Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo P. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos pi­liečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 26 d., tarp 12³⁰-12⁴⁶ val., renkant pirminę medžiagą tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, Kalniškių gatvėje, ties pastatu Nr. 22A, P. K. vairuodamas P. P. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į dešinėje kelio dalyje stovinčio UAB „Elektromontuotojas“ automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dešinės pusės dalį, po to iš eismo įvykio vietos automobiliu nuvažiavo neužpildžius eismo įvykio deklaracijos bei nesulaukus kviečiamos policijos pareigūnų, taip pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. teisme kaltę pripažino tik dėl kito automobilio apgadinimo, dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad prieš tai naktį dirbo taksi vairuotoju, parvažiavęs į namus nusiskuto, nusiprausė ir apie 12 valandą pridavė automobilį adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs į namus užsikaitė virti mėsą ir išvažiavo į garažą „Pasagos“ bendrijoje parsivežti bulvių. Važiuodamas į namus matė stovintį automobilį, dar kitas automobilis pravažiavo, kažkur nukreipė žvilgsnį ir pajuto, jog kažkas trakštelėjo. Išlipęs pasiūlė kito automobilio vairuotojui pildyti deklaraciją, bet J. atsisakė nepaaiškinęs kodėl, nesakė, kad jis yra neblaivus, gal neįvertino žalos dydžio. Jis pats apžiūrėjęs kitą automobilį vizualiai nematė jokių sugadinimų, todėl nuvažiavo savo automobiliu, nepagalvojęs, kad reikia kviesti policiją, be to namuose virė mėsa. Kai kliudė kitą automobilį buvo blaivus, gėrė nuo 17 iki 18 valandos pas draugą G. B. , gyvenantį Dovainių kaime. Kai apie 21 valandą atvyko policija, jis miegojo ir jo niekas nežadino, apie tai jam papasakojo sugyventinė P.. Po savaitės jam paskambino pareigūnas ir kvietė atvykti į policiją.

Atstovas advokatas Marius Gricius dėl automobilio apgadinimo P. K. prašo skirti minimalią baudą, dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos prašo bylą šioje dalyje prieš P. K. nutraukti, kadangi šio teisės pažeidimo jis nepadarė.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. atsiranda tada, kai KET pažeidimas nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Fotolentelėse, policininkų K. E. ir A. G. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti automobilių apgadinimai: „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – dešinės pusės priekinė dalis; „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – dešinės pusės priekinis sparnas, žibintas ir posūkis. (b.l. 6, 6A, 9-12). Pirminiame paaiškinime V. J. nurodė, kad įmonės automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, P. K. savo pirminiame paaiškinime pripažino, kad nežymiai apgadino „VW Caddy“ automobilį. (b.l. 13, 15).

Motyvuojamoji dalis

Teisme P. K. pripažino savo kaltę dėl kito automobilio apgadinimo, liudytoja P. P. patvirtino, kad pats sugyventinis P. K. pasisakė apie kito automobilio apgadinimą vairuojant jos automobilį, apie apgadintą automobilį „VW Caddy“ parodymus teisme davė liudytojai V. J. , K. E. , S. Z. .

Šie nutarime aptarti įrodymai patvirtina pažeidėjo P. K. padarytą teisės pažeidimą, kad pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, ko pasėkoje vairuodamas automobilį atsitrenkė į dešinėje kelio dalyje stovinčio UAB „Elektromontuotojas“ automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dešinės pusės dalį ir jį apgadino, tokia veika pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje yra numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, kurio 219-222 punktai detaliai reglamentuoja eismo dalyvio pareigas po įvykio, iš kurių privalomas yra įvykus eismo įvykiui nepasišalinti iš eismo įvykio vietos kai kviečiama policija. Už tokio reikalavimo nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d.

Iš nutarime aptartų fotolentelių, policininkų K. E. ir A. G. tarnybinių pranešimų dėl užfiksuotų automobilių „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, pirminių V. J. , P. K. paaiškinimų matyti, kad automobilių apgadinimai akivaizdūs, jų nepastebėti neįmanoma.

Pagal KET 220 punkto nuostatas, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo įvykio dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Tokiu atveju, kai kviečiama policija į eismo įvykio vietą, pagal KET 219.2 punkto nuostatas, eismo dalyvis privalo imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus.

Pačioje eismo įvykio deklaracijoje, patarimuose kaip ją pildyti, yra nuoroda, kad tais atvejais, kai įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai sutaria dėl jo aplinkybių ir, vadovaudamiesi KET nuostatomis, policijos į įvykio vietą nekviečia, jie privalo užpildyti ir pasirašyti Eismo įvykio deklaraciją.

Duodamas parodymus teisme liudytojas V. J. parodė, kad policiją kvietė įtardamas, jog automobilio „VW Passat“ vairuotojas yra neblaivus, kuris siūlė susitarti, pildyti deklaraciją, o jis nesutiko, kadangi automobilis buvo įmonės. Kol surinko pagalbos numerį 112 ir atsiliepė, pažeidėjas nuvažiavo į miestą Kalniškių gatvės link.

Apie V. J. pranešimą policijai dėl apgadinto automobilio, patvirtina patrulio K. E. tarnybinis pranešimas (b.l. 6), šio liudytojo duoti parodymai teisme.

Apie iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį teisme parodymus davė liudytoja S. Z. .

Pažeidėjas P. K. pateikė versiją, kad iš eismo įvykio vietos nuvažiavo dėl to, jog V. J. atsisakė pildyti deklaraciją nepateikęs jokių dėl to motyvų, be to, namuose virė užkaista mėsa.

Nutarime teismas pasisakė, kad automobilių apgadinimai akivaizdūs, jų nepastebėti neįmanoma, jau 2016-05-05 apklausos metu P. K. pripažino, kad transporto priemonės buvo nežymiai apgadintos (b.l. 15), todėl, vadovaujantis KET nuostatomis dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalėjo ją užpildyti, tačiau V. J. nesutikus deklaracijos pildyti ir iškvietus policiją į eismo įvykio vietą, P. K. privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip su eismo įvykiu susijęs vairuotojas.

Pažeidėjo iškelta versija dėl nuvažiavimo iš įvykio vietos yra neįtikinanti, prieštaraujanti net jo paties pirminiams parodymams, kitiems nutarime aptartiems įrodymams. Tokiu būdu pažeidėjas siekia išvengi griežtesnės nuobaudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šie nutarime aptarti įrodymai patvirtina pažeidėjo P. K. padarytą teisės pažeidimą, kad nevykdė KET 219, 219.1, 219.2 punktuose numatytų reikalavimų kviečiant policiją saugoti eismo įvykio pėdsakus, imtis priemonių saugiam eismui užtikrinti, o būdamas betarpiškai susijęs su eismo įvykiu pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tokia veika pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltė pagal abu administracinius kaltinimus įrodyta surinktais įrodymais, o ne pažeidėjo prisipažinimu, todėl deklaratyvus gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo pagal ATPK 127 str. 2 d., nelaikytinas nuoširdžiu. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Pažeidėjas padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 33 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. K. pri­pa­žin­ti kal­tu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubausti:

- pagal ATPK 127 str. 2 d. – bauda 42 Eur (keturiasdešimt du eurus);

- pagal ATPK 130 str. 1 d. – bauda 1.013 Eur (tūkstantį trylika eurų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę subendrintą nuobaudą P. K. paskirti - baudą 1.013 Eur (tūkstantį trylika eurų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti P. K. , kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK). Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 str. 3 d. numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 3 d.).

Nu­ta­ri­mas per 20 dienų ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.