- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- 1-1778-276/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00943-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Rainys
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Kaltinamasis
- LR BK
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -
- kaltinamas LR BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2014-09-16 apie 11.49 val., vairavo kelių transporto priemonę – troleibusą „Solaris Trollino“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Vilniaus viešasis transportas“, važiuodamas Šilo gatve nuo Antakalnio gatvės link sankryžos su Žirmūnų gatve, Vilniuje, pažeisdamas iki 2014-10-03 galiojusių Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 132 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, 133 punkto reikalavimą, numatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir 134 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą troleibusą iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, be to, atsižvelgdamas į pasirinktą greitį nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – priekyje troleibuso ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Opel Omega“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pradėjo stabdyti prieš šviesoforu reguliuojamą Šilo – Žirmūnų gatvių sankryžą, jis, dėl savo veiksmų netekęs galimybės savalaikiu greičio lėtinimu saugiai sustabdyti vairuojamo troleibuso prieš kelyje atsiradusią kliūtį, intensyviai stabdė vairuojamą troleibusą, dėl ko nugriuvo troleibuso keleivė L. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis V. K. kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad 2014-09-16 vairavo 19 maršruto troleibusą, kuris važiuoja maršrutu Saulėtekio al. – Pašilaičiai. Apie 11.40 val. įvažiavo iš Antakalnio gatvės į Šilo gatvę, troleibusas didelis, užtvėrė kelią. Važiavo antra eismo juosta Šilo tiltu, nes jam reikėjo sukti į kairę – Žirmūnų gatvę. Važiuojant tiltu jį aplenkė „Opel“ automobilis ir pradėjo stabdyti priversdamas stabdyti ir jį, po to greitėjo ir vėl stabdė. Tilto pabaigoje jis sustabdė troleibusą ir laukė šviesoforo signalo, leidžiančio sukti į kairę – Žirmūnų gatvę, priešais stovėjo automobilis „Opel“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam važiuoti tiesiai ir žaliai rodyklei, leidžiančiai sukti į kairę, pajudėjo „Opel“, iš paskos jis. Žalias šviesoforo signalas, leidžiantis važiuoti tiesiai pradėjo mirksėti, po to užsidegė geltonas ir raudonas, tačiau strėlytė, leidžianti sukti į kairę degė žalia. Jo nuomone „Opel“ vairuotojas susipainiojo šviesoforuose ir dar degant žaliai rodyklei staigiai stabdė, norėdamas išvengti kontakto jis taip pat stabdė troleibusą ir sustojo neatsitrenkęs į „Opel“, kuris prieš sankryžą stovėjo vienas, kiti automobiliai buvo nuvažiavę. Atstumas tarp troleibuso ir „Opel“ buvo apie 15-20 metrų, kai šis staigiai stabdė, troleibuso greitis buvo apie 15 km/val.. Išlipęs jis bendravo su „Opel“ vairuotoju, sakė, kad dėl jo staigaus stabdymo jis buvo priverstas staigiai stabdyti, troleibuse susižeidė keleiviai. „Opel“ vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo, jis užsirašė šio valstybinį numerį. Jo nuomone kaltas dėl visko yra „Opel“ vairuotojas, kuris staigiai stabdė be priežasties ir privertė tai daryti jį.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2014-09-16, Vilniuje, dirbo vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį (duomenys neskelbtini) maršruto troleibusą „Solaris Trollino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 11.40 val. vairuojamu troleibusu važiavo Šilo tiltu besitęsiančia Šilo gatve nuo Antakalnio gatvės pusės link reguliuojamos sankryžos su Žirmūnų gatve, kurioje ketino sukti į kairę, į Žirmūnų gatvę. Važiavo savo krypties antra eismo juosta, kuri buvo kraštinė. Tuo metu buvo saulėta, be kritulių, kelio važiuojamosios dalies danga buvo sausa. Transporto eismas buvo pakankamai intensyvus. Maždaug ties tilto viduriu, kai jis vairuojamu troleibusu važiavo apie 30 km/h greičiu, staiga iš pirmos eismo juostos į antrąją persirikiavo automobilis „Opel“. Šis automobilis jam užkirto kelią važiuoti