Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011 m. lapkričio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį – 3 trijų metų laisvės atėmimo bausme;

3. 2012 m. kovo 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. rugpjūčio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4. 2019 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto;

5. 2022 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų (2022 m. rugsėjo 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

(duomenys neskelbtini) A. P. 2023 m. sausio 24 d., apie 14.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine E. K. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai E. K. smūgį galva į galvą, po to ne mažiau kaip keturis kartus sudavė kumščiu į galvos sritį ir galvą dengusias rankas, tęsdamas nusikalstamą veiką, E. K. nuo jos atžvilgiu naudojamo smurto pasislėpus balkone, spyrė jai į veidą, po to sugriebęs ją už rankų, jėga nutempė į vonios kambarį ir liepė lipti į vonią, kurioje ant jos pylė vandenį ir dušo maišytuvo galva sudavė jai vieną kartą į viršugalvį, tuo padarė nukentėjusiajai E. K. odos nubrozdinimą viršugalvyje, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, smakro dešinėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, taip padarė nukentėjusiajai E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą bei fizinio smurto naudojimo metu grasino E. K. susidorojimu, sakydamas, kad ją nužudys, kas buvo nukentėjusiajai E. K. po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

Be to, T. A. P. 2023 m. sausio 28 d., apie 10.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine E. K. metu, mažamečių vaikų J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) ir J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, tyčia sudavė nukentėjusiajai E. K. kumščiu ne mažiau kaip septynis smūgius į nugarą, rankas ir kojas, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į kojas, tampė ją už plaukų, įkando į kairę plaštaką ir sugriebęs rankomis už kaklo, jį suspaudė, tuo padarė nukentėjusiajai E. K. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, krūtinės dešinėje, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o mažamečiams nukentėjusiesiems J. P. ir J. K. – baimę, išgąstį ir kitas neigiamas emocijas, bei fizinio smurto naudojimo metu grasino E. K. susidorojimu, sakydamas, kad ją nužudys, kas buvo nukentėjusiajai E. K. po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

Be to, (duomenys neskelbtini) A. P. 2023 m. sausio 28 d., apie 11.05 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventinės E. K. motina S. K. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai S. K. smūgį delnu į veidą, po to kumščiu sudavė smūgį į kaklą, spyrė į nugarą, sugriebęs už vilkėto palto gobtuvo ją tampė ir nemažiau kaip tris kartus į S. K. metė daiktus, tuo sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) A. P. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad sutinka dėl visko, kas nurodyta kaltinime. (duomenys neskelbtini) mušė, bet su ja susidoroti nenorėjo. Viskas vyko jo bute, adresu (duomenys neskelbtini) E. K. sudavė smūgius, naudojo smurtą prieš ją. Liepė E. K. eiti į vonią, pylė ant jos vandenį, nes norėjo, kad ji nusiramintų. Į vonią E. K. tempė, nes ji buvo kruvina, norėjo, kad nusipraustų. Sudavė E. K. smūgius, padarė jai sužalojimus, kurie nurodyti specialisto išvadoje. Buvo pyktis ir emocija, gal ir grasino E. K., bet to įvykdyti nenorėjo. Nenorėjo nieko blogo jai. Su nukentėjusiąja kartu gyvena 4-5 metus. Augina du mažamečius vaikus. Šiuo metu gyvena atskirai. Apie penkis 5 mėnesius gyvena atskirai. Tikslo nužudyti E. K. neturėjo. Pasakė, kad nužudys, bet nenorėjo to padaryti, tai buvo emocija. Daug visko, ką darė, ar sakė, neatsimena. Suduodamas smūgius suprato, kad sukelia nukentėjusiajai skausmą. Supranta, kad jo žodžiai apie nužudymą (duomenys neskelbtini) turėjo išgąsdinti, galėjo suprasti, kad jo grasinimas realus, bet ji jį išprovokavo, pati pjaustėsi ir darė nesąmones. 2023 m. sausio 24 d. dėl ko įvyko konfliktas, neatsimena. Viskas kaupėsi daug dienų. Iškilo senos nuoskaudos. 2023 m. sausio 24 d. atvykus pareigūnams, abu su (duomenys neskelbtini) nusprendė jų neįsileisti, nenorėjo, kad kviestų vaikų teises. Kaip pamatė atvykusius gaisrininkus, tada atidarė duris. Tarp jų konfliktai būdavo dažni. Nesutardavo dėl vaiko, kuris turi ligą, dėl pavydo, abu pavydūs, dėl nepriteklių. Barėsi su nukentėjusiąją, nes griuvo jo gyvenimas, sirgo depresija, buvo išlaikomi iš jo tėvų. Antras konfliktas 2023 m. sausio 28 d. dėl ko įvyko nepamena. Vaikai kartais matydavo jų konfliktus. Norėjo daug kartų skirtis su E. K., bet neišsiskyrė dėl vaikų. Ji gal irgi norėjo, bet kodėl nesiskyrė su juo, negali pasakyti. Iš dalies pripažįsta, kad 2023 m. sausio 28 d. smurtavo prieš E. K. mamą S. K.. Pilnai nepamena visko. Smurtavo, nes S. K. jį įžeidinėjo, provokavo, tyčiojosi iš jo ir jo tėvų, sakė, kad jis yra „nervininkas“.Seniau su E. K. mama santykiai buvo geri. Kai su E. K. pradėjo pyktis, santykiai su jos mama S. K. tapo blogi. S. K. negyvena kartu su jais, ją į namus pakvietė E. K., kad padėtų (duomenys neskelbtini) išsikraustyti. S. S. (duomenys neskelbtini) delnu vieną kartą į veidą. N. S. (duomenys neskelbtini) į galvą, sudavė tik smūgį delnu į kaklą. S. K. į nugarą netrenkė, netampė jos už kapišono, tik metė į ją maišą su rūbais. Suprato, kad S. K. sukėlė fizinį skausmą suduodamas ranka. Savo elgesį vertina labai blogai. S. K. atsiprašo. E. K. po įvykio atsiprašė, po visko bandė su (duomenys neskelbtini) susitaikyti. Šiuo metu niekur nedirba. Ankščiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ten įvyko nesusipratimas, nepranešė, kad išeina iš darbo. Yra teistas ir už smurtą prieš E. K.. Atlikęs bausmę iš karto nuvyko pas (duomenys neskelbtini), norėjo su ja kartu gyventi. Vaikšto dabar pas specialistus, vartoja vaistus. Nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį sutinka atlyginti, uždirbs ir atsiduos. B. K. g. (duomenys neskelbtini) jo tėvų nuosavybė. Nenori jo užleisti (duomenys neskelbtini) su vaikais. (duomenys neskelbtini) sako, kad vaikai ne jo, dabar padavė jį alimentams. Labai gailisi dėl visko, atsiprašo, pripažįsta, kad labai suklydo, nenorėjo joms nieko blogo. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, nori prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Asmens neblaivumo nustatymo duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 28 d. 11.24 val. E. K. nustatytas 0,00 promilių blaivumas, 2023 m. sausio 28 d. 11.25 val. S. K. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 51-54).

