- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-164-124/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01315-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė (pirm.), Bronius Zalaga, Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- L., L. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-164-124/2011
Teisėja S. Gerybienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01315-2010-9
Šiauliai, 2011 m. balandžio 13 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1657-636/2010 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei L. P., trečiajam asmeniui antstolei E. M. dėl skolos sumos nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. P. ieškiniu (1–3 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2007 metų birželio 1 dienos iki 2008 metų lapkričio 30 dienos, teikė išlaikymą savo dukrai A. P., todėl nėra skolingas atsakovei 9000 litų dukros išlaikymui skiriamų lėšų, nustatyti, jog ieškovas atlygino atsakovei L. P. 500 litų jos turėtų advokato išlaidų civilinėje byloje Nr.2-1547-715/2007 ir nėra jai skolingas, o taip pat priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove, nors ir nesudarę santuokos, pradėjo gyventi kartu nuo 2004 metų spalio mėnesio, o 2005 metų rugpjūčio 19 d. jiems gimė dukra A. P.. (duomenys neskelbtini), dėl pastoviai kildavusių barnių, šalys išsiskyrė, o 2007 metų gegužės mėnesį ieškovas su atsakove vėl susitaikė, bandė dar kartą gyventi kartu, tačiau teišgyveno iki 2008 metų lapkričio pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007m. liepos 16 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi dukrai A. P. buvo nustatytas išlaikymas: nuo 2007 metų birželio 1 dienos iki dukros pilnametystės mokėti periodines išmokas po 500 litų kiekvieną mėnesį. Ta pačia taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas atsakovei iki 2007 metų rugpjūčio 15 dienos atlygins jos turėtas 500 litų bylinėjimosi išlaidas.
Nuo 2007 metų birželio 1 dienos iki 2008 metų lapkričio 30 dienos ieškovas gyveno kartu su dukra ir jos motina L. P., vedė bendrą ūkį, visi kartu naudojosi šalių gaunamomis pajamomis, ieškovas savo lėšomis prie bendro gyvenimo prisidėjo kuo galėjo. Suprantama, iš bendrų lėšų abu išlaikė ir nepilnametę dukrą A.. Gyvenant kartu, atsakovė niekada neužsiminė, jog dar papildomai prie tų lėšų, kurios buvo skiriamos šalių bendram gyvenimui, ieškovas turėtų atskirai dar skirti lėšų dukters išlaikymui. Tas pats pasakytina ir dėl taikos sutartimi numatytų bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo. Nežiūrint į tai, atsakovė 2010-04-07 kreipėsi į antstolę E. M., pateikė vykdomąjį raštą ir paprašė išieškoti 9000 litų išlaikymo skolos ir 500 litų byloje turėtoms advokato išlaidoms atlyginti. Nurodė, jog išlaikymą dukrai A. ieškovas moka nuo 2008 metų gruodžio mėnesio, kad įsiskolinimu laiko tą laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo 2007 metų birželio 1 d. iki kol šalys gyveno kartu, t. y. iki 2008 metų lapkričio 30 dienos (18 mėnesių po 500 Lt). Gyvendamas kartu su dukra ir jos motina, ieškovas teikė dukrai išlaikymą, o atsakovės bute paliktos materialinės vertybės netgi viršija jos turėtų 500 litų išlaidų dydį, todėl bet kuriuo atveju šią sumą ieškovas yra atlyginęs. Iš ieškovo atlyginimo už 2010 metų balandžio mėnesį jau išskaičiuota nepagrįstai 1265,40 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ( 2 t., 11–15 b. l.) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei L. P. 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 13,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007-07-16 patvirtino L. P. ir T. P. taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad T. P. nuo 2007-06-01 mokės savo dukros A. P. išlaikymui iki jos pilnametystės periodines išmokas po 500 litų ir atlygins ieškovei L. P. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti 500 litų iki 2007-08-15 d (taikos sutarties p. 3). 2010-04-07 L. P. kreipėsi su prašymu į antstolį, pateikdama vykdomąjį dokumentą dėl periodinės išmokos dukrai išieškojimo iš T. P., nurodydama, kad 2010-04-01 yra skola - 9000 Lt.