tiesiai, todėl jis buvo priverstas pristabdyti troleibusą. Toliau link sankryžos tęsiančio važiavimą automobilio „Opel“ greitis buvo reguliariai tai didinamas, tai mažinamas, dėl ko jis taip pat buvo priverstas keisti važiavimo greitį. Priekyje automobilio „Opel“ ta pačia kryptimi važiavo kiti automobiliai. Artėjant prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos su Žirmūnų gatve matė, kad jo numatytai važiuoti kryčiai, tai yra, kairiojo posūkio manevrui į kairę, šviesoforo papildomoje sekcijoje įsijungė žalia šviesa. Matydamas, kad automobilio „Opel“ vairuotojas padidino važiavimo greitį, jis, norėdamas spėti pravažiuoti sankryžą, taip pat padidino vairuojamo troleibuso greitį. Tuo metu paskui automobilį „Opel“ jo vairuojamas troleibusas jau važiavo kraštine trečia eismo juosta. Likus iki prieš sankirtą esančios „Stop“ linijos apie 10-15 metrų atstumui, jis pamatė, kad apie 10 metrų atstumu priekyje nuo troleibuso važiavęs automobilis „Opel“ buvo pradėtas staigiai stabdyti. Tuo metu šviesoforo papildomoje sekcijoje vis dar degė žalia šviesa, leidžianti sankryžoje sukti į kairę. Tuo tarpu pagrindiniame šviesoforo signale jau buvo įsijungusi raudona šviesa. Jis, vengdamas atsitrenkimo į stabdomo automobilio „Opel“ galinę dalį, taip pat pradėjo stabdyti troleibusą. Automobilis „Opel“ pilnai sustojo jau privažiavęs važiuojamojoje dalyje pažymėtą „Stop“ liniją. Jis ekstremaliai stabdomą troleibusą sustabdė prie pat automobilio „Opel“ galinės dalies. Negali tiksliai nurodyti koks buvo atstumas tarp sustabdytų troleibuso priekinės dalies ir automobilio galinės dalies. Iškart išlipo iš troleibuso ir nubėgo prie automobilio „Opel“ ir jo vairuotojui pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, nes jo troleibuse gali būti susižalojusių keleivių. Grįžęs į troleibusą sužinojo, kad stabdant susižalojo besilaukianti moteris. Grįžo prie automobilio „Opel“ ir užsirašė jo registracijos numerį. Tuo metu iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris apžiūrėjo savo automobilį ir troleibusą. Pasakęs vairuotojui, kad yra sužalotas žmogus, jis grįžo į troleibusą. Netrukus po to šviesoforo papildomoje sekcijoje vėl įsijungė žalia šviesa. Tuo metu automobilio „Opel“ vairuotojas įvažiavo į sankryžą, pasuko į kairę ir nuvažiavo Žirmūnų gatve. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Įvykio vietoje policijos pareigūnų laukė ir vienas įvykį matęs keleivis – P. Š., kuris pareigūnams paliko savo duomenis (t. 1, b.l. 100,101; 106,107).
Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2014-09-16 „Šilo“ sustojime pro vidurines duris įlipo į 19 maršruto troleibusą, kuriame buvo daug žmonių. Sėdimų vietų nebuvo, ji sustojo prie durų ir laikėsi už strypo. Važiuojant Šilo tiltu troleibusas pradėjo labai greitai važiuoti, jokių lėtėjimų ir pagreitėjimų nebuvo, po to labai staigiai stabdė ir ji neišlaikiusi pusiausvyros griuvo, trenkėsi į grindis, nusimovė batai, nulėkė rankinė ir susižalojo. Kas vyko kelyje ji nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu L. K. parodė, kad 2014-09-16, apie 11.45 val., Vilniuje, važiavo 19-ojo maršruto troleibusu. Troleibusu važiavo daug žmonių, todėl ji stovėjo ties troleibuso vidurinėmis durimis, laikėsi už turėklo. Važiuojant Šilo tiltu nuo Antakalnio mikrorajono pusės link sankryžos su Žirmūnų gatve jautė, kad troleibusas važiuoja intensyviai didindamas greitį. Staiga taip važiuodamas troleibusas buvo pradėtas intensyviai stabdyti, dėl ko ji ir dar keli keleiviai neišlaikė pusiausvyros ir griuvo link troleibuso priekinės dalies. Jai nugriuvus ant troleibuso grindų, ant jos dar užgriuvo vyriškis. Nugriuvus ant grindų pajautė stiprų skausmą dešinio peties srityje, todėl į įvykio vietą atvykusių medikų sveikatos patikrinimui buvo pristatyta į ligoninę. Tik kiek vėliau sužinojo, kad tiltu link sankryžos su Žirmūnų gatve važiavusio troleibuso vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, dėl ko šiam prieš sankirtą pradėjus stabdyti, troleibuso vairuotojas vengdamas atsitrenkimo buvo priverstas staigiai ir intensyviai stabdyti. Daugiau apie eismo įvykį nieko paaiškinti negali (t. 1, b.l. 21-23).
