- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-264-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15630-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- A. Č.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-264-538/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei A. Č., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-12-09 gautas ieškovo V. Č. ieškinys, kuriuo jis prašė nustatyti nepilnamečio vaiko G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 217 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2015-12-09 iki jos pilnametystės, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą; priteisti iš atsakovės 3969 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2015-12-09 bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-11 nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei A. Č., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir grąžino ieškinį bei jo priedus jį padavusiam asmeniui. Grąžino ieškovui V. Č. 2015-12-09 sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, jog per du mėnesius pasikeitė esminės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsirado teisinis pagrindas pakartotinai spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Ieškovo ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog teismų sprendimuose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo padaryta esminė įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo klaida. Vien pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2015-11-09 pažyma dėl G. Č. gyvenamosios vietos nelaikytina pakankamu įrodymu daryti išvadą, kad yra CK 3.169 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindai, kadangi V. Č. nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad įvyko esminiai pasikeitimai, sudarantys pagrindą iš naujo spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėjo, kad ieškovas prašo prie bylos prijungti civilinę bylą Nr. N2-751-965/2015, kurioje išspręstas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, nurodydamas, kad joje yra šio ieškinio motyvaciją patvirtinantys įrodymai, t. y. remiai tais pačiais įrodymais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-11 nutartį panaikini ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai nėra naujai inicijuojamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes pagal ieškinio turinį, nurodomos kitos faktinės aplinkybės, kurių nevertino ir negalėjo įvertinti kitos sudėties teismas. Mano, kad yra pagrindas taikyti CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, jog per du mėnesius pasikeitė esminės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsirado teisinis pagrindas pakartotinai spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad atsirado teisinis pagrindas pakartotinai spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taigi teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo res judicata galios neįgyja (CK 3.169 str. 3 d.) ir bet kuri iš šalių, pasikeitus aplinkybėms, gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Esant nurodytam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, net ir esant pareikštam tapačiam ieškiniui, nes šios kategorijos bylose teisę pareikšti pakartotinį ieškinį numato įstatymas (CK 3.169 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. Č. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.