- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-348-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė (pran.), Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje dėl grąžinimo į darbą, neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-03-09 įsakymą Nr. P-46 dėl jos atleidimo iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į darbą Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme į vyresniosios specialistės pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą atliekant pilną atsiskaitymą taikant 9,5 koeficientą ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nurodė, kad ji nuo 1998-05-12 dirbo Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme raštinės vyresniąja specialiste, priimdavo ir registruodavo pateiktus ieškinius, skundus ir kitus procesinius dokumentus. Darbą atlikdavo nuoširdžiai ir sąžiningai, nebuvo nė karto bausta ar įspėta dėl netinkamai vykdytų pareigų. 2006-12-20 teismo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, susirinkime jie žodžiu buvo informuoti apie naujai patvirtintus etatus. 2007-01-02 jai buvo įteiktas raštiškas pasiūlymas dirbti ekspedicijos specialiste. Pasiūlymas dirbti ekspedicijos specialiste reiškė jos pažeminimą pareigose, todėl ji 2007-01-03 kreipėsi į atsakovą paaiškinimo dėl pateikto pasiūlymo, tačiau paaiškinimo negavo. Ji buvo supažindinta su 2007-01-08 atsakovo įsakymu dėl 2007-01-02 įspėjimo panaikinimo bei gavo pasiūlymą iki 2007-01-11 pasirinkti užimti vieną iš laisvų darbo vietų: ekspedicijos specialisto, vertėjo, tarnautojo-ekspeditoriaus, tarnautojo-specialisto. 2007-01-08 jai buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo nuo 2007-03-09. 2007-03-09 atsakovo įsakymu Nr. P-46 ji nuo 2007-03-09 atleista iš darbo neteisėtai pagal DK 129 str. 2 d. Jos (ieškovės) atliekamo darbo pobūdis ir vyresniojo specialisto pareigos nepasikeitė, po valdymo tvarkos pakeitimo išliko vyresniojo specialisto pareigybė, todėl ieškovės pareigų pavadinimo pakeitimas negali būti laikytinas darbo sutarties sąlygų pakeitimu. Darbdavys neturėjo teisės jai siūlyti užimti žemesnes pareigas, prisidengdamas struktūriniais pertvarkymais, todėl jo siūlymas užimti ne vyresniojo specialisto, o specialisto pareigas yra neteisėtas. Ji gali būti grąžinama į darbą ir dirbti tose pačiose pareigose. Atleidžiant ją iš darbo nebuvo tinkamai su ja atsiskaityta, nes nuo 2007-01-01 jai turėjo būti taikomas 9,5, bet ne 9,0 atlyginimo koeficientas, todėl darbo užmokestis buvo paskaičiuotas neteisingai. Taip pat netinkamai atliktas galutinis atsiskaitymas, nes netinkamai skaičiuotas vidutinis darbo dienos vidurkis. Pagal DK 141 str. 3 d. jai turi būti sumokėtas jos vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ieškovei L. T. 934,84 Lt sumą, susijusią su darbo užmokesčiu, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nuo 1998-05-12 ieškovė dirbo posėdžių sekretore Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. 2000-12-04 ji buvo perkelta dirbti kanceliarijos vyresniąja specialiste, taikant mokamam atlyginimui koeficientą 9,0. Ieškovė, eidama šias pareigas, priimdavo ir registruodavo pareiškimus, ieškinius, prašymus bei bylas, gautas iš kitų teismų. Vykdant Teismų tarybos 2006-02-11 nutarimą Nr. 13P-439, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininkės 2006-10-25 įsakymu Nr. 43 buvo patvirtinta teismo valdymo organizavimo schema, teismo pareigybių sąrašas ir etatų skaičius 2007 metams. Nuo 2007-01-01 vyresniojo kanceliarijos specialisto (ieškovės) pareigybės nebeliko, ekspedicijoje-priimamajame turėjo dirbti vyresnysis ekspedicijos specialistas (atsakantis už visą ekspedicijos-priimamojo darbą), ekspedicijos specialistas (kuris priima ir registruoja dokumentus, kuruoja priimamojo darbą), 4 tarnautojai-ekspeditoriai ir kurjeris. Ieškovei 2007-01-08 buvo pasirašytinai pasiūlyta dirbti ekspedicijos specialiste, vertėja, tarnautoja-ekspeditore, tarnautoja-sekretore. Taip pat ieškovė buvo pasirašytinai įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo 2007-03-09 bei išaiškintos priežastys, dėl kurių ieškovei siūlomos naujos pareigos. Negavus ieškovės raštiško sutikimo užimti siūlomas pareigas, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininkės 2007-03-09 įsakymu Nr. P-46 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 129 str. 2 d. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę, laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos, inicijuoti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str. 2 d., bei nurodė, kad atleidžiant ieškovę buvo laikytasi DK 130 str. 1 d. nustatytos tvarkos. Teismas nustatė, kad atleidus ieškovę iš darbo, jos buvęs etatas atkurtas nebuvo, kad darbo organizavimo pertvarkymo pasekmė buvo išplėstas darbuotojų dirbančiųjų ekspedicijoje-priimamajame skaičius, perskirstytos teismo raštinėje dirbančiųjų darbo funkcijos. Teismas nurodė, kad atsakovas siūlė ieškovei kitus darbus, tačiau ieškovė užimti siūlomų pareigų nesutiko, todėl atsakovas negalėjo ieškovės sutikimu perkelti ją į kitą darbą. Teismas pripažino, jog atsakovas siūlė ieškovei tinkamus darbus (įvertinus jos kvalifikaciją, patirtį, gebėjimus ir asmenines savybes), aukštesnės kvalifikacijos pareigoms ieškovės profesiniai gebėjimai nebuvo pakankami. Teismas pažymėjo, kad ekspedicijos-priimamojo vyresniojo specialisto pareigos, į kurias pretendavo ieškovė, buvo pasiūlytos be priekaištų dirbusiai darbuotojai, turinčiai nepilnametį vaiką, kurios stažas atliekant vyresniojo ekspeditoriaus (vadovaujant ekspedicijai-priimamajam) funkcijas skaičiuojamas nuo 1994-03-01, o darbo teisme stažas - nuo 1987 metų. Ieškovės darbo stažas einamose pareigose (ir viso teisme) yra mažesnis, ji neturi nepilnamečių vaikų, be to, jos darbe užfiksuoti nesklandumai. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė turėjo pirmenybę siūlant užimti ekspedicijos-priimamojo vyresniojo specialisto pareigas. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ieškovės atleidimą iš darbo pripažino teisėtu ir pagrįstu. Teismas nustatė, nebuvo pagrindo ieškovei apskaičiuojant darbo užmokestį taikyti 9,5 koeficiento. Teismas, nustatęs, kad atleidimo dieną su ieškove pilnai atsiskaityta nebuvo dėl atsakovo kaltės, nes jai liko neišmokėta 934,84 Lt, ir buvo pažeistas DK 141 str. 1 d., iš atsakovo ieškovei priteisė 934,84 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė L. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai, pripažinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-03-09 įsakymą Nr. P-46 dėl jos atleidimo iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į darbą Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme į vyresniosios specialistės pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą atliekant pilną atsiskaitymą taikant 9,5 koeficientą ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nurodo, kad 2006-02-11 Teismų Tarybos nutarimas Nr. 13 nereglamentuoja jos atliekamų pareigų pertvarkymo, jame nėra nurodytas joks darbuotojų funkcijų pasikeitimas, todėl šis nutarimas negali būti laikomas pagrindu įvykusiam jos darbo vietos pertvarkymui. Teismas netinkamai ir neteisėtai nusprendė, kad atsakovas siūlė jai tinkamus darbus, įvertinęs jos asmenines savybes, ir, kad aukštesnės kvalifikacijos pareigoms ieškovės profesiniai gebėjimai nebuvo pakankami. Teismo sprendimas yra formalus, nemotyvuotas, o tai prieštarauja CPK 270 str. Be jokio tyrimo nurodyta, kad ekspedicijos-priimamojo vyresniojo specialisto pareigos buvo pasiūlytos be priekaištų dirbusiai darbuotojai. Apeliantė pagal jos vykdytas darbo funkcijas galėjo užimti raštinės vyriausiojo specialisto, raštinės vyresniojo specialisto, raštinės specialisto, tarnautojo-sekretoriaus, vyresniojo ekspedicijos specialisto, ekspedicijos specialisto, tarnautojo ekspeditoriaus pareigas, tačiau teismas netyrė ir nesprendė jos kvalifikacinių galimybių užimti šias pareigas. Kadangi pasikeitė visų darbuotojų funkcijos, ji įgijo teisę pati