Liudytoja O. C. parodė, kad 2014-09-16 važiavo 19 maršruto troleibusu, kuris buvo pilnas keleivių, ji laikėsi už turėklų ir stovėjo viduryje. Važiuojant Šilo tiltu troleibusas sustojo, ji suprato, kad dega raudonas signalas. Pro langą matė kaip į kairę pusę – Žirmūnų gatvę pasuko apie 7 automobiliai. Troleibusas iš lėto nevažiavo, iš vietos jis „rovė“ dideliu greičiu ir po to staigiai stabdė, visi stovėję troleibuse žmonės nugriuvo. Šilo tiltu troleibusas važiavo normaliu greičiu iki tol kol sustojo prieš šviesoforą. Išlipęs iš troleibuso V. K. kelis kartus rusų kalba sakė, kad manė, kad priekyje važiavęs automobilis važiuos, o tas sustojo. Važiuojant tiltu troleibuso vairuotojas kalbėjosi su šalia jo stovinčiu girtu vyriškiu.
Ikiteisminio tyrimo metu O. C. parodė, kad 2014-09-16, apie 11.45 val., Vilniuje, važiavo 19-ojo maršruto troleibusu. Troleibusas buvo pilnas žmonių, todėl ji stovėjo prie troleibuso kairiojo šono, ties jo vidurinėmis durimis. Stovėdama laikėsi už turėklo. Važiuojant per Šilo tiltą nuo Antakalnio mikrorajono pusės link sankryžos su Žirmūnų gatve jautė, kad troleibusas važiavo normaliu greičiu. Vienu metu troleibusas pradėjo stabdyti ir sustojo. Mano, kad troleibusas sustojo, nes jų važiavimo krypties atžvilgiu sankryžoje su Žirmūnų gatve užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Troleibusas, kažkiek laiko pastovėjęs, staiga iš vietos pradėjo važiuoti intensyviai didindamas greitį, dėl ko ji buvo priversta stipriau laikytis už turėklo. Taip nuvažiavus apie 20-30 metrų atstumą, staiga troleibusas buvo pradėtas intensyviai stabdyti, dėl ko ji bei dar keli keleiviai neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant grindų, link troleibuso priekinės dalies. Nugriuvus ant grindų, ant jos užgriuvo jauna moteris. Kadangi jautė skausmą abiejose kojose ir kairiame šone, todėl į įvykio vietą atvykę medikai ją sveikatos patikrinimui nuvežė į ligoninę. Nematė ir negali nurodyti dėl kokios priežasties pradžioje troleibusu buvo pradėta staigiai važiuoti iš vietos, o po to taip staigiai stabdoma. Įvykio vietoje troleibuso vairuotojas aiškino buvęs priverstas staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu ir prieš sankryžą pradėtu stabdyti automobiliu (t. 1, b.l. 28,29).
Liudytoja R. R. parodė, kad 2014-09-16 apie 11.45 val. važiavo 19 maršruto troleibusu. Buvo nėščia, tačiau į laisvą vietą nesėdo, nes reikėjo nuvažiuoti dvi stoteles. Šilo sustojime į troleibusą įlipo daug žmonių. Ji stovėjo troleibuso viduryje, laikėsi už strypo. Per Šilo tiltą troleibusas važiavo normaliu greičiu. Pro langą ji matė, kad dega žalia rodyklė, leidžianti sukti į kairę, kuri pradėjo mirksėti, ji pagalvojo, kad „Opel“ spės pravažiuoti, o troleibusas nespės. Troleibuso vairuotojas norėjo spėti padaryti posūkį į kairę ir pradėjo didinti greitį, tuo metu „Opel“ sustojo ir troleibuso vairuotojas staigiai stabdė ir ji nugriuvo. Jeigu būtų sėdėjusi, tai būtų „lėkusi“ į priekį. V. K. važiuodamas kalbėjosi su girtu vyriškiu. Ji matė kaip V. K. išlipęs užsirašė „Opel“ numerius, sakė, kad jeigu šis būtų važiavęs, tai jis būtų spėjęs pravažiuoti ir nereikėtų stabdyti.