Teismas nurodė, kad T. P. ginčija esant 9000 Lt skolą vaiko išlaikymui ir 500 Lt skolą už advokato išlaidas, motyvuodamas tuo, kad jie su L. P. nuo 2007-06-01 iki 2008-11-30 gyveno kaip vyras ir žmona, L. tvarkė jų bendrus pinigus, jis jai gaudavęs algą atiduodavo, o ji tvarkydavo pinigus, taip jis išlaikė vaiką, todėl negali būti išlaikymo vaikui skolos, o už 500 Lt jis pirko daiktų, todėl šią sumą, kurią turėjo sumokėti ieškovei, užskaito kaip atlyginimą už advokato paslaugas.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes. Ieškovas tvirtino, kad jis gyveno kartu su atsakove, atsakovė kategoriškai neigė bendrą ūkio vedimą, tvirtina tik bendravusi su ieškovu laikas nuo laiko, kartais jis pas ją nakvodavęs, kartais vakare ateidavęs, ryte išeidavęs, ateidavęs pas vaiką ir nieko daugiau, bendrai pinigų jie netvarkė. Liudytojai G. P. ir A. P., kurie yra ieškovo tėvai, parodė, kad apie tai, jog T., gavęs algą, atiduodavo pinigus L. tvarkyti, jie žino iš T., mąsto, kad taip turi būti vedamas šeimos ūkis, nes taip yra išauklėję T.. Liudytoja G. P., kuri yra atsakovės sesuo, tvirtino, kad ginčijamu laikotarpiu T. su L. kartu negyveno ir jis išlaikymo vaikui neteikė. Teismas laikė, kad liudytojų G. P. ir A. P. duoti parodymai teismo posėdyje nepatvirtina to fakto, kad jų sūnus T. P. 2007-06-01 – 2008-11-30 teikė išlaikymą dukrai A. P. po 500 Lt kas mėnesį ir kad sumokėjo 500 Lt L. P., kaip nurodyta taikos sutartyje, nes jei jie ir būtų gyvenę kartu, tai neįrodo, kad jis teikė išlaikymą vaikui ir kad jie bendrai tvarkė pinigus. Teismas konstatavo, kad gaunamas lėšas ieškovas naudojo pats, tuo paneigdamas savo aiškinimą teismo posėdyje, kad visą gaunamą atlyginimą atiduodavo L., o ji tvarkydavo pinigus; taipogi iš banko sąskaitų išrašų nematyti, kad jis būtų teikęs savo vaikui taikos sutartimi 500 Lt išlaikymą ir kad būtų sumokėjęs 500 Lt advokato išlaidų. Teismas nurodė, kad raštą pas notarą atsakovė L. P. pasirašė formaliai, nors ir buvo neteikiamas išlaikymas vaikui, paprašyta ieškovo motinos, kad ieškovas be kliūčių galėtų parduoti savo turtą. Tai patvirtino ir G. P. teismo posėdyje. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog T. P. 2007 m. sumokėjo už kabelinę televiziją 78 Lt, o 2008 m. - 276 Lt, neįrodo to fakto, kad jis teikė išlaikymą vaikui po 500 Lt kas mėnesį. Tuo tarpu atsakovė L. P. pateikė rašytinius įrodymus, kad už įvairias paslaugas ir daiktus per ginčo laikotarpį mokėjo būtent ji, todėl teismas laikė, kad ieškovas, turėjo būti rūpestingas, atidus ir apdairus ir turėti rašytinius ar kitokius įrodančius teikimo vaikui išlaikymo įrodymus, apart jo žodinio tvirtinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., 18–23 b. l.) ieškovas T. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pripažinti, jog ieškovas T. P. teikė savo dukrai A. P. išlaikymą nuo 2007 m. birželio 1 dienos iki 2008 m. lapkričio 30 dienos ir nėra skolingas atsakovei 9000 litų dukros išlaikymui skiriamų lėšų, o taip pat, kad ieškovas atlygino atsakovei L. P. 500 litų jos turėtų advokato išlaidų civilinėje byloje Nr.2-1547-715/2007, apmokėdamas savo lėšomis už prekes bei paslaugas, suteiktas atsakovei, priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, buvo neobjektyvus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos bei teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo, todėl konstatavo egzistuojančiais faktus, nesant tam pakankamai duomenų bei paneigė egzistuojančių faktų konstatavimą, nors jiems pagrįsti pateikti rašytiniai įrodymai (atsakovės rašytas Sutikimas perleisti nekilnojamąjį turtą laikomas pasirašytu formaliai, o dėl kitų jos pasirašytų teiginių apie gyvenimą kartu bei išlaikymo mokėjimą net nepasisakoma).
2. Pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, ginčo šalims taikė nevienodus kriterijus – ieškovui nurodo, kad jis „turėjo būti rūpestingas, atidus ir apdairus, turėti realius rašytinius ar kitokius įrodančius išlaikymo vaikui teikimo įrodymus“, ir priešingai, atsakovei netaikomi „rūpestingos, atidžios ir apdairios“ šalies kriterijai, nes jos rašytą ir notaro patvirtintą dokumentą (beje, artimiems santykiams tarp šalių pasibaigus beveik prieš metus) traktuoja atsakovės surašytą formaliai, t. y. visiškai šiam dokumentui neteikiant jokios reikšmės.
3. Atsakovė yra protinga, veikli, dirbanti vadovaujantį darbą, turinti aukštąjį išsilavinimą, t. y. suprantanti tokio dokumento ir savo veiksmų svarbą ir pasekmes. Todėl tiek notaro patvirtintas dokumentas, tiek kiti jos pasirašyti rašytiniai įrodymai, vertinant objektyviai, turėjo būti traktuojami kaip faktines aplinkybes patvirtinantys neginčytini įrodymai, jog ieškovas nurodytu laikotarpiu gyveno kartu su atsakove ir dukra A. bei tuo laikotarpiu teikė dukrai išlaikymą iš bendrai jo ir atsakovės tvarkomų lėšų.
4. Byloje esantys rašytiniai dokumentai – ieškovo lėšomis apmokėtos prekės ir paslaugos, suteiktos atsakovei, likusios bute už 1124,12 Lt: apmokėtos kabelinės televizijos „Roventa“ paslaugos – 354 Lt, ieškovo lėšomis pirktas klozetas – 299 Lt, už roletus, jų transportavimą - 471,12 Lt, nenuginčijamai įrodo, kad ieškovas atlygino atsakovei jos turėtas 500 Lt išlaidas advokatui kitoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmos instancijos teismas sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei 1800 litų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo nuomone, priteistos išlaidos yra nepagrįstai per didelės, kadangi byla nėra sudėtinga ar reikalaujanti specialaus pasiruošimo, parengiamieji posėdžiai užtrukdavo vos keliolika minučių, o du bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžiai užtruko po pora valandų.
Atsiliepimas
Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė 2011 m. balandžio 12 d. pasirašytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti, panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą, civilinę bylą nutraukti bei grąžinti ieškovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Apeliantas ir jo atstovė nurodo, kad ieškovas sutinka atlyginti atsakovei 5 000 Lt iš bendros 9 500 Lt sumos (vaiko išlaikymo įsiskolinimo ir advokato išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-1547-715/2007) bei 1 350 Lt atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš bendros 1800 Lt sumos, kuri buvo priteista civilinėje byloje Nr. 2-1657-636/2010. Atsakovė su šiomis sąlygomis sutinka.
