareigūnams neaiškino, kad asmenys, kurie buvo kieme ir išvyko, nelegaliai žvejojo.

Taigi liudytojų A. G. ir E. G. parodymai patvirtina, kad V. M. 2013-05-09 apie 22.00 val. pasiskolino A. G. guminę valtį, to neneigia ir pats V. M., tačiau nei vienas iš šių liudytojų nematė, ar V. M. buvo atvykęs vienas, ar su draugais. Jie taip pat nematė, kad V. M. būtų pats išplaukęs gumine valtimi žvejoti. Šie liudytojų A. G. ir E. G. parodymai nepaneigia V. M. versijos, kad jis pasiskolinti valtį buvo atvykęs su dviem pažįstamais draugais, ir kad pats gumine valtimi nežvejojo. Pastebėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V. M. 04.40 val. žvejojo Gėgės upėje. Taip pat nenustatyta, kad jis iš upės ištraukė ir G. sodyboje paslėpė keturis statomus žvejybinius tinklus su žuvimi. O vien ta aplinkybė, kad iš vakaro V. M. pasiskolino A. G. guminę valtį, neduoda pagrindo abejonių nekeliančiai išvadai, kad statomais 2013-05-10 apie 04.40 val. Gėgės upėje žvejojo būtent V. M.. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nepaneigta V. M. versija, kad iš A. G. pasiskolintą valtį jis paskolino pažįstamiems V. ir A., kurie galimai dviese ir buvo pastebėti pasienio pareigūnų per termovizorių. Jie galimai ir ištraukė tiklus su žuvimi, o pastebėję, kad aplinkui plaukioja pasienio pareigūnai bei aplinkos apsaugos inspektoriai, tinklus su žuvimi paslėpė A. G. sodyboje ir nepastebėti pasišalino.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 6-7) nurodyta, kad, be kita ko, pažeidimui išaiškinti buvo panaudota video kamera „Sony“ bei fotoaparatas „Cannon“. Tačiau pastebėtina, jog jokio vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas V. M. darantis pažeidimą, byloje nėra. Aplinkos apsaugos inspektorius V. M. teismo posėdyje (b. l. 86-87) parodė, kad jis nuotraukas darė su „Cannon“ fotoaparatu, o kolega su „Sony“. Ar buvo filmuojama, negali atsakyti, nes kolegos fotoaparatas gali filmuoti, o jo ne. Tuo tarpu aplinkos apsaugos inspektorius P. S. teismo posėdyje (b. l. 85-86) paaiškino, kad įvykio vieta buvo fotografuojama, o ne filmuojama. Kas buvo užfiksuota, tokia medžiaga buvo pateikta. Byloje yra pateiktos 7 fotonuotraukos (b. l. 15-21), tačiau nė vienoje iš jų nėra užfiksuota, kad žuvį, esančią žvejybiniuose tinkluose, būtų gaudęs ir pagavęs būtent V. M..

Fotonuotraukoje Nr. 5 (b. l. 19) užfiksuota, kad automobilio „Audi“ bagažinėje rastas žvejybinis tinklas, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, jis buvo visiškai naujas, nepanaudotas, priklausė B. P. ir buvo skirtas parduoti.

Iš byloje esančių fotonuotraukų Nr. 6 bei Nr. 7 (b. l. 20, 21) negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad pėdsakas, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 7, buvo paliktas V. M. dėvimu guminiu batu (b. l. 20). Aplinkos apsaugos inspektorius P. S. teismo posėdyje (b. l. 85-86) pripažino, kad bato dydžio, rašto gylio nematavo, palyginimą atliko vizualiai, remdamasis vidiniu įsitikinimu, jo manymu, pėdsakas atitiko. Tačiau kadangi rasto bato pado atspaudo dydis, gylis neišmatuoti, tinkamai nepalyginti su V. M. dėvėto guminio bato dydžiu, pado raštu, išvada, kad būtent V. M. paliko šį atspaudą, būtų paremta tik prielaidomis.

Apylinkės teismas, remdamasis pareigūnų parodymais konstatavo, kad prie Gėgės upės kranto buvo paliktas ir B. P. pėdsakas, tačiau pastebėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, fotonuotraukų) apie tai, kad prie upės kranto buvo rastas ir B. P. pėdsakas. Teismas šią išvadą padarė remdamasis tik pareigūnų parodymais, byloje nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareigūnų parodymai dėl B. P. palikto pėdsako taip pat nebuvo tik prielaidos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad B. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla, nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, buvo nutraukta Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu (byla Nr. II-34-607/2013). Tuo pačiu pagrindu byla buvo nutraukta ir J. M. atžvilgiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimu (byla Nr. II-30-377/2013). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šie teismo sprendimai apskųsti nebuvo, jie yra įsiteisėję.

Kartu pastebėtina, jog rasta valtis ir tinklai buvo šlapi, tačiau nenustatyta, kad V. M. rūbai būtų buvę šlapi ar sutepti žuvimi. Automobilio „Audi“ bagažinė taip pat nebuvo šlapia ar sutepta žuvimi, tuo tarpu jei V. M. su J. M. ir B. P. iš bagažinės būtų nešę ir sodyboje slėpę šlapius žvejybinius tinklus su žuvimi, neabejotinai bagažinė būtų likusi šlapia ar ištepta žuvimi, arba joje būtų likę šviežių augmenijos lapų, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pareigūnai neturi pagrindo V. M. nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu, tačiau pastebėtina, jog pasienio pareigūnai bei aplinkos apsaugos inspektoriai tik nurodė jiems žinomas ir matytas aplinkybes, kad du asmenys apie 04.40 val. žvejojo, galimai su tinklais, praėjus daugiau nei valandai jie matė, kad trys asmenys lakstė po A. G. sodybą, kažką nešė, tačiau pasienio pareigūnai bei aplinkos apsaugos inspektoriai nematė, kad žvejojo būtent V. M., jie taip pat nematė, ką asmenys nešė iš automobilio bagažinės ir slėpė. Jie tik vėliau apžiūrėję sodybą ir radę paslėptą valtį bei žvejybinius tinklus su žuvimi padarė prielaidas, kad V. M., J. M. ir B. P. nešė ir paslėpė būtent šiuos daiktus. Tačiau esant tik prielaidoms ir nesant jokių objektybių, prielaidomis neparemtų įrodymų, kad žuvį, t. y. 63 vnt. karšių, 8 vnt. lynų, 4 vnt. lydekų bei 1 karosą žvejybiniais tinklais pagavo būtent V. M., jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu laiko, jog nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurie paneigtų V. M. versiją, kad 2013-05-10 04.40 val. Gėgės upėje jis nežvejojo ir A. G. sodyboje rastuose žvejybiniuose tinkluose buvusių žuvų jis nepagavo. Apygardos teismas daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad 63 vnt. karšių, 8 vnt. lynų, 4 vnt. lydekų bei 1 karosą draudžiamais įrankiais – žvejybiniais statomais tinklais pagavo būtent V. M.. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog neįrodyta, kad V. M. padarė ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą, dėl ko Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. gegužės 14 d. nutarimas negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, jie naikinami, o administracinio teisės pažeidimo byla V. M. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.). Bylą grąžinti Institucijai, kad būtų papildomai tiriamos įvykio aplinkybės, renkami papildomi įrodymai nėra tikslinga, kadangi, praėjus 9 mėnesių laikotarpiui nuo įvykio, nėra jokios protingos galimybės surinkti naujų įrodymų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. M. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.