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad 2014-09-16, apie 11.45 val., Vilniuje, važiavo 19-ojo maršruto troleibusu nuo Antakalnio poliklinikos link ties žiedinės Tuskulėnų – Žirmūnų gatvių sankryžos. Tuo metu kritulių nebuvo, kelio važiuojamosios dalies danga buvo sausa. Važiavo stovėdama troleibuso kairėje pusėje, prie lango, priešais vidurines duris. Važiuojant Šilo tiltu link reguliuojamos sankryžos su Žirmūnų gatve, kai iki minėtos sankryžos buvo likęs apie 30-40 metrų atstumas, troleibusas sustojo jų važiavimo krypties trečioje eismo juostoje. Troleibusas sustojo, nes jų važiavimo kryptimi, t.y. sankryžoje ketinamam atlikti posūkiui į kairę, buvo įsijungęs raudonas šviesoforo signalas. Šviesofore įsijungus papildomai sekcijai, leidžiančiai atlikti posūkį į kairę, troleibusas pajudėjo ir didindamas važiavimo greitį važiavo link sankryžos. Iki šviesoforo likus važiuoti apie 10 metrų atstumui, šviesoforo papildomoje sekcijoje pastoviai degęs žalios spalvos signalas pasikeitė į mirksintį žalią signalą. Troleibusui toliau tęsiant važiavimą priekyje jo važiavęs automobilis „Opel Omega“ ties prieš sankirtą esančią „Stop“ liniją buvo pradėtas staigiai stabdyti. Automobilis sustojo iš dalies pravažiavęs „Stop“ liniją. Tikriausiai todėl, kad troleibuso vairuotojas nesitikėjo, kad priekyje jo važiavusio automobilio vairuotojas pradės stabdyti pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, jis tik paskutiniu momentu pradėjo staigiai stabdyti troleibusą. Dėl staigaus stabdymo ji bei kiti troleibuso keleiviai neišlaikė pusiausvyros ir pradėjo griūti link troleibuso priekinės dalies. Ji griuvo ant priekyje jos stovėjusios moters. Troleibusui sustojus, ji išlipo iš troleibuso. Matė, kad troleibuso vairuotojas nuėjo prie automobilio „Opel Omega“ ir kalbėjosi su jo vairuotoju. Tuo metu šis automobilis stovėjo priešais sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtą, dalinai pravažiavęs „Stop“ liniją. Tarp sustabdyto troleibuso priekinės dalies ir automobilio galinės dalies buvo likęs tik kelių centimetrų atstumas. Po kiek laiko, šviesoforo papildomoje sekcijoje įsijungus žaliai rodyklei, automobilis „Opel Omega“ įvažiavo į sankryžą ir atlikęs kairiojo posūkio manevrą nuvažiavo Žirmūnų gatve. Įvykio metu buvo sužaloti troleibuso keleiviai, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai ir medikai. Pastarieji ją ir dar dvi troleibusu važiavusias moteris išvežė sveikatos patikrinimui į gydymo įstaigas. Jai ir jos vaisiui nenustačius sužalojimų, ji buvo išleista į namus (t. 1, b.l. 35,36).
