Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Arūnas Neverdauskas Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-674-366/2012

2012 m. gruodžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu D. A. pagal ATPK 50 str. skyrė administracinę nuobaudą – 550 Lt baudą, už tai, kad jis 2011-10-22 tiksliai nenustatytu laiku iš G. Ž. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavogė G. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną SKYPE PHONE 3, padarydamas nukentėjusiajam 85 Lt žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog D. A. kaltė dėl ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo G. Ž., liudytojų A. K., J. V., R. Č., R. G. parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), asmens parodymo atpažinti protokolu, tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu ir ūkio subjektų, teikiančio elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, pateiktais duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, konkrečiai liudytojų A. K., J. V. ir R. Č. parodymai bei specialisto išvada, neginčijamai nepatvirtina D. A. kaltės dėl ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo. Išanalizavus šių asmenų parodymus matyti, jog jie pasakoja apie įvykį, kuris nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu, t.y. su G. Ž. priklausančio mobilaus ryšio telefono SKYPE PHONE 3 vagyste, todėl šie parodymai negali būti laikomi pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu D. A. kaltę, kadangi jie nei patvirtina, nei paneigia nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad įvykio vietoje rasti rankų pirštų pėdsakai yra palikti D. A., tik patvirtina, kad D. A. buvo įvykio vietoje, tačiau šios aplinkybės neginčija ir pats D. A.. Tačiau nors D. A. neigia pagrobęs G. Ž. mobiliojo ryšio telefoną, jo kaltė įrodyta kitais baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo G. Ž., liudytojo R. G. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolu bei tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu ir ūkio subjektų, teikiančio elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, pateiktais duomenimis. Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visuma, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog D. A. padarė ATPK 50 str. numatytą pažeidimą.

Kaip matyti D. A. versija, kad pats G. Ž. prašė parduoti telefoną atsirado tik teisme. Pasak D. A., jie būdami alaus bare išgirdo kalbas, jog jaunimas ieško pirkti telefono, G. Ž. jam pasakė pasiūlyti telefoną, jis paėmęs iš G. Ž. mobiliojo ryšio telefoną pasiūlė ir pardavė. Tuo tarpu nukentėjusysis G. Ž. viso proceso metu teigė, jog kalbos apie telefono pardavimą su D. A. nebuvo, kalbų, kad kažkam reikia telefono, negirdėjo. Mobiliojo ryšio telefoną „SKYPE PHONE 3“ turi tik vieną, jį naudoja, todėl tikslo jį parduoti neturėjo. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, pagrindo nėra, kadangi aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip neobjektyvius ar tendencingus, duodamus siekiant apeliantus apkalbėti, byloje nenustatyta. Bylos duomenimis G. Ž. iki šio įvykio nepažinojo D. A.. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas daromas išvadas dėl D. A. kaltės pagrįstai grindė būtent nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojo R. G. parodymai ir asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad D. A. atpažintas kaip asmuo, kuris pasiūlė pirkti telefoną. Liudytojas R. G. parodė, kad būtent D. A. pasiūlė pirkti telefoną, nors kalbų apie telefono pirkimą nebuvo, telefonas buvo be SIM kortelės. Taigi, šių įrodymų visetas visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. išsakytą versiją, kad telefoną jis pardavė su G. Ž. sutikimu.

Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (257 str.), kurie surinkti įstatymo nustatyta tvarka ir patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. D. A. paskirta ATPK 50 str. sankcijoje numatyta vidurkį atitinkanti bauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apibendrinęs, tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apelianto skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.