pasirinkti kurį darbą dirbti, tačiau darbdavys sąmoningai pažeidė jos tokią teisę ir pasirinkimą, nes pasiūlė ne visas pareigas, kurios atitiko jos kvalifikaciją. Tai yra esminis darbo teisių pažeidimas, todėl jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Teismas nenurodė, kodėl kitų pareigų nepasiūlymas yra teisėtas. Darbdavio bei teismo lyginimas jos tik su D. K. , o ne su visais darbuotojais ir buvo esminis darbuotojo teisių pažeidimas. Jai einant vyresniojo specialisto pareigas pasiūlymas užimti specialisto ir tarnautojo pareigas, nesiūlant užimti vyresniojo ir vyriausiojo specialisto pareigų nėra adekvatus ir lygiavertis pasiūlymui, kurį gavo tos pačios ir žemesnės kvalifikacijos buvę specialistai ir vyresnieji specialistai. Struktūriniai pertvarkymai negali būti laikomi pagrindu pažeminti darbuotoją pareigose. Darbdavys netinkamai skaičiavo jos vidutinį darbo dienos vidurkį, ir dėl to netinkamai atliko galutinį atsiskaitymą. Pagal DK 141 str. 3 d., kai su atleidžiamu darbuotoju pilnai uždelsiama atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, tačiau teismas to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai ir pagrįstai nusprendė, jog Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme struktūriniai organizaciniai pertvarkymai buvo būtini, jie atlikti realiai, laikantis Teismų tarybos nutarimo reikalavimų ir kompetentingo organo sprendimu. Ieškovės įgyta techniko-planuotojo profesinė kvalifikacija nėra būtent tokia, kuri suteiktų jai privalumus lyginant su kitais teismo raštinės darbuotojais. Apeliantės patirtis atliekant darbo funkcijas nėra ta pati patirčiai tų raštinės darbuotojų, kurie dirbo ir dirba administracinių, baudžiamųjų, civilinių bylų raštinėse. Sprendžiant klausimą, kokią pareigybę siūlyti apeliantei, buvo vertinama jos kvalifikacija (patirtis atliekant darbines funkcijas, darbo stažas teisme, darbo stažas atliekant konkrečias funkcijas), lyginant su kitais ekspedicijos darbuotojais. Apeliantės darbo funkcijų apimtis buvo mažesnė nei ekspedicijos vyresniosios specialistės D. K. , taip pat ir darbo stažas teisme. Be to, D. K. augina 1999 m. gimusį sūnų. Panaikinus vieną vyresniojo specialisto etatą, ieškovei buvo pasiūlyta dirbti ekspedicijos specialisto pareigose, kurio pareigybių aprašyme išdėstytos darbo funkcijos savo turiniu buvo artimiausios apeliantės atliekamoms darbo funkcijoms ir jos pasirengimui dirbti šį darbą. Apeliantė iš darbo buvo atleista teisėtai. Teismas, atmetęs reikalavimą pripažinti 2007-03-09 įsakymą dėl atleidimo iš darbo neteisėtu, pagrįstai netenkino ir kitų ieškinio reikalavimų. Atleidimo dieną apeliantei buvo išmokėtos visos jai priklausančios piniginės išmokos, nebuvo uždelsta atsikaityti, tačiau kaip vėliau paaiškėjo buvo padaryta aritmetinė klaida apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Teismas ėmėsi visų priemonių, kad ši klaida būtų kuo greičiau ištaisyta, tačiau apeliantė sąskaitos nenurodė, neatvyko į teismą, jog ši klaida būtų ištaisyta. Teismo tyčios neišmokėti apeliantei priklausančių piniginių išmokų atleidžiant ją iš darbo nėra, todėl atsakovui negali būti taikoma sankcija, įtvirtinta DK 141 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog ieškovė L. T. iš darbo Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo atleista pagrįstai ir teisėtai pagal DK 129 str. 2 d.
Byloje nustatyta, kad ieškovė L. T. pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 1998-05-12 dirbo Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme posėdžių sekretore, nuo 2000-12-04 dirbo kanceliarijos vyresniąja specialiste, mokant atlyginimą, numatytą etatų sąraše 9,0 (b. l. 7-10). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininkės 2006-10-25 įsakymu Nr. 43, vykdant Teismų tarybos 2006-02-11 nutarimą, buvo patvirtinta teismo valdymo organizavimo schema, pareigybių sąrašas ir etatų skaičius 2007 metams, 2006-12-21 įsakymais Nr. 55 ir Nr. 56 buvo patvirtinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatų sąrašas, pareigybių aprašymai. Pagal byloje atsakovo pateiktus duomenis Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo įsteigti 3 vyriausiojo specialisto etatai, 4 vyresniųjų specialistų etatai (iki 2007-01-01 buvo penki), įvestos naujos pareigybės: ekspeditorius, sekretorius, techninis operatorius. Teismo raštinę sudaro baudžiamųjų bylų raštinė, civilinių bylų raštinė, administracinių bylų raštinė, teismo ekspedicija –priimamasis. Vyriausiųjų specialistų etatai, 3 vyresniųjų specialistų etatai ir 3 specialistų etatai buvo paskirstyti raštinės darbuotojams, dirbantiems su bylomis. Teismo ekspedicijoje-priimamajame nuo 2007-01-01 turėjo dirbti vyresnysis ekspedicijos specialistas, 4 tarnautojai – ekspeditoriai ir kurjeris. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo keičiamas darbo organizavimas, kurio metu nebuvo panaikintos darbuotojų vykdytos funkcijos, nesumažėjo darbuotojų skaičius. Ieškovė iki darbo organizavimo pakeitimo vykdė šias funkcijas: dokumentų ir bylų (gaunamų) priėmimas, dokumentų ir bylų registravimas, informacijos teikimas. Šios funkcijos išliko ir po darbo organizavimo pakeitimo. Šias funkcijas turi atlikti darbuotojas, dirbantis ekspedicijoje-priimamajame. Iš byloje pateiktų darbuotojų, kurie turi dirbti ekspedicijoje-priimamajame, pareigybių aprašymų, atsakovo pateiktos atliekamų pagrindinių funkcijų palyginimo lentelės (b. l. 142-143) matyti, kad darbuotojams buvo padidintos jiems tenkančių atlikti funkcijų apimtys, t. y. buvo keičiamos darbo sąlygos. DK 120 str. 1 d. numato, kad kai keičiamas darbo organizavimas darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, jis gali būti atleidžiamas iš darbo pagal DK 129 str. laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Ieškovei buvo pasiūlyta dirbti ekspedicijos specialiste, kurios funkcijos būtų: priimamojo (ekspedicijos –priimamojo dalies) darbo organizavimas, kontrolė, priimamojo darbuotojų darbų paskirstymas, priimamojo darbuotojų apmokymas, gautų dokumentų (bylų) priėmimas, apskaita, gautų dokumentų (bylų) registravimas, duomenų į informacinę sistemą įvedimas, dokumentų (bylų) adresatams paskirstymas, dokumentų parengimas perdavimui ir perdavimas archyvui, dokumentų išdavimas pagal gautus prašymus, dokumentų kopijų rengimas, informacijos teikimas, kiti pavedimai. Atsakovas ieškovei 2007-01-02 buvo pasiūlęs dirbti ekspedicijos specialiste, nesikeičiant kitoms būtinosioms darbo sąlygomis, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko. Atsakovas ieškovei 2007-01-08 pasiūlė dirbti ekspedicijos specialiste, vertėja, tarnautoja-ekspeditore, tarnautoja-sekretore ir įspėjo, kad ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, vadovaujantis DK 120 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 2 d. bus atleista iš darbo pagal DK 129 str. 2 d. Ieškovė nesutiko su pateiktu pasiūlymu ir dėl to buvo atleista iš darbo 2007-03-09 pagal DK 129 str. 2 d.
Ieškovė L. T. nurodo, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad atsakovas jai nepasiūlė raštinės vyriausiojo specialisto, raštinės vyresniojo specialisto, raštinės specialisto, vyresniojo ekspedicijos specialisto pareigų, kurias ji pagal savo darbo patirtį, kvalifikaciją, kompetenciją ir profesinius gebėjimus galėjo užimti, kad jai darbdavys turėjo siūlyti visas naujai įsteigtas pareigybes, o ne siūlyti artimiausias pareigas užimančioms pareigoms. Šie ieškovės argumentai nepripažintini pagrįstais, nes, kaip jau buvo minėta Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo vykdomas darbo organizavimas, kurio metu pasikeitė darbuotojų, tame tarpe ieškovės, darbo sąlygos, o ne buvo atliktas toks pertvarkymas, kurio metu dirbusių asmenų funkcijos būtų perskirstytos taip, kad ieškovės pareigybė būtų visiškai neišlikusi, jos atliekamos funkcijos nebebūtų visiškai atliekamos ar būtų paskirtos kitam darbuotojui, ar išskirstytos atlikti keliems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008, nurodė, kad pagal DK 129 