Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjo R. S. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, pareiškėjai A. S. bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovei Onai Baranauskeinei, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir A. S. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bažnytinė šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), o į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini)., akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalys prašo panaikinti jų santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą akto įrašą ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Kreditorius AB DNB prašymui ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai neprišatrauja ir reikalavimų pareiškėjams nepareiškė (b.l. 49).

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė turtą, kurį sutuoktiniai įgijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, padalinti lygiomis dalimis – po ½ dalį, įpareigojant R. S. pusę automobilio vertės – 4230 Lt, pervesti mokesčių inspekcijai padengti dalį A. S. mokestinės nepriemokos, o mokestinę nepriemoką – 189 087,36 Lt, susidariusią dėl A. S. kaip ūkininko ūkio veiklos, padalinti R. S. ir A. S. lygiomis dalimis po 94 543, 68 Lt.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė prašė tenkinti reikalavimą dėl automobilio padalinimo lygiomis dalimis, argumentuodama tuo, kad jis įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi vedybų sutartis sudaryta jau po to kai buvo įsigytas automobilis ir priskaičiuoti mokesčiai A. S.. Reikalavimą dėl mokestinės nepriemokos padalinimo pareiškėjams lygiomis dalimis atstovė prašo spręsti teismo nuožiūra, nes sutiko ir patvirtino, kad nepriemoka paskaičiuota už 2005 m. II ketvirčio A. S. deklaruotas mažesnes pajamas, kai santuoka dar nebuvo sudaryta, be to ši prievolė yra ginčijama administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas tenkintinas, o trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.

Iš prašymo turinio, prie jo pateiktų dokumentų ir pareiškėjų paaiškinimų posėdžio metu galima daryti išvadą, kad pareiškėjų santuoka iširo ir nėra galimybių sutuoktiniams susitaikyti bei atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.53 str. 1 d., 2 d.).

Nors sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir yra perteklinių sąlygų, tačiau pati sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių ir jų kreditorių teisėtų interesų, todėl ji tvirtintina (CK 3.53 str. 3 d., 4 d.), išskyrus tas sutarties sąlygas, kuriose aptarti klausimai jau yra išspręsti vedybų sutartyje ir tas kuriose nėra jokių konkrečių vykdytinų įsipareigojimų ir kurios nesukuria jokių teisių ir pareigų.

Nutraukiant santuoką bendru sutarimu įstatymas reikalauja sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje be kitų sąlygų būtina aptarti turto padalijimą bei sutuoktinių tarpusavio turtines teises ir pareigas (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.53 str. 3 d., 4 d.). Šis reikalavimas sutuoktiniams numatytas todėl, kad paprastai santuokos nutraukimu pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 str. 4 p., 3.116 str. 1 d.) ir teismas privalo padalinti tokį sutuoktinių turtą. Tačiau CK 3.116 str. 2 d. numatyta, kad CK trečios knygos VIII skyriaus normos, reglamentuojančios turto, kuris yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, padalijimą, netaikomos jeigu yra sutuoktinių sutartis dėl bendro turto padalijimo. Tokią praktiką įtvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2010-03-20 nutarime Nr. 3K-P-186/2010 išaiškino, kad reikalavimas padalinti bendrą turtą netaikomas tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.).

CK 3.116 str. 2 d. numatyta bendro sutuoktinių turto padalijimo sutartis yra ir vedybų sutartis, kadangi įstatymas leidžia sutuoktiniams susitarti, jog turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant santuokoje, yra kiekvieno asmeninė nuosavybė (CK 3.104 str. 1 d. 1 p.), jie gali susitarti ne tik dėl turto buvusio vedybų sutarties sudarymo metu, bet ir dėl būsimo turto teisinio režimo (CK 3.104 str. 3 d.). Pareiškėjai savo 2010-09-22 vedybų sutartyje (b.l. 20-24) nustatė visiško atskirumo turto teisinį režimą tiek iki santuokos įgytam turtui (vedybų sutarties 3.1. p.), tiek gyvenant santuokoje įgytam turtui (vedybų sutarties 3.2. p.). Todėl 2008-08-06 R. S. vardu įregistruotas automobilis Renault Megane nuo vedybų sutarties sudarymo tapo asmenine jo nuosavybe (vedybų sutarties 3.2.2. p.), nes sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymu nustatytą šio turto teisinį režimą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, egzistavusi iki šios sutarties sudarymo, pasibaigė (CK 3.100 str. 7 p.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas konstatuoja, kad santuokos pasekmių nutraukimo sutartyje pareiškėjai neprivalo dar kartą spręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimo, o teismas neturi tvirtinti tokių sutarties sąlygų, nes sutuoktiniai nuo 2010-09-22 vedybų sutarties sudarymo momento bendro turto jau nebeturi. Todėl visas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktas, kuriame pakartotinai aptariami santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimai, netvirtintinas, nes visi jame numatyti klausimai jau yra išspręsti vedybų sutartyje.

Pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuo 2010-09-22 yra įregistruota vedybų sutarčių registre ir pareiškėjai gali ją panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 3.103 str. 3 d.). Vadinasi, nenuginčijęs vedybų sutarties galiojimo, tretysis asmuo, negali reikalauti padalinti R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio kitaip nei numatyta vedybų sutartyje, t.y. lygiomis dalimis abiem sutuoktiniam su pusės sumos kompensavimu, todėl šis jo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors pareiškėjų vedybų sutarties 3.12. punkte taip pat yra išspręstas ir jų prievolių pobūdis pagal visas jų skolas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, nes buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-20 nutarime Nr. 3K-P-186/2010), tačiau sprendžiant pareiškėjų prašymą šioje byloje tvirtintinas ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punktas, nes pareiškėjai jame papildomai susitaria dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų vykdant solidarią prievolę bankui, kurios nėra aptartos vedybų sutartyje. Kadangi šis sutarties punktas nekeičia kreditavimo sutartyje (b.l. 29-35) įtvirtintos abiejų sutuoktinių solidarios atsakomybės prieš kreditorių, todėl ši sutarties sąlyga nepažeidžia nei sutuoktinių, nei kreditoriaus interesų ir gali būti tvirtinama.

Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens reikalavimas padalinti A. S. mokestinę nepriemoką jai ir R. S. lygiomis dalimis yra nepagrįstas, o pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punktas netvirtintinas, nes klausimas dėl asmeninių ir bendrų sutuoktinių prievolių jau yra išspręstas vedybų sutarties 3.12. punkte.

Visų pirma, pagal Mokesčių administravimo įstatymą A. S. prievolė mokėti savo ūkininko ūkio mokesčius yra asmeninė jos prievolė pagal įstatymą, kuri taip pat apibrėžta ir sutuoktinių vedybų sutartyje (vedybų sutarties 3.2.4. p. - 3.2.6. p. ir 3.12. p.). Antra, trečiojo asmens atstovė pripažino pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kuri taip pat matoma ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2010-10-12 Sprendimo Nr. 68-5 (b.l. 15-19), kad A. S. mokestinė nepriemoka susidarė dėl 2005 m. II ketvirtį deklaruotų mažesnių pajamų, kai tuo tarpu santuoka į civilinės metrikacjos apskaitą įtraukta tik 2007-09-05 (b.l. 5). Trečia, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pateiktų administracinių teismų nutarčių (b.l. 70-75) matyti, kad mokesčių administratoriaus sprendimas dėl nurodymo sumokėti mokesčius nėra įsiteisėjęs, todėl tretysis asmuo iš viso per anksti teigia, kad šiuo metu egzistuoja A. S. prievolė sumokėti priskaičiuotą mokestinę nepriemoką.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos A. S. mokestinė nepriemoka, galimai susidariusi dėl jos ūkininko ūkio veiklos, vykdytos iki santuokos sudarymo, yra jos asmeninė prievolė, kurios pagristumą nustačius administracinėje byloje, tretysis asmuo, atsižvelgiant ir į vedybų sutarties sąlygas, negalėtų reikalauti dalinti ją lygiomis dalimis su sutuoktiniu. Be to, jeigu tretysis asmuo mokestinę A. S. nepriemoką traktuoja kaip bendrą sutuoktinių prievolę, tai jis privalo įrodyti, kad nauda iš šios nepriemokos buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams, tačiau tokių įrodymų nepateikė, o tokia nauda jeigu ir buvo tai dar iki santuokos sudarymo.

Atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo negali reikalauti dalinti nei asmeninės R. S. nuosavybės – automobilio, nei asmeninės A. S. prievolės dėl galimai nesumokėtų mokesčių, reikalavimas įpareigoti R. S. pusę automobilio vertės pervesti mokesčių inspekcijai padengti dalį A. S. mokestinės nepriemokos taip pat atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pro­cesinių dokumentų įteikimu, pareiškėjų prašymu priteistinos lygiomis dalimis iš jų abiejų, t.y. po 8,05 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 541 str., teisėjas

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl evangelikų liuteronų bažnyčios nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sudarytos R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokos, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Patvirtinti R. S. ir A. S. 2011 m. lapkričio 8 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys sutaria, kad:

Kreditą (paskolą, palūkanas bei kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus) pagal 2008-07-16 su banku DnB Nord pasirašytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja grąžinti asmeniškai ir jį grąžinęs įsipareigoja nereikalauti jokių kompensacijų už šios prievolės įvykdymą, tačiau R. S. prievolės nevykdant, kreditoriui Sutuoktiniai atsako tokiomis sąlygomis ir tvarka, kaip tai numatyta paskolos sutartyje. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.Sutuoktiniai pareiškia ir užtikrina, kad jiems nereikalingas vienas kito išlaikymas. Po santuokos nutraukimo Sutuoktiniai pasilieka pavardes – „S.“ ir „S.“. Šalys pareiškia, kad šia sutartimi išsprendė visas savo turtines teises ir pareigas, dalintino turto neturi, materialinių pretenzijų viena kitai neturi. Sutuoktiniai pareiškia, kad jiems žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio nuostatos ir kad ši Sutartis nepažeidžia nė vieno iš jų teisių ir teisėtų interesų.

Priteisti iš R. S. ir A. S. po 8,05 Lt (aštuonis litus 05 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.