Liudytojas Ž. T. parodė, kad 2014-09-16 apie 11.45 val. vairavo „Opel Omega“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir su draugais važiavo Šilo tilto antra eismo juosta, nes reikėjo sukti į kairę. Niekam kelio neblokavo, važiavo normaliai. Važiuojančio gale troleibuso nematė ir jo nestebėjo. Degė žalia šviesoforo rodyklė, leidžianti sukti į kairę, priešais jį važiavę automobiliai darė kairį posūkį, pradėjo mirksėti žalia rodyklė, supratęs, kad nespės pervažiuoti sankryžos degant leidžiamam signalui, jis automobilį sustabdė, stabdymas nebuvo staigus. Darant posūkį greitis didelis nebuvo. Tuo metu prie jo automobilio priėjo troleibuso vairuotojas, kažką sakė rusų kalba, kurios jis nemoka, suprato, kad jis yra kažkuo nepatenkintas. Troleibusas į jo automobilį neatsitrenkė, supratęs, kad autoįvykio nebuvo, jis nuvažiavo. Tyrimo metu jo duoti parodymai užrašyti teisingai, tačiau troleibuso vairuotojas nieko nesakė apie troleibuse sužalotus žmones.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. T. parodė, kad 2014-09-16, apie 11.45 val., Vilniuje, vairuodamas tėvui E. T. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Omega“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Šilo tilto kraštine kaire eismo juosta nuo Antakalnio gatvės pusės link reguliuojamos sankryžos su Žirmūnų gatve, kurioje ketino sukti į kairę. Iki sankryžos likus važiuoti apie 20 metrų atstumui, šviesoforo papildomoje sekcijoje, reguliuojančioje sankryžoje į kairę sukančio transporto eismą, įsijungė žalias mirksintis signalas. Dėl minėtos priežasties jis mažindamas greitį privažiavo „Stop“ liniją ir, papildomoje šviesoforo sekcijoje jau išsijungus žaliam signalui, sustabdė automobilį. Jo automobilis prieš sankirtą stovėjo pirmas. Apie keletą minučių laukiant šviesoforo signalo, kuris leistų sankryžoje atlikti kairiojo posūkio manevrą, prie jo automobilio priėjo vyras, kuris rusiškai keikdamasis pradėjo ant jo šaukti. Kaip suprato, vyras buvo nepatenkintas, kad šviesofore išsijungus papildomai sekcijai jis sustabdė savo automobilį prie „Stop“ linijos. Išlipęs iš automobilio bendravo su vyru, kuris prisistatė troleibuso vairuotoju. Vyras jam aiškino, kad esą dėl jo neatsargaus vairavimo jis vairuojamu troleibusu vos neįvažiavo į jo automobilio galinę dalį. Matė, kad tarp jo automobilio galinės dalies ir už jo stovinčio troleibuso priekinės dalies yra likęs tik apie poros centimetrų atstumas, tačiau jo automobiliui jokia žala nebuvo padaryta. Jis paklausė troleibuso vairuotojo ar kas nors įvyko tarp jų transporto priemonių ir kokias pretenzijas jis jam reiškia. Vairuotojas jį dar kartą apšaukė, nurodydamas, kad tariamai jis ne laiku stabdė automobilį ir jie visi dar galėjo pravažiuoti sankryžą. Taip pat pastarasis nurodė, kad dėl jo sustojimo jis buvo priverstas staigiai stabdyti troleibusą. Tuo tarpu jis troleibuso vairuotojui papriekaištavo, kad jis negali jam reikšti tokių pretenzijų, kadangi pats nesilaiko saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Po to, troleibuso vairuotojas toliau jį „burnodamas“ nuėjo į troleibusą, o jis vairuojamu automobiliu išvažiavo. Šio įvykio metu kontakto tarp jo automobilio ir troleibuso nebuvo. Nežino dėl kokios priežasties troleibuso vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti (t. 1, b.l. 47, 48).
Liudytojai P. B., E. N. ir N. V. parodė, kad važiavo kartu su Ž. T. automobiliu „Opel Omega“ kaip keleiviai, Ž. T. važiavo per Šilo tiltą ramiai, prieš posūkį į kairę sustojo, nes jam pradėjo mirksėti žalia rodyklė. Niekas į automobilio galą neatsitrenkė. Išlipęs troleibuso vairuotojas kažką` aiškino rusų kalba, kurios jie nesuprato, suprato, kad šis kažkuo buvo nepatenkintas.
Liudytojas P. Š. parodė, kad 2014-09-16 apie 11.45 val. važiavo 19 maršruto troleibusu iš miško, kur grybavo. Sėdėjo priekyje vairuotojui iš dešinės ir matė viską kas vyko. Važiuojant Šilo tiltu juto, kad troleibusas tai lėtėja, tai greitėja, pamatė priekyje automobilį, kuris tai stabdė, tai judėjo, jo nuomone norėjo „pasikišti“ troleibusui. Jis buvo blaivus ir su vairuotoju nekalbėjo, šalia vairuotojo neblaivaus vyro nebuvo. Kai „Opel“ sankryžoje sustojo, tai degė žalias šviesoforo signalas važiuoti tiesiai ir rodyklė važiuoti į kairę. Troleibusas negreitėjo, važiavo nedideliu greičiu, kai sustojo, tai jis nenukrito, grybai neišbyrėjo, į nieką neatsitrenkė. Matė kaip nėščia moteris skambino savo vyrui, troleibuso vairuotojas kalbėjo su „Opel“ vairuotoju. Jis palaukė policijos ir pasakė, kad matė įvykį.