str. 2 d. svarbia atleidimo iš darbo priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai, kurie reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti visiškai neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims, tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad ieškovė iš darbo pagal DK 129 str. 2 d. yra atleista ne dėl to, kad dėl darbo organizavimo pertvarkymo ieškovei neliko dalies jos anksčiau vykdytų funkcijų ar jos darbo vieta tapo nebereikalinga, o dėl to, kad ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, kaip kad tai numato CPK 120 str. 1 d., ir atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 129 str. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad dėl darbo organizavimo pertvarkymo panaikinus kanceliarijos vyresniojo specialisto etatą ir perdavus šias funkcijas kitiems darbuotojams, ieškovės darbo funkcijų atlikimas tapo nebereikalingas, tačiau byloje surinkti įrodymai ir atsakovo nurodomos aplinkybės procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad ieškovės, kaip ir kitų darbuotojų, atliekamos funkcijos išliko.
Kadangi darbuotojams buvo keičiamos darbo sąlygos, t. y. nebuvo mažinamas darbuotojų skaičius ir dėl pertvarkymo nebuvo atleidžiami darbuotojai, ieškovės atliekamos funkcijos, kai ji dirbo vyresniąja kanceliarijos specialiste, išliko, todėl ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad jai turėjo būti siūlomos raštinės vyriausiojo specialisto, raštinės vyresniojo specialisto, raštinės specialisto pareigos. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, kad užimti vyriausiųjų specialistų, vyresniųjų specialistų ir specialistų, dirbančių administracinių, baudžiamųjų ir civilinių bylų raštinėse, pareigas buvo siūloma tiems darbuotojams, kurie šias funkcijas atliko iki struktūrinių organizacinių pertvarkymų, teismo raštinės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatų palyginimo lentelėje pateikti duomenys (b. l. 146). Ieškovės pareigybė buvo vyresnioji kanceliarijos specialistė, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovė dirbo priimamajame ir priiminėjo ieškinius, pareiškimus, skundus. Tokias aplinkybes nurodė ieškovė ir ieškinyje. Ieškovės darbas nebuvo susijęs su civilinėmis bylomis, ji neatlikinėjo funkcijų, kurias iki darbo organizavimo pertvarkymo atlikinėjo darbuotojai, dirbantys su byloms, ir kuriems buvo pasiūlytos vyriausiojo specialisto, vyresniojo specialisto, specialisto pareigos raštinėse.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovei turėjo būti pasiūlytos vyresniojo ekspedicijos specialisto pareigos, kurios buvo pasiūlytos D. K. . Pagal bylos duomenis iki pertvarkymo D. K. dirbo vyresniąja ekspeditore. Ji atliko šias funkcijas: ekspedicijos (raštinės padalinio) darbo organizavimas, dokumentų (gaunamų ir siunčiamų) priėmimas, dokumentų registravimas, dokumentų parengimas išsiuntimui, dokumentų parengimas perdavimui ir perdavimas archyvui, kiti pavedimai. D. K. atliekamos funkcijos iki pertvarkymo buvo platesnės nei ieškovės, todėl atsakovas turėjo pagrindą D. K. siūlyti dirbti vyresniąja ekspedicijos specialiste. Be to, atsakovas byloje teikė įrodymus, kad D. K. darbo stažas yra žymiai didesnis nei ieškovės. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad jai turėjo būti pasiūlytos šios pareigos, atsižvelgiant į jos turimą išsilavinimą, nes darbuotojo kvalifikacija yra suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis, kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą, kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad D. K. aplaidžiai atliko savo darbą, t. y. buvo paviešintos nukentėjusiųjų pavardės, iš Vilniaus apygardos teismo gautą civilinę bylą naujam nagrinėjimui 2007-01-19 atidavė į archyvą, 2007-01-26 teisme gautos bylos iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros buvo registruotos tik 2007-01-29 ir 2007-01-30. Šie apeliacinio skundo argumentai ir prie apeliacinio skundo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad D. K. kvalifikacija buvo žemesnė nei ieškovės ir jai atsakovas negalėjo pasiūlyti dirbti vyresniąja ekspedicijos specialiste nuo 2007-01-01.