Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-04-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-464-0121/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-10
Bylos Nr.
II-464-0121/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Nukentėjusysis
A. P.
Advokatai
Nerijus Jurčiukonis
ATP byla Nr.II-464-121/2009
Procesinio sprendimo kategorija 32,60 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISVilnius 2009 m. balandžio 10d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (toliau- ir pareiškėjas) T. T., jo atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui, nukentėjusiajai A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. T. skundą dėl Ukmergės rajono policijos komisariato (RPK) Viešosios policijos (VP) Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Eismo priežiūros grupės (EPG) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (nukentėjusioji- A. P.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ukmergės RPK VP VTS patrulių būrio įgaliotas pareigūnas T. T. 2007m. lapkričio 6d. surašė ATP protokolą Nr.F 059949 už tai, kad šis 2007-11-06 dieną, 8.45 val., Ukmergėje, Vilniaus- Gruodžio 17-sios gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, sankryžoje, norėdamas apsisukti ir sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, įvykio metu apgadinti du automobiliai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 59, 150, 53 punktų reikalavimus (b.l.14).

Ukmergės RPK VP VTS EPG (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas 2007m. lapkričio 9d. nutarimu Nr. F 059949 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 2 dalyje, padarymą T. T. skyrė 1500 Lt baudą (b.l.15).

Šalies argumentai

T. T. prašo nutarimą panaikinti. Paaiškina, kad pareigūnai, nagrinėję ATP bylą, netinkamai įvertino jos medžiagą ir netinkamai taikė teisės normas: 1) jis įvykdė KET 150 punkto reikalavimus, priešingai eismo įvykio kilimą sąlygojo pačios nukentėjusiosios veiksmai, nes nevažiavo kuo arčiau dešinio kelio krašto, per vėlai pastebėjo kliūtį, todėl negalėjo tinkamai įvykdyti KET 164, 173, 181 punktų reikalavimus. Tokia išvada darytina išanalizavus eismo įvykio schemą. Nukentėjusioji taip pat nesilaikė KET 75 punkto reikalavimo pasirinkti saugų greitį, nes nenustatyta jokių stabdymo žymių; 2) eismo įvykio metu pareiškėjas turėjo Jungtinėje Karalystėje išduotą iki 2016 metų galiojantį vairavimo pažymėjimą; 3) pareigūnai netinkamai užpildė ATP bylvo dokumentus: neužrašė kartu automobilyje buvusio E. B. paaiškinimų, netinkamai sudarė eismo įvykio schemą; nutarimas surašytas be motyvų (b.l.2-6).

T. T. teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tądien Ukmergės mieste važiavo Vilniaus gatve link sankryžos su Gruodžio 17-sios gatve, iš anksto nutaręs apsisukti. Jo važiavimo kryptimi gatvė buvo iš vienos eismo juostos, jis važiavo jos viduriu. Priartėjęs prie sankryžos- gatvių susikirtimo linijos- stabtelėjo pažiūrėti, ar nėra kitų automobilių, kadangi jų nebuvo, tęsė manevrą, buvo jau pasisukęs maždaug 45 laipsnių kampu, kai pajuto smūgį į automobilio kairiąsias priekines dureles, tas atsitrenkęs automobilis važiavo kairiau, nei jis. Jis kairio posūkio signalą rodė. Nukentėjusioji gal nesilaikė atstumo, gal užsišnekėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas, palaikydamas skundą, paaiškino, kad tebesilaiko pozicijos, kad dėl eismo įvykio kalta nukentėjusioji, nes nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, to neneigia ji pati ir patvirtino liudytojai, kiti liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi. Policijos departamento išaiškinimas surašytas vėliau, nei įvyko eismo įvykis.

Nukentėjusioji, apklausta liudytoja, skundo prašė netenkinti. Paaiškino, kad ji važiavo Vilniaus gatve tiesiai, pravažiavo pėsčiųjų perėją, jokių kitų važiuojančių automobilių nebuvo, kai iš dešinės pusės staiga pasuko pareiškėjo vairuotas automobilis ir užtvėrė jai kelią. Mano, kad jis iki susidūrimo galėjo stovėti šalikelėje prie pėsčiųjų perėjos. Jis nerodė jokių posūkio signalų, staiga suko į kairę, o ji tuo metu jau buvo sankryžos viduryje. Pareiškėjas iki susidūrimo nei priekyje jos, nei šalia- dešiniau- nevažiavo. Su ja kartu automobilyje buvo jos vyras, anyta, vyro sesuo ir dukra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas savo kaltę neigia ir nurodo, kad jis automobilį vairavo nepažeidęs KET 150 punkto reikalavimų, atvirkščiai- KET 164, 173, 181 ir 75 punktų reikalavimų nesilaikė nukentėjusioji, tad eismo įvykis kilo dėl jos kaltės.

