Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., M. J. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuteistojo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas M. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-10-17 13.40 val. iki 2015-10-19 12.05 val., įskaitant 2 dienas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę D. S., o būtent: 2015 m. spalio 17 d., apie 13.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą trenkė jai į veido sritį, taip nukentėjusiajai D. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir nosies nugarėlėje.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (M. J. padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, D. S. buvo suduotas vienas smūgis į veidą), taip pat į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant apelianto asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką M. J. padarė būdamas praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumui neišnykus, neatliktos laisvės apribojimo bausmės metu ir praėjus tik mėnesiui po 2015-09-17 apkaltinamojo nuosprendžio Šiaulių apylinkės teisme jo atžvilgiu priėmimo, kuris įsiteisėjo 2016-01-14. Pažymėtina, kad, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Be to, M. J. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, daugelis jų susiję su alkoholio vartojimu, nusikalstamą veiką padarė turėdamas net 10 galiojančių administracinių nuobaudų (110 - 119 b. l.). Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prieš keletą savaičių įsidarbino, o byloje yra pažymą, jog M. J. vykdo individualią veiklą (120 b. l.), tačiau apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinio. Be to, nuteistasis taip pat nurodo, kad augina ir išlaiko 3 mažamečius vaikus, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, jų nepateikė ir apeliantas.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos tam, kad būtų galima neskirti laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus tai, kad M. J. už LR BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra gerokai mažesnė už BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido, šie argumentai yra svarbūs, tačiau nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad M. J. bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) netaikytinas, kadangi jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga neigiama, t. y. kaltinamojo ankstesni teistumai yra už smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikaltimus (recidyvas), naujas nusikaltimas padarytas teistumui neišnykus, padaryti administraciniai teisės pažeidimai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. J. turi polinkį pažeidinėti įstatymus, o anksčiau jam paskirtos kitos švelnesnės bausmių rūšys teigiamo poveikio neturėjo, nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu M. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.