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintini ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai pripažinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-03-09 įsakymą Nr. P-46 dėl jos atleidimo iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į darbą Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme į vyresniosios specialistės pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei nebuvo jokio pagrindo nuo 2007-01-01 taikyti atlyginimo koeficientą 9,5, nes ieškovė nuo 2007-01-01 neatliko funkcijų, už kurių atlikimą ieškovei turėjo būti mokamas atlyginimas, taikant koeficientą 9,5. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo 2007-03-09, su ja pilnai neatsiskaitė, neteisingai apskaičiuodamas keturių mėnesių išeitinę išmoką, t. y. nepriskaičiavo 1335,48 Lt, atskaičius mokesčius ieškovei realiai nebuvo išmokėta 934,84 Lt suma (b. l. 46). Atsakovas 2007-05-29 pranešimu prašė ieškovę atvykti į buhalteriją atsiimti išmoką, pranešti duomenis apie banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai (b. l. 47). Ieškovė neatvyko pasiimti jai neišmokėtos išmokos dalies, nenurodė atsakovui banko sąskaitos numerio, ir todėl nepriskaičiuota išmokos suma ieškovei liko neišmokėta. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 934,84 Lt, t. y. išmoką be mokesčių, tačiau netenkino ieškinio reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo pagal DK 141 str. 3 d. Sprendimo dalis, kuria visiškai nemotyvuotai atmestas ieškinio reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, panaikintina, šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką. Ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 1364,96 Lt. Minėtas ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo išmokėta tik dalis jai priklausančios išmokos, į tai, kad po 2007-05-29 ieškovė turėjo galimybę gauti neišmokėtos išmokos dalį, tačiau tik dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių išmokos dalies ji nėra gavusi. Atmestini atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad atsakovui negali būti taikoma sankcija, įtvirtinta DK 141 str. 3 d. dėl to, kad nėra atsakovo tyčios neišmokėti apeliantei priklausančių piniginių išmokų atleidžiant ją iš darbo, nepriemoka atsirado dėl aritmetinės klaidos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. DK 141 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ieškovės kaltės 2007-03-09 su ja pilnai nebuvo atsiskaityta, todėl nustačius, kad atsakovas pilnai neatsiskaitė su ieškove ne dėl jos kaltės, t. y. neįvykdė jam DK 141 str. 1 d. priskirtos pareigos, atsakovo atžvilgiu turi būti taikoma DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbdaviui sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką, taikoma tik tada, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio ar daugiau mėnesių darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-350/2001, 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Kai darbuotojui nėra išmokėtas darbo užmokestis, tai darbo užmokestis jam priteisiamas kartu su mokesčiais, todėl apskaičiuojant darbdaviui sankciją remiamasi 1335,48 Lt suma. Ieškovei už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2007-03-09 iki 2007-05-29 priteistina 3624,81 Lt suma.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės L. T. ieškinio reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, panaikintina ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, t. y. priteistina ieškovei iš atsakovo 3624,81 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. T. ieškinio reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, panaikinti ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei L. T. iš atsakovo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 3624,81 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.