Ikiteisminio tyrimo metu P. Š. parodė, kad 2014-09-16, apie 11.45 val., Vilniuje, važiavo 19-ojo maršruto troleibusu. Troleibusas buvo pilnas žmonių. Jis sėdėjo troleibuso dešinėje pusėje, ties priekinėmis durimis esančioje priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant per Šilo tiltą nuo Antakalnio mikrorajono pusės link reguliuojamos sankryžos su Žirmūnų gatve jautė, kad troleibusas važiuoja tai didindamas greitį, tai stabdydamas. Taip važiuojant tiltu ir artėjant prie minėtos sankryžos jis staiga pajuto, kad troleibusas buvo pradėtas intensyviai stabdyti. Dėl minėtos priežasties pažiūrėjęs per priekinį troleibuso stiklą pamatė, kad nors jų važiavimo kryptimi esančiame tiek pagrindiniame šviesofore, tiek papildomoje jo sekcijoje dega žali signalai, tačiau priekyje jų važiavęs lengvasis automobilis staiga sustojo prieš sankryžą esančią „Stop“ liniją. Nežino ir negali paaiškinti dėl kokios priežasties šio automobilio vairuotojas sustojo prieš sankryžą. Troleibuso vairuotojas buvo priverstas taip pat stabdyti. Troleibusui sustojus, juo važiavę keleiviai pradėjo skųstis, kad stabdymo metu buvo sužaloti. Troleibuso vairuotojas nubėgo prie prieš troleibusą sustojusio automobilio ir pradėjo kažkam skambinti. Po kurio laiko į įvykio vieta atvyko policija ir medikai, tačiau tuo metu priekyje troleibuso stovėjusio automobilio jau nebuvo. Policijos pareigūnams paliko savo duomenis ir išvyko (t. 1, b.l. 38,39).
Liudytoja L. A. parodė, kad 2014-09-16 apie 11.00 val. ji važiavo 19 maršruto troleibusu. Važiuojant „Šilo“ tiltu troleibusas persirikiavo į kairę juostą, tuo metu jam kelią „pakirto“ tamsus „Opel“ automobilis, šis automobilis tai stabdė, tai greitėjo, trukdė troleibusui. Reikėjo sukti į kairę, degė žalias signalas važiuoti tiesiai ir žalia strėlytė sukti į kairę. Matė kaip keli automobiliai pasuko į kairę, važiuojantiems tiesiai užsidegė raudonas šviesoforas, sukantiems į kairę degė žalia strėlytė, „Opel“ kažkodėl staigiai sustojo, todėl staigiai stabdė troleibuso vairuotojas. Kai troleibusas sustojo, žalia strėlytė pradėjo mirksėti. Ji laikėsi stipriai ir nenugriuvo. Susižeidė nėščia moteris, troleibuso vairuotojas iškvietė policiją ir medicinos pagalbą, jis bendravo su „Opel“ vairuotoju. Ji skubėjo, savo telefoną paliko troleibuso vairuotojui.
Iš eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų matyti, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Šilo gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti Šilo tiltu nuo Antakalnio gatvės pusės link Žirmūnų gatvės, ties šviesoforu reguliuojama sankryža su Žirmūnų gatve, gatvės eismo pusę ties sankryža sudaro 3 eismo juostos. 1-oji eismo juosta skirta sankryžoje sukti į dešinę, 2-oji – važiuoti sankryža tiesiai, 3-oji – sukti sankryžoje į kairę. Ties žaliu šviesoforo signalu yra įrengta papildoma sekcija su rodykle, kuri reguliuoja transporto priemonių eismą iš Šilo gatvės 3-ios eismo juostos įvažiuojant į sankryžą ir sukant į kairę.
Troleibusas „Solaris Trollino“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Šilo gatvės eismo pusės 3-oje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi link sankryžos su Žirmūnų gatve, kelio ilgio atžvilgiu – apie 5,4 m atstumu prieš „Stop“ liniją (žiūrint eismo kryptimi link sankryžos su Žirmūnų g.). Apžiūros metu ant troleibuso priekinės ar kitų dalių akivaizdžių apgadinimų nerasta (t. 1, b.l. 6-17).
