- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-444/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Viktoras Kažys, Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 1 dalį (2010 m. rugsėjo 29 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimo bausme 3 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (2010 m. spalio 7 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 3 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. spalio 20 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimo bausme 8 metams ir 5 mėnesiams.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (2010 m. lapkričio 11 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimo bausme 10 metų ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 88 MGL (11 440 litų) dydžio bauda, ir nustatyta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė ir 88 MGL (11 440 litų) dydžio bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. gegužės 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 29 d., turėdamas tikslą platinti, Telšių rajone, Rainių kaime esančio vaikų darželio teritorijoje, tiksliai nenustatytu laiku, iš asmens, vardu Tomas, neteisėtai įgijo ir laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės ir narkotinės medžiagos. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įgytas psichotropines ir narkotines medžiagas gabeno nuo įsigijimo vietos iki plento Šiauliai–Palanga, esančio Telšių rajone, bei 2010 m. rugsėjo 29 d. apie 15 val. įslaptinto liudytojo Nr. 8 automobilyje, Telšių rajone prie plento Šiauliai – Palanga, už 1900 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 8 psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio bendroji masė 5,719 gramo, bei tris plastikinius maišelius su narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis, iš viso 38,293 gramo.
Be to, A. K. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2010 m. spalio 7 d., turėdamas tikslą platinti, Telšių rajone, Rainių kaime esančio vaikų darželio teritorijoje, tiksliai nenustatytu laiku, iš asmens, vardu Tomas, neteisėtai įgijo ir laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, psichotropines medžiagas automobiliu gabeno nuo įsigijimo vietos iki miškelio, esančio šalia Klaipėdos miesto, kur jas pasislėpęs laikė, bei 2010 m. spalio 7 d. apie 16 val. už Klaipėdos miesto esančiame miškelyje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. K. automobilyje „Nissan Primera“, už 2500 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 8 psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios bendroji masė 19,136 gramo.
Be to, A. K. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2010 m. spalio 20 d., turėdamas tikslą platinti, Telšių rajone, Rainių kaime esančio vaikų darželio teritorijoje, tiksliai nenustatytu laiku, iš asmens, vardu Tomas, neteisėtai įgijo ir laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, psichotropines medžiagas automobiliu gabeno nuo įsigijimo vietos iki Klaipėdos miesto, tiksliai tyrimo metu nenustatytos vietos, ten jas pasislėpęs laikė, ir 2010 m. spalio 20 d., po 15 val., Klaipėdos mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. K. automobilyje, už 2300 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 8 psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios bendroji masė 21,352 gramo, bei penkias tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – BZP (1-Benzilpiperazinas), kurios bendroji masė yra 0,435 gramo.
Be to, A. K. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 11 d., Telšių rajone, Rainių kaime esančio vaikų darželio teritorijoje, tiksliai nenustatytu laiku, iš asmens, vardu Tomas, neteisėtai įgijo ir laikė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, psichotropines medžiagas automobiliu gabeno nuo įsigijimo vietos iki Klaipėdos miesto, kur 2010 m. lapkričio 11 d., po 14 val., prie prekybos centro „IKI“, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 109, už 14 648 litus pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 8 psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios bendroji masė 107,825 gramo, bei 263 tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 1-benzilpiperazino (BZP), kurios bendroji masė 15,889 gramo, psichotropinės medžiagos – l-(3-trifluorometilfenil)-piperazino (TFMPP) bei jos darinio – l-(4-metoksifenil) - piperazino (pMeOPP), kurių bendrųjų masių nustatyti negalima.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliantas, cituodamas teismo nuosprendį, teigia nesutinkantis su jame išdėstytais motyvais ir pagrindais, kuriais remiantis jis pripažintas kaltu. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Nuteistasis mano, kad jam turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatos ir paskirta švelnesnė bausmė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad iki paskiriant suėmimą, jis rūpinosi ir materialiai išlaikė savo mažametį sūnų, kuris gyveno jo namuose. Nuteistasis pažymi, kad liudytoja V. S. parodė, kad sūnus su tėvu buvo artimi: sūnus nuolat nori skambinti tėvui, be jo blogai jaučiasi, išgyvena naktinius košmarus. Be to, ši liudytoja parodė, kad planuoja išvykti uždarbiauti į užsienį ir neturi kam palikti sūnaus. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra pažeidžiami žmogiškumo principai bei vaiko interesai, jo saugumo ir pilnaverčio gyvenimo užtikrinimas.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savanoriškai atlygino proceso išlaidas – 5000 litų, ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę.
Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios sudaro pagrindą paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę. Apeliantas mano, kad priimtas spendimas yra per griežtas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad A. K. padarė 4 nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltumo ir veikų kvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ir pats A. K. neneigia savo kaltės dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau jis nesutinka su už šiuos nusikaltimus paskirtomis bausmėmis bei su paskirta galutine laisvės atėmimo bausme.
Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padaręs tris sunkius (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis (du epizodai) ir Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalis) bei vieną labai sunkų (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis nusikaltimų padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Už šiame straipsnyje numatytas 2 nusikalstamas veikas A. K. paskirtos nedaug už minimalias bausmes didesnės bausmės – laisvės atėmimas 3 metams ir laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų. Už šį nusikaltimą A. K. paskirta irgi tik nedaug minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę viršijanti bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 5 mėnesiams. Tas pats pasakytina ir dėl bausmės, paskirtos už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Šio straipsnio sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. A. K. už disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos taip pat paskirta nežymiai minimalią bausmę viršijanti bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams. Skirdamas bausmes už kiekvieną padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad A. K. nusikaltimus padarė neatlikęs Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį (b. l. 197-199, t. 2; b. l. 46, t. 3). A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistasis savanoriškai atlygino proceso išlaidas, kas taip pat pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į minėtą aplinkybę, bet ji nebuvo pripažinta kaip lengvinanti A. K. atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama tais atvejais, kai kaltininkas atlygino ar pašalino padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o ne proceso išlaidas, kurių atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 104 straipsnis. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai to nepadarė, nes proceso išlaidų atlyginimas nėra ta aplinkybė, kuri esmingai mažintų padarytos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Kita vertus, kaip jau minėta, į tai, kad kaltininkas atlygino proceso išlaidas, skiriant bausmę buvo atsižvelgta. Todėl Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, A. K. atlyginus proceso išlaidas, ir negalėjo būti pripažinta Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė, kad iki sulaikymo A. K. išlaikė bei prižiūrėjo savo mažametį sūnų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, paskirtos tik nežymiai sankcijoje numatytas minimalias bausmes viršijančios bausmės už visus keturis A. K. padarytus nusikaltimus savo rūšimi ir dydžiu yra pagrįstos ir teisingos.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijos ribose. Švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, kaip to prašo nuteistasis, skirti galima tik taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį arba 54 straipsnio 3 dalį, tačiau šių normų taikymui A. K. nėra įstatyme reikalaujamų sąlygų.
Asmeniui, kaltam padarius nusikalstamą veiką, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos. Skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyta, kad A. K. pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytas nusikalstamas veikas, padėjo ikiteisminiam tyrimui jas išaiškinti, todėl netaikytina Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis. Nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. K. netaikytina ir minėto straipsnio 2 dalis, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios teisės normos taikymo sąlyga. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, paskyrimą asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant. Taigi, nei viena Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio dalis, suteikianti galimybę kaltininkui skirti švelnesnę už įstatymo numatytą minimalią bausmę, A. K. netaikytina.
Nėra pagrindo paskirti A. K. švelnesnę bausmę ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliantas, prašydamas paskirti jam švelnesnę bausmę, nurodo, kad iki paskiriant suėmimą, jis rūpinosi ir materialiai išlaikė savo mažametį sūnų, kuris gyveno jo namuose. Aplinkybę, kad A. K. sūnus artimai bendrauja su tėvu patvirtino ir vaiko motina V. S. (b. l. 78, t. 3). Tačiau šiuo atveju nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie A. K. sūnaus motinos ketinimą išvykti dirbti į užsienį taip pat nėra pagrindas paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) trečiosios knygos XI skyriuje reglamentuojamos tėvų teisės ir pareigos vaikams. Be kitų nuostatų šiame skyriuje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalis); tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Respublikos 3.156 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareigą išlaikyti bei tinkamai rūpintis mažamečiu sūnumi turi tiek A. K. , tiek vaiko motina V. S. . Todėl pastarosios ketinimas išvykti į užsienio valstybę nereiškia, kad laikotarpiu, kai A. K. atliks bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, nebus kam prižiūrėti mažamečio vaiko.
Vertinant nuteistajam paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad 12 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta už byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, yra neteisinga. Ši laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Paskirta minėto dydžio laisvės atėmimo bausmė tinkamai subendrinta su kitu nuosprendžiu A. K. paskirta ir neatlikta bausme – 88 MGL dydžio bauda.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.