Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo R. Š., už administracinio teisės pažeidimo (2014 m. kovo 28 d.), numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 15 (penkiolika) parų administracinio arešto, už administracinio teisės pažeidimo (2014 m. kovo 31 d.), numatyto ATPK 50 straipsnyje padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 17 (septyniolika) parų administracinio arešto. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinus nustatyta galutinė nuobauda 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 31 d., apie 9.18 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, vagystės būdu pagrobė du butelius degtinės „Vodka Finlandia Grapefruit“, kurių vertė 107,98 Lt.

R. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 28 d. apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, vagystės būdu pagrobė du butelius degtinės „Russky standart“, kurių vertė 99,98 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu R. Š. neginčija pažeidimo ir jo faktinių aplinkybių, kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

ATPK 50 straipsnyje yra numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad R. Š. skirta 15 ir 17 parų administracinio arešto, t. y. ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytos administracinio arešto nuobaudos vidurkį ir šiek tiek vidurkį viršijančios nuobaudos. Apylinkės teismas priimtą nutarimą motyvavo tuo, kad R. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kad savo elgesiu linkęs daryti teisės pažeidimus, baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, per paskutinius vienerius metus už tokio pobūdžio veiką baudžiamas jau šeštą kartą, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, todėl skyrė administracines nuobaudas – administracinį areštą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. prašymas administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais nesvarstytinas, nes tokios rūšies administracinės nuobaudos ATPK nenumato (ATPK trečiasis skirsnis). Šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda, rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais (ATPK 21 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Įstatymas taip pat nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirinkti administracinės nuobaudos rūšies ar jos dydžio, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens norus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai nepasiektų administracinėms nuobaudos keliamų tikslų.

ATPK 29 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Tačiau nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, invalidumo grupių nebeliko, jas pakeitė darbingumo lygiai, išreikšti darbingumo procentais. Kadangi „darbingumo lygis“ ir „invalidumo grupė“ yra skirtingos teisinės kategorijos, o pasikeitus teisiniam reguliavimui atitinkamos korekcijos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo padarytos, teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-5202/2010, N575-3454/2010, N62-6359/2010, N444-4553/2009 ir kt.), siekiant apsaugoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises ir suteikti jam galimybę pasinaudoti ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi iš bendrųjų administracinio arešto skyrimo nuostatų, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, paaiškinančiu, koks darbingumo lygis atitinka anksčiau galiojusią invalidumo grupę. Tokiu būdu įvertinama, ar asmuo, kuriam nustatytas atitinkamas darbingumas (darbingumo lygis), gali būti prilyginamas pirmos ar antros grupės invalidui ATPK 29 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ galioja iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad R. Š. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis atitinka trečią invalidumo grupę, taigi jo neįgalumas nelaikomas reikšminga aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos – administracinio arešto – paskyrimo.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas skirdamas nuobaudą R. Š. atsižvelgė į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (prisipažįsta ir gailisi dėl pažeidimo padarymo) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (metų laikotarpiu už tapačių pažeidimų padarymą baustas 5 kartus ir jam skirtos nuobaudos), ir konstatuoja, kad nuobaudos už ATPK 50 straipsnio pažeidimus nėra per griežtos, yra paskirtos teisėtai ir pagrįstai.

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo subendrinti jam kitose administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtas administracines nuobaudas. Teismas pažymi, kad ATPK nenumato galimybės paskirtų nuobaudų subendrinti su kitose administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtomis nuobaudomis, todėl toks apelianto prašymas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos nuobaudos teisėtai ir pagrįstai subendrintos laikantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies taisyklių ir galutinė paskirta administracinė nuobauda taip pat nėra per griežta.

Kitos apeliaciniame skunde nurodytos priežastys (poreikis prižiūrėti ir rūpintis sugyventine, noras pradėti naują gyvenimą ir kt.) nors ir yra svarbios, tačiau nepaneigia pirmiau išdėstytų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą R. Š. administracinių teisės pažeidimų byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai R. Š. už ATPK 50 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė administracines nuobaudas – administracinį areštą, kurios atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo priimtą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.