2023 m. sausio 28 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono Policijos komisariato R. S. tyrėjos E. I. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2023 m. sausio 28 d. atvykus pagal gautą pranešimą (pranešėja E. K.), E. K. nurodė, kad mažamečių vaikų akivaizdoje sugyventinis (duomenys neskelbtini) A. P. jai rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno sritis, taip pat jis smurtavo ir prieš jos motiną S. K.. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruvos rankų srityse, gumbas ir nubrozdinimas kaktoje. (duomenys neskelbtini) A. P. iki atvykstant pareigūnams iš įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 47-50).

III. 2023 m. sausio 24 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo (duomenys neskelbtini) A. P. padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu sudavė kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajai E. K.. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla. Tai, kad (duomenys neskelbtini) A. P. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, bei kad tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios E. K., liudytojų S. K. ir Ž. O. įrodymų tyrimo teisme metu duoti parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2023 m. sausio 24 d. apie 14.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sudavė nukentėjusiajai E. K. smūgį galva į galvą, po to ne mažiau kaip keturis kartus sudavė kumščiu į galvos sritį ir galvą dengusias rankas, tęsdamas nusikalstamą veiką, E. K. nuo jos atžvilgiu naudojamo smurto pasislėpus balkone, spyrė jai į veidą, po to sugriebęs ją už rankų, jėga nutempė E. K. į vonios kambarį ir liepė lipti į vonią, kurioje ant jos pylė vandenį ir dušo maišytuvo galva sudavė jai vieną kartą į viršugalvį, tuo padarė nukentėjusiajai E. K. odos nubrozdinimą viršugalvyje, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, smakro dešinėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, taip padarė nukentėjusiajai E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą (duomenys neskelbtini) A. P. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad grasinimas buvo realus. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Nors kaltinamasis apklausiamas įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis visiškai pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, kad supykęs ir būdamas labai susijaudinęs grasino nukentėjusiajai, sakydamas, kad „nužudysiu“, bet to padaryti tikrai neketino, buvo tik emocija. Supranta, kad jo žodžiai apie nužudymą, E. K. turėjo išgąsdinti. Nukentėjusioji jį provokavo, pjaustėsi, darė nesąmones. Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – nukentėjusiosios E. K., liudytojų S. K. ir Ž. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, tyrimo metu gauti duomenys, t. y. tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. sausio 24 d., apie 14.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine E. K. metu, fizinio smurto naudojimo metu grasino E. K. susidorojimu, sakydamas, kad ją nužudys, kas buvo nukentėjusiajai E. K. po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

(duomenys neskelbtini) A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad jis, smurtaudamas prieš E. K., esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti šeimos nario, kartu su juo gyvenančios sugyventinės E. K. sveikatą.