Institucija skundžiamą nutarimą grindė tokiais įrodymais:

1) Ukmergės RPK vyresniojo patrulio Andriaus Nugaro tarnybiniu pranešimu, kad 2007-11-06 apie 8.47 val. nuvykus į eismo įvykio vietą Vilniaus-Gruodžio 17-sios gatvių sankryžoje, rado du susidūrusius automobilius. Honda vairuotoja paaiškino, kad važiavo Vilniaus gatve nuo centro, priekyje jos važiavo automobilis Audi, kuris sankryžoje su Gruodžio 17-sios gatve pasuko dešiniau, o po to staiga suko į kairę, užtverdamas jai kelią, susidūrimo išvengti nepavyko, nes priešpriešine eismo juosta važiavo daug automobilių. Pareiškėjas iš pradžių prisistatė kitu vardu, vėliau prisipažino, kad neturi teisės vairuoti automobilio. Aiškino sankryžoje norėjęs apsisukti, suko į kairę ir pajuto smūgį į kairį automobilio šoną (b.l.16);

2) eismo įvykio vietos schema (b.l.19), iš kurios matyti, kad eismo įvykis įvyko Vilniaus-Gruodžio 17-sios gatvių sankryžoje, važiuojant nuo miesto centro pusės. Pareiškėjo vairuotas automobilis Audi 100 po eismo įvykio užfiksuotas besirandantis minėtos sankryžos centre, maždaug 45 laipsnių kampu pasisukęs kertamos gatvės atžvilgiu; nuo automobilio galinės dalies užfiksuotas 4,3 m atstumas iki dešiniojo gatvės krašto, nuo priekinės dalies- 5,7 m atstumas (važiuojamosios dalies plotis- 6 metrai). Automobilis Honda Accord užfiksuotas stovintis priekyje automiblio Audi 100 taip, kad Audi 100 kairysis priekinis kampas atsirėmęs į automobilio Honda Accord priekines dešiniąsias dureles; Honda Accord priekine dalimi nutolusi per 3 metrus nuo kairės gatvės pusės (jos važiavimo kryptimi), galiūne dalimi- per 3,9 m (važiuojamosios dalies plotis- 5,8 m). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti tokie automobiliui Audi 100 padaryti apgadinimai: sugadinti kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės ir užpakalinės durys, kairės pusės slenkstis, kairės pusės statramstis, stogas; automobiliui Honda Accord: sugadinti variklio dangtis, priekinis bamperis, kairio ir dešinio posūkio rodikliai, dešinysis priekinis žibintas, dešinės pusės posparnis, dešinės pusės priekinės durys;

3) T. T. 2007-11-06 paaiškinimu, kad jis važiavo savo eismo juostos viduriu, norėdamas sukti link Gruodžio 17-sios gatvės, rodė kairio posūkio signalą, tačiau iš paskos važiavusi Honda trenkėsi į jo automobilį, nors jo automobilis jau buvo už ašinės linijos (b.l.18);

4) A. P. 2007-11-06 paaiškinimu, kad ji Vilniaus gatve važiavo į Širvintas. Vilniaus- Gruodžio 17-sios gatvių sankryžoje automobilis Audi iš dešinės kelio pusės, nerodydamas posūkio, staiga pasuko į kairę ir atsitrenkė į jos vairuotą automobilį (b.l.17);

5) ATP protokolu (b.l.14).

Teismo posėdžio metu buvo apklausti kartu su nukentėjusiąja važiavę jos sutuoktinis ir dukra. Liudytojas A. P. parodė, kad eismo įvykio dieną važiavo į laidotuves, automobilį Honda vairavo žmona, o jis sėdėjo priekyje šalia jos. Išvažiuodami iš Ukmergės miesto, važiavo Vilniaus gatve, kur eismas vyksta viena eismo juosta. Priekyje jokio automobilio nebuvo, jų niekas neaplenkė, tad jis nepastebėjo, iš kur atsirado pareiškėjo vairuotas automobilis, bet jis jų tikrai neaplenkė iš dešinės. Kai jis jį pamatė, iki susidūrimo vietos buvo likę 10-15 merų, susidūrė labai greitai- maždaug už dviejų sekundžių. Stovinčio dešiniajame kelkraštyje jo nematė, gal jis atvažiavo iš Gruodžio 17-sios gatvelės. Jis važiavo ne tiesiai, bet įstrižai, nepastebėjo, ar rodė kokį nors posūkio signalą. Priešpriešinėje eismo juostoje kitų automobilių nebuvo. Jie važiavo ne visai gatvės viduriu, šiek tiek arčiau skiriamosios linijos.