Ginčijamas pirmosios instancijos tesimo sprendimas naikintinas, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina.
CPK 35 straipsnio 1 dalis numato šalių teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir bet kurioje instancijoje (CPK 140 str. 1 d.). Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, išsprendžia kilusį teisminį ginčą ar kelis atskirus teisminius ginčus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą, t.y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad taikos sutartį pasirašė abi šalys. Šalys 2011 m. balandžio 12 d. taikos sutartyje nurodė, jog žino taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisines pasekmes (CPK 140 str., 293-294 str.). Be to, šios teisės buvo išaiškintos ir posėdžio metu, abi šalys yra atstovaujamos advokatų: ieškovą atstovauja adv. R. L., atsakovę adv. R. V., kas taip pat leidžia teigti, jog šalims yra suprantamos bylos nutraukimo, patvirtinus taikos sutartį, pasekmės.
Teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateikta taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusius teisminius ginčus, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl tvirtintina (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 ir 3 d.).
Šalims susitarus taikiai užbaigti ginčą, panaikintinas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 5 p.).
Apeliantui ieškovui T. P. grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 213,75 Lt (CPK 87 str. 2 d.). Iš šalių priteistinos valstybei lygiomis dalimis turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo, t.y. 13,80 Lt. pirmosios instancijos teisme bei 5,25 Lt apeliacinėje instancijoje, viso 19, 05 Lt arba po 9,52 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.,92 str.). Atlikus įskaitymą, ieškovui iš valstybės grąžintina 204,23 Lt žyminio mokesčio.
Šalių patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą šalys išsprendė taikos sutartimi, nurodydamos, jog šalys nereiškia viena kitai jokių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (taikos sutarties 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti 2010 m. gruodžio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą.
Patvirtinti 2010 balandžio 12 d. ieškovo T. P. ir atsakovės L. (P.) J. pasirašytą taikos sutartį, sudarytą dėl ginčo civilinėje byloje Nr. 2-1657-636/2010 dėl nustatymo, jog ieškovas T. P. teikė išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. nuo 2007m birželio 01 dienos iki 2008 metų lapkričio 30 dienos bei dėl nustatymo, kad jis atlygino ieškovei jos turėtas 500 Lt dydžio atstovavimo išlaidas šiomis sąlygomis:
Ieškovas pripažįsta, jog šioje civilinėje byloje iš ieškiniu pareikštos 9000 Lt skolos sumos, skirtos dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimo ir 500 Lt sumos, susidariusios dėl L. (.) J. patirtų advokato išlaidų Mažeikių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1547-715/2007, dėl kurių nuginčijimo jis kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, bei apeliaciniu skundu į Šiaulių apygardos teismą, taip pat dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1657-636/2010 atsakovei L. (P.) J. priteistų 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sutinka atlyginti (L. P.) J. 5000 Lt iš bendros 9500 Lt sumos (vaiko išlaikymo įsiskolinimo ir advokato išlaidos) ir 1350 Lt atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (iš bendros 1800 Lt sumos).
2. Atsakovė L. (P.) J. sutinka su ieškovo pripažįstamomis sumomis ir ieškovui bendroje sumoje sumokėjus 6350 Lt, kaip numatyta šios sutarties 1 punkte, pretenzijų T. P. dėl 9500 Lt išlaikymo įsiskolinimo ir advokato išlaidų bei 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų, nebereikš.
3. Šalys viena kitai jokių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje apeliacinėje teismo instancijoje, atlyginimo nereiškia.
4. Ieškovui ir atsakovei yra žinomos bylos užbaigimo taikos sutartimi procesinės pasekmės.
Nutraukti civilinę bylą Nr.2-1657-636/2010 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei L. P..
Grąžinti iš valstybės atsakovui T. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 204, 23 Lt (du šimtus keturis litus 23 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš L. (P.) J. 9,52 Lt (devynis litus 52 ct) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.