Iš protokolo ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktų dokumentų matyti, kad Šilo tilto – Žirmūnų g. – Minties g. sankryžoje, ties kuria kilo eismo įvykis (Bendrajame pagalbos centre pranešimas apie įvykį gautas 2014-09-16, 11.49 val.), esančio šviesoforo signalinių grupių veikimo 2014-09-16, laikotarpiu nuo 11 val. 46 min. 52 sek. iki 11 val. 50 min. Nustatyta, kad šviesoforo signalinėje grupėje (sutartinis žymėjimas Nr. 1), reguliuojančioje eismą transporto priemonių, kurios iš Šilo gatvės įvažiuoja į sankryžą su Žirmūnų gatve ir važiuoja tiesiai link Minties gatvės, žalias signalas dega 24 s. Šviesoforo signalinė grupė – papildoma sekcija su žalia rodykle (sutartinis žymėjimas Nr. 2), reguliuojanti eismą transporto priemonių, kurios iš Šilo gatvės įvažiuoja į sankryžą ir suka į kairę – į Žirmūnų gatvę, dega 17 s. Signalinėje grupėje Nr. 2 žalias signalas įsijungia po to, kai signalinėje grupėje Nr. 1 žalias signalas dega jau 20 s. Po to, 4 s. žali signalai vienu metu dega abejose signalinėse grupėse. Po to, 4 s. signalinėje grupėje Nr. 1 žalias signalas mirksi. Tuo metu (t.y. 4 s.) signalinėje grupėje Nr. 2 dega žalias signalas. Po to, 3 s. signalinėje grupėje Nr. 1 dega geltonas signalas. Tuo metu (t.y. 3 s.) signalinėje grupėje Nr. 2 dega žalias signalas. Po to, signalinėje grupėje Nr. 1 užsidega raudonas signalas, kuris dega 116 s. Tuo metu, kai signalinėje grupėje Nr. 1 užsidega raudonas signalas, signalinėje grupėje Nr. 2 žalias signalas dar dega 6 s., po to žalias signalas mirksi 4 s., po ko įsijungia raudonas signalas, kuris dega 127 s. (t. 1, b.l. 51; 52-55; 56-84).
Iš specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu L. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio žastikaulio viršutinio galo lūžio su gumburo atskilimu (t. 1, b.l. 24-25).
Kaltinamojo V. K. parodymus, kad važiuojant „Šilo“ tiltu jam tolygiai važiuoti trukdė „Opel“ vairuojamas Ž. T. patvirtino liudytojai P. Š. ir L. A., kad tokių manevrų neatlikinėjo Ž. T., parodė su juo važiavę P. B., E. N., N. V., liudytojos L. K., O. C., R. R.. Tokie veiksmai galėtų būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas esant tam pakankamai įrodymų, šiuo atveju besąlygiškai tikėti kaltinamuoju ir jo nurodytais liudytojais, ir netikėti kitais šioje byloje apklaustais liudytojais, teismas pagrindo neturi, be to kaip seka iš eismo įvykio sekos tokie galimi veiksmai įtakos jo kilimui neturėjo, nes prieš darant kairį posūkį tiek „Opel“, tiek troleibusas buvo sustoję. Teismas vertindamas liudytojų P. Š. ir L. A. parodymus daro išvadą, kad jie nėra nuoseklūs ir nesutampa - P. Š. parodė, kad „Opel“ sustojo, kai degė žalias signalas važiuoti tiesiai ir žalia strėlytė sukti į kairę, L. A. parodė, kad tuo momentu tiesiai važiuoti degė raudonas signalas, o žalia strėlytė degė nemirksėdama, tokius parodymus kaip ji davė ir V. K.. V. K. pripažino, kad stabdė staigiai ir stipriai, P. Š. parodė, kad tokio stabdymo nebuvo, L. A., kad buvo stabdoma, tačiau ji nenugriuvo.Teismas vertindamas situaciją daro išvadą, kad 3 eismo juostoje ant „Šilo“ tilto laukiant leidžiamo šviesoforo signalo sukti į kairę – Žirmūnų gatvę priešais „Opel“ buvo nuo 5 iki 7 automobilių, už „Opel“ stovėjo troleibusas, vairuojamas V. K.. Šviesoforo signalinėje grupėje – papildomą sekcija su žalia rodykle, leidžianti sukti į kairę dega 17 sekundžių, įsijungia kai žalias signalas važiuoti tiesiai jau dega 20 sekundžių, abu žali signalai kartu dega 4 sekundes, po to važiuoti tiesiai leidžiančiame važiuoti signale žalia šviesa 4 sekundes mirksi, po to įsijungia geltonas signalas, kuris dega 3 sekundes kartu su papildoma žalia rodykle, po to užsidega raudonas važiuoti tiesiai, o papildomoje sekcijoje žalia rodyklė dega dar 6 sekundes, po to dega mirksėdama 4 sekundes, todėl vertinant V. K. parodymus, kad „Opel“ esant prieš įvažiavimą į sankryžą jau degė raudonas šviesoforo signalas važiuoti tiesiai darytina išvada, kad „Opel“ turėjo apie 10 sekundžių pervažiuoti sankryžą (pagal V. K. parodymus) ir mažiau kaip 4 sekundes pervažiuoti sankryžą ir troleibusui nebūtų likę laiko pervažiuoti sankryžą degant leidžiamam signalui (Ž. T. parodymai).