Liudytoja S. P. paaiškino, kad eismo įvykio dieną su šeima važiavo į laidotuves, ji sėdėjo už vairuotojos, kadangi pati vairuoja, tad stebėjo kelią, dešinė gatvės pusė jai gerai buvo matoma. Važiavo gatvės viduriu, šiek tiek arčiau skiriamosios linijos. Jokio automobilio priekyje nebuvo. Staiga sankryžoje iš dešinės pusės atsirado pareiškėjo vairuojamas automobilis, jokios galimybės išvengti susidūrimo nebuvo. Audi 100 ji pamatė jau sankryžoje, praktiškai susidūrimo vietoje, nes tarp automobilių buvo mažesnis nei 1 metro atstumas. Kur buvo ar iš kur atvažiavo pareiškėjas- ji nepastebėjo, stovinčio dešiniajame kelkraštyje ji nematė, gal atvažiavo iš Gruodžio 17-soios gatvės. Ar jis rodė kokius nors posūkio signalus- ji nematė. Iš karto po susidūrimo priešpiešine eismo juosta pravažiavo keli automobiliai.

Dėl KET 59 punkto reikalavimų pažeidimo.

Minėta, kad ATP protokolu pareiškėjui buvo pareikštas kaltinimas, t.y, iškelta ATP byla ir už KET 59 punko reikalavimų nesilaikymą, t.y. už tai, kad T. T. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti. Pareiškėjas pateikė jo vardu Londone (Jungtinė Karalystė) išduotą laikinąjį (originale- Provisional L), iki 2016-05-08 galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b.l.35-36). Dėl tokios rūšies pažymėjimų Policijos departamentas 2007-11-14 raštu Nr.5-S-8557 išaiškino, kad tokie (mokinio) pažymėjimai išduodami išlaikius teorijos egzaminą ir jais leidžiama vairuoti išdavusios valstybės teritorijoje ir jie nesuteikia teisės vairuoti automobilį Lietuvos Respublikoje (b.l.33).

Europos tarybos direktyvos dėl vairuotojų pažymėjimų (91/439/EEB) 1 str. 2 dalis išties nustato, kad narės valstybės abipusiai pripažįsta nustatytą pavyzdį atitinkančius išduotus pažymėjimus, o direktyvos 7 str. 1 dalimi taip pat yra nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimai išduodami ir kandidatams į vairuotojus, tačiau pagal Kelių eismo konvenciją jos 41 str. 2 dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams, t.y., mokinio (laikini) pažymėjimai kitose ES šalyse negalioja ir iš esmės išduodami siekiant pastariesiems sudaryti sąlygas, išlaikius teorijos egzaminą, mokytis praktinio vairavimo.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjas padarė KET 59 punkto reikalavimų pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 128 str. 1 dalyje (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų (redakcija nuo 2007-07-21 iki 2007-12-31), tačiau, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2009-02-13 nutartyje (b.l.68-71), institucija nutarime T. T. veiką kvalifikavo tik pagal ATPK 127 str. 2 dalį, todėl toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu.

Aplinkybė, kad Policijos departamento išaiškinimas duotas jau po įvykio, įtakos atsakomybei kilti neturi.

Dėl pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 127 str. 2 dalį ir nukentėjusiosios padarytų KET pažeidimų.

Minėta, kad pagal ATP protokolą bei skundžiamą nutarimą pareiškėjas buvo patrauktas atsakomybėn už ATPK 127 str. 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų), kuris priežastiniu ryšiu buvo susietas su KET 53 ir 150 punktų reikalavimų nesilaikymu. KET 53 punktas (redakcija nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08) nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo (...), o 150 punktas- kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto (...). Pareiškėjo ir nukentėjusiosios aiškinimai dėl to skiriasi, antai pareiškėjas aiškino, kad jis važiavo viduriu eismo juostos, o iš paskos važiavusi nukentėjusioji- kairiau nei jis; gi nukentėjusioji teisme aiškino, kad pareiškėjas iki susidūrimo iš viso stovėjo dešinėje gatvės pusėje, ties pėsčiųjų perėja buvusioje lėtėjimo juostoje ir staiga, neparodęs jokio manevro signalo, suko kairėn į sankryžą.