IV. 2023 m. sausio 28 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Dėl 2023 m. sausio 28 d. konflikto parodė, kad viskas buvo taip kaip nurodyta kaltinime. Nukentėjusiajai E. K. sudavė smūgius, naudojo prieš ją fizinį smurtą. Vaikai tuo metu buvo namuose, matė jų konfliktą. Konflikto metu grasino nukentėjusiajai ją nužudyti, liepė išeiti. Jis tikrai neketino tai daryti, supranta, kad žodžiai apie nužudymą galėjo ją išgąsdinti.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo (duomenys neskelbtini) A. P. padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, matant mažamečiams vaikams, konflikto metu sudavė kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajai E. K.. Tai, kad (duomenys neskelbtini) A. P. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, bei kad tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o mažamečiams nukentėjusiesiems J. P. ir J. K. – baimę, išgąstį ir kitas neigiamas emocijas, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų E. K., S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2023 m. sausio 28 d. apie 10.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų, mažamečių vaikų J. P. ir J. K. akivaizdoje, tyčia sudavė nukentėjusiajai E. K. kumščiu ne mažiau kaip septynis smūgius į nugarą, rankas ir kojas, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į kojas, tampė ją už plaukų, įkando į kairę plaštaką ir sugriebęs rankomis už kaklo, jį suspaudė, tuo padarė nukentėjusiajai E. K. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, krūtinės dešinėje, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o mažamečiams nukentėjusiesiems J. P. ir J. K. – baimę, išgąstį ir kitas neigiamas emocijas. (duomenys neskelbtini) A. P. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad grasinimas buvo realus. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nors kaltinamasis apklausiamas įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis visiškai pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, kad supykęs ir būdamas labai susijaudinęs grasino nukentėjusiajai, sakydamas, kad „nužudysiu“, bet to padaryti tikrai neketino. Buvo tik emocija. Supranta, kad jo žodžiai apie nužudymą, E. K. turėjo išgąsdinti, nukentėjusioji galėjo suprasti, kad jo grasinimas realus. K. T. A. P. veiksmus nurodytus kaltinime patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – nukentėjusiųjų E. K., S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, bei rašytiniai įrodymai, t. y. tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. sausio 28 d., apie 10.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine E. K. metu, fizinio smurto naudojimo metu grasino E. K. susidorojimu, sakydamas, kad ją nužudys, kas buvo nukentėjusiajai E. K. po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

(duomenys neskelbtini) A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad jis, smurtaudamas prieš E. K., esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti šeimos nario, kartu su juo gyvenančios sugyventinės E. K. sveikatą.

V. 2023 m. sausio 28 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį yra galima už žmogui padarytą fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sužalojimą arba susargdinimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

K. T. A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį prisipažino iš dalies. Parodė, kad jis 2023 m. sausio 28 d. smurtavo prieš E. K. mamą S. K., nes ji jį įžeidinėjo, provokavo, tyčiojosi iš jo tėvų. Sudavė nukentėjusiajai vieną delnu į veidą, nesmogė į galvą, o sudavė vieną smūgį delnu į kaklą. S. K. į nugarą netrenkė, netampė jos už kapišono, tik metė į ją maišą su rūbais. Suprato, kad S. K. sukėlė fizinį skausmą suduodamas smūgį ranka. Savo elgesį vertina labai blogai. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios S. K.. N. S. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad antras smūgis jai buvo suduotas ne į galvą, o į kaklą. Atsižvelgiant į šią nustatytą aplinkybę, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) A. P. S. K. kumščiu sudavė smūgį į kaklą. Kaltinimo patikslinimas nesunkina kaltinamojo padėties, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui. Kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai nespyrė į nugarą, netampė jos už kapišono, paneigia nukentėjusiosios S. K. nuoseklūs parodymai, kur ji apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis tąsė ją už kapišono, spyrė į nugarą. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir nukentėjusioji E. K., kuri matė, kaip kaltinamasis smurtavo prieš jos mamą, matė, kaip kaltinamasis spyrė į nugarą, tąsė už kapišono. Iš esmės tokius parodymus E. K. ir nukentėjusioji S. K. nurodė ir apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu. Teismas netikėti jų nuosekliais parodymais neturi jokio pagrindo. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta ir nukentėjusiosios S. K. protokolu pareiškimu, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, apžiūros protokolais, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis.

Taigi iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje t. y., 2023 m. sausio 28 d., apie 11.05 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventinės E. K. motina S. K. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai S. K. smūgį delnu į veidą, po to kumščiu sudavė smūgį į kaklą, spyrė į nugarą, sugriebęs už vilkėto palto gobtuvo ją tampė ir nemažiau kaip tris kartus į S. K. metė daiktus, tuo sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą.

Nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog sukels nukentėjusiajai skausmą ir tokių pasekmių nori.

Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra būtinos. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją, kas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje abejonių nekelia. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas (duomenys neskelbtini) A. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu

V. B. skyrimas

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) A. P. skirtinų bausmių rūšių bei dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (duomenys neskelbtini) A. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė penkias nusikalstamas veikas. Kaltinamasis savo kaltę už keturias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, praeityje teistas, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką tos pačios nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu, ir šie duomenys leidžia teigti, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. (duomenys neskelbtini) A. P. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 69-71, 72), administracine tvarka baustas 2021 m. sausio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 73-76), VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybių ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 66-68).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, taip pat baustas administracine tvarka, į tai, kad už ankstesnius nusikaltimus skirtos švelnesnės bausmės tikslų nepasiekė, ir į tai, kad savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, pastarosios jam atleido, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino E. K. pareikštą civilinį ieškinį, nori keisti gyvenimo būdą, dirbti, išlaikyti vaikus, bei į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Skirti kitos rūšies bausmę, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl keturių veikų yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės į viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į jų santykį, už nusikaltimus skirtinų bausmių trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės vidurkis, t. y.:

– už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 24 d. nusikalstamą veiką) skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

– už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2023 m. sausio 24 d. nusikalstamą veiką) skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 28 d. nusikalstamą veiką) skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

– už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2023 m. sausio 28 d. nusikalstamą veiką) skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

– už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. sausio 28 d. nusikalstamą veiką) skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

(duomenys neskelbtini) A. P. yra teistas, teistumas neišnykęs, nustatyta jo atsakomybę dvi lengvinančios ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, turi pastovią gyvenamąją vietą, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, turi du mažamečius vaikus. Nors kaltinamasis ir charakterizuojamas ne itin teigiamai, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) A. P. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas sprendžia, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų didelę neigiamą įtaką paties kaltinamojo (duomenys neskelbtini) A. P. socialiniams ryšiams – jis prarastų ryšius su mažamečiais vaikais, negalėtų prisidėti prie jų išlaikymo, o tai pakenktų vaikų interesams. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, (duomenys neskelbtini) A. P., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas, jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Teismo įsitikinimu, kaltinamajam paskirtas 2 (dviejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas užtikrins tinkamą nuteistojo resocializaciją, kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jis turėtų ilgesnį laiką būti prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme. Be to, baudžiamoji politika yra formuojama ta linkme, kuomet daugiau teisių suteikiama Probacijos tarnybai, kuri, jeigu (duomenys neskelbtini) A. P. nevykdys jam paskirtų įpareigojimų, turi teisę probacijos procese vertinti ir tai, ar nereikia paskirti nuteistajam naujus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios efektyviau užtikrins probacijos sąlygų laikymąsi. Atidedant bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) A. P. įpareigotinas: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; 3) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai); 4) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Sprendimas dėl valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas R. G. teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. K., iš viso prašo valstybės naudai priteisti 418,35 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 127-131).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Nagrinėjamu atveju, nukentejusiosios E. K. interesus atstovavo advokatas R. G.. Iš pateikto prašymo matyti, jog 418,35 Eur suma susidarė už civilinio ieškinio parengimą, bei atstovavimą teisme, atsižvelgiant į tai paršomos turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos.

VII. Kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. K. pareiškė civilinį ieškinį 4 000 Eur dydžio sumai (2 t., b. l. 117-118). 2023 m. birželio 20 d. teisme gautas nukentėjusiosios E. K. pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, nes kaltinamasis (duomenys neskelbtini) A. P. pilnai atlygino žalą (2 t., b. l. 132). Atsižvelgiant į tai, jog žala atlyginta ir nukentėjusioji atsisako civilinio ieškinio, jai ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, baudžiamoji byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina.

(duomenys neskelbtini) A. P. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su 2023 m. sausio 28 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis (1 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 24 d. nusikalstama veika) ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

(duomenys neskelbtini) A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2023 m. sausio 24 d. nusikalstama veika) ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

(duomenys neskelbtini) A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 28 d. nusikalstama veika) ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

(duomenys neskelbtini) A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2023 m. sausio 28 d. nusikalstama veika) ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

(duomenys neskelbtini) A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. sausio 28 d. nusikalstama veika) ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo ir būdu ir paskirti (duomenys neskelbtini) A. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, (duomenys neskelbtini) A. P. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) įsidarbinti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

4) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) A. P. valstybei 418,35 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 35 ct), antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą nukentėjusiajai E. K. antrinę teisinę pagalbą.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.

(duomenys neskelbtini) A. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su 2023 m. sausio 28 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis (1 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).