Įvykio metu galiojusių KET 78.3. p. numatė, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamas signalas.Teismas įvertinęs visus ištirtus įrodymus daro išvadą, kad „Opel“ vairuotojas Ž. T. būdamas jaunas vairuotojas, įvertindamas kelio situaciją – kai prieš jį važiuojantys automobiliai per sankryžą važiavo degant mirksinčiam žaliam šviesoforo papildomos sekcijos signalui ir galvodamas, kad nespės pervažiuoti sankryžą esant leidžiamam signalui, sustabdė savo automobilį ir tai KET reikalavimams neprieštaravo, tuo metu jam iš paskos važiavusio troleibuso vairuotojas V. K., neatsižvelgdamas į tai, kad veža keleivius, didindamas važiavimo greitį stengėsi įvažiuoti į sankryžą paskutinę akimirką, tam nepasirinko saugaus greičio, neįvertino to, kad priešais važiavęs automobilis sustos, nesilaikė pagal savo važiavimo greitį saugaus atstumo, galvodamas, kad tokiu būdu važiuos ir priešais jį važiuojanti transporto priemonė, šios vairuotojui elgiantis atsakingai ir, nesistengiant kuo greičiau pervažiuoti sankryžą ir sustojus, stabdė ekstremaliu būdu, dėl ko troleibuse griuvo keleiviai, vienai iš jų buvo dėl to nesunkiai sutrikdyta sveikata. Visa tai nebūtų įvykę, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis tuo metu galiojusių KET 132, 133, 134 p.p. reikalavimų, laikęsis saugaus atstumo, tinkamai įvertintų, kad veža žmones, kurie ekstremaliai stabdant gali griūti ir patirti sužalojimų, todėl tarp V. K. veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir visiškai įrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d..
Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas kaip Ž. T. galimos kaltės įrodymą nurodė aplinkybę, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nekvietė policijos ir medicinos pagalbos, nepadėjo nukentėjusiesiems. Nustatyta, kad kaltinamasis V. K. su Ž. T. kalbėjo rusų kalba, Ž. T. ir su juo važiavę asmenys parodė, kad šios kalbos nemoka. Teismo nuomone dėl tokios situacijos kaltas pats V. K., kuris ilgą laiką gyvendamas Lietuvoje neišmoko valstybinės kalbos ir buvo įsitikinęs, kad jį supras asmuo (Ž. T.), kuriam rusų kalba yra užsienio kalba ir jos mokėti jis neprivalo, todėl įvykus nesusikalbėjimui, nesant tarp transporto priemonių kontakto, Ž. T. nuvažiavimas nėra jo galimos kaltės įrodymas.
Kaltinamasis V. K. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę V. K. teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas bauda.
Veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis buvo blaivus, troleibuso vairavimas yra jo profesija, todėl LR BK 68 str. nuostatos V. K. netaikytinos.
Įrodyta, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo L. K. patyrė skausmą, gydymosi metu jautė nepatogumus, jautė dvasinius išgyvenimus, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala, kurios dydį teismas nustato 2000 eurų.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistė prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini)299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nubausti 15 MGL 564,90 eurų bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti L. K. naudai.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistės prašymo netenkinti.
Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.