Pareiškėjas, savo ruožtu, nurodo, kad nukentėjusioji nesilaikė KET 164, 173, 181 ir 75 punktų reikalavimų. KET 75 punktas (redakcija nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08) nustatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; 164 punktas- kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 173 punktas nustato, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, 181 punktas- kad, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.

Nustatant, ar kuris nors iš vairuotojų ir kokius KET reikalavimus pažeidė ir ar šie pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą, teismas mano esant reikšmingomis tokias nustatytas aplinkybes: 1) pareiškėjas tiek pirminiame paaiškinime, tiek teisme neneigė, kad iš ankto planavo daryti kairį posūkį, tačiau, nežiūrint to, prieš sankryžą važiavo eismo juostos viduriu, taigi, jo veiksmuose įžvelgtinas KET 150 punkto reikalavimų nepaisymas, nes tokia važiavimo maniera už jo važiuojančiam vairuotojui teikia neverbalinę informaciją, kad pirmasis vairuotojas sankryžoje ketina važiuoti tiesiai; 2) liudytojai A. P. ir S. P. teisme teigė, kad jų žmonos ir motinos vairuojamas automobilis važiavo ne arčiau dešiniojo kelkraščio, bet kairiau- arčiau skiriamosios gatvės linijos, nors jie sankryžoje turėjo važiuoti tiesiai, tad jos veiksmuose įžvelgiami KET 164 punkto pažeidimo požymiai; 3) eismo įvykio dieną patrulis A.Nugaras iš nukentėjusiosios žodžių užfiksavo, kad, jai važiuojant Vilniaus gatve, priekyje jos važiavo automobilis Audi, kuris sankryžoje iš pradžių suko į dešinę, po to- staiga į kairę; toks aiškinimas atitinka paties pareiškėjo nuo pat ATP bylos pradžios išlaikomą vienodą poziciją, kad jis važiavęs priekyje nukentėjusiosios vairuoto automobilio; A.Nugaro paaiškinimai 2008-03-03 dienos teismo posėdyje (b.l.43) neinformatyvūs, jis apie eismo įvykio aplinkybes nieko nepaaiškino, tik pareiškė tvirtinantis tarnybinio pranešimo turinį; 4) nukentėjusioji teismo posėdžių metu keitė paaiškinimus: antai ji, 2008-03-03 dieną teisme duodama paaiškinimus, tik tvirtino, kad į sankryžą jie įvažiavo vienu metu ir kad T. T. jai užtvėrė kelią iš dešinės (b.l.42); 2009-03-25 dienos posėdyje- kad jokio automobilio priekyje nebuvo, kad ji pareiškėjo automobilį Audi iki susidūrimo matė stovintį dešiniajame kelkraštyje- lėtėjimo juostoje- ir jis iš tos vietos staiga metėsi į kairę ir užtvėrė jai kelią (b.l.79-80), 2009-04-02 dienos posėdyje liudytojams A. P. ir S.P. pareiškus, kad jie nematė lėtėjimo juostoje stovinčio kokio nors automobilio ir kad, jų nuomone, T. T. galbūt atvažiavo iš Gruodžio 17-sios gatvės, nukentėjusioji paneigė savo ankstesnius teiginius.

Institucijos pareigūnai neapklausė kartu su T. T. važiavusio E. B., teismui taip pat nepavyko šios spragos ištaisyti, nes pastarasis bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išvykęs į Angliją.

Įvertinus išdėstytą, manytina, kad Institucija nesurinko neabejotinų T. T. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymų, teisme tai padaryti taip pat nėra galimybės, tad nutarimas naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti iš naujo papildomam eismo įvykių aplinkybių tyrimui. Tai darant, būtina: 1) išsiaiškinti neatitikimus pareigūno A.Nugaro 2007-11-06 tarnybiniame pranešime ir A. P. pirminiame paaiškinime; 2) apklausti kartu su T. T. važiavusį E. B.; 3) išsiaiškinti, ar nukentėjusioji padarė KET 173, 181 punktų reikalavimų pažeidimus; 4) paaiškėjus, kad T. T. padarė KET 150, o nukentėjusioji- KET 164, 173, 181 punktų reikalavimų pažeidimus, spręsti kurio vairuotojo padarytas pažeidimas (pažeidimai) sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Teismas atkreipia institucijos dėmesį, kad LVAT panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai pradedami skaičiuoti iš naujo (ATPK 35 str.4d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros grupės 2007m. lapkričio 9d. nutarimą Nr. F 059949, kuriuo T. T. paskirta 1500 Lt bauda, panaikinti, bylą grąžinti Ukmergės rajono policijos komisariatui atlikti papildomą eismo įvykio aplinkybių tyrimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė