Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. J. ir jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovės atstovei Daivai Alechnavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas advokatas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pagal teisės aktus reikalavimus buvo neteisingai nustatytas jo girtumas. Tik darbdavys gali patikrinti neblaivumą darbo metu, tačiau šiuo atveju pareiškėją patikrino policijos pareigūnai. Be to, pareiškėjui nebuvo pateikti alkotesterio kvitas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P-219 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui V. J.“ pripažino V. J., (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorą, padarius tarnybinį pažeidimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. P-222 „Dėl V. J. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ 2018 m. balandžio 12 d. nušalintą nuo pareigų V. J. atleido iš tarnybos prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos).

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos prokurorų etikos kodeksas, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-18, Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207, bei kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Pagal Įstatymo 30 straipsnio 6 dalį, sulaužęs priesaiką, prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo iš tarnybos pagrindus, prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos (1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą, nesutikdamas su aplinkybėmis, kad darbo vietoje buvo neblaivus, ir teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kuriuose būtų nenuginčijamai konstatuotas jo neblaivumas (jam nebuvo parodyti alkotesterio rezultatai, nebuvo sudarytos sąlygos kreiptis į medikus dėl patikros). Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus, nes, priešingai nei teigia pareiškėjas, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus faktus patvirtina bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat darytas pareiškėjo darbo vietoje darytas garso įrašas. Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados nustatyta, kad 2018 m. balandžio 11 d. apie 16.30 val. buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog prokuroras V. J. darbo vietoje sunkiai kalba telefonu („vos verčia liežuvį“), todėl buvo nusiųstas policijos ekipažas paneigti arba patvirtinti gautą pranešimą apie galimai neblaivų prokurorą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovė konstatavo, kad iš pareiškėjo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pareiškėjo girtumas buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0029 (patikros Nr. 0712807). Pareiškėjas buvo patikrintas 2018 m. balandžio 11 d. 16.49 val. ir jam buvo nustatytas lengvas 1,27 promilės girtumas. Tai užfiksuota darant garso įrašą, kuris pateiktas teismui. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašas (el. Nr. 08457) matyti, kad pareiškėjui buvo patikrintas neblaivumas ir jam buvo nustatytas 1,27 promilės girtumas. Pareiškėjas šiame žurnale užfiksuotus duomenis patvirtino savo parašu. Taigi atmestini pareiškėjo teiginiai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo neblaivumą. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjo neblaivumas buvo tikrinamas darbo dienos pabaigoje, t. y. pasibaigus darbo Prokuratūroje laikui, sutinka su atsakovės teismo posėdžio metu išreikšta pozicija, kad policijos pareigūnai, patikrinę pareiškėjo neblaivumą teisės aktų nepažeidė. Iš surinktų duomenų (Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo, pareigūnų tarnybinių pranešimų, paties pareiškėjo pirminių paaiškinimų, taip pat patikros metu daryto garso įrašo) darytina išvada, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 11 d. darbo metu tarnybos vietoje buvo neblaivus. Kaip girdėti iš garso įrašo, pareiškėjas šio fakto net neneigia ir sutiko tikrintis, pasirašė po alkotesterio rezultatais. Pareiškėjo teikiamą kitą šios situacijos versiją, kad jis alkoholio nevartojo darbo metu, o buvo išgėręs iš vakaro (tai galimai turėjo įtakos alkoholio matuoklio parodymams) niekaip nepaneigia to fakto, kad darbo metu pareiškėjas buvo neblaivus. Pareiškėjo iškelta versija, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasitikrinti neblaivumą pas medikus, atmestina, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis ketino (bandė) kreiptis į medicinos įstaigos dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo (kad jis turėjo siuntimą vykti į medicininę apžiūrą dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo ar pan.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarnybinio patikrinimo metu buvo imtasi priemonių, kad pareiškėjo blaivumas būtų patikrintas objektyviais tyrimais (panaudota techninė priemonė (alkoholio matuoklis), darytas garso įrašas). Alkoholio matuokliui – alkotesteriui Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARBH-0029 atlikta metrologinė patikra (teismui pateiktas patikros sertifikato Nr. 0712807), todėl nėra pagrindo abejoti, kad alkoholio prietaiso matavimo duomenys buvo neteisingi. Pareiškėjas, nesutikdamas su alkoholio matuoklio užfiksuotais rezultatais ir turėdamas visas galimybes kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atliktas kraujo tyrimas, to nepadarė, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo darbo vietoje 2018 m. balandžio 11 d. buvo neblaivus.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnyje nustatytos kitos prokurorų pareigos ir teisės, t. y. prokurorai privalo laikytis Prokurorų etikos kodekso (1 dalies 6 punktas).

Lietuvos prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-15, 5.2 punkte nustatytas padorumo principas, įpareigojantis elgtis padoriai ir savo elgesiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją (5.2.1 papunktis); 5.9 punkte nustatytas atsakomybės principas, kuriuo vadovaudamasis, prokuroras privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą (5.9.1 papunktis).

Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207, 16 punkte nustatyta, kad prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, išskyrus oficialius priėmimus ar kitus protokolinius renginius, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, organizuoti pobūvius prokuratūros patalpose.

Pareiškėjas V. J., būdamas tarnybos metu neblaivus ir nepripažindamas šio pažeidimo (kategoriškai teigdamas, kad nevartojo alkoholio tarnybos metu), siekė išvengti atsakomybės, todėl elgėsi nesąžiningai ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 30 straipsnio 6 punkto (sulaužė prokuroro priesaiką ir savo elgesiu pažemino prokuroro vardą) bei Prokurorų etikos kodekso 5.2.1 ir 5.9.1 papunkčio reikalavimus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-18 (toliau – Nuostatai), reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Konstatuotina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta tarnybinė nuobauda, o pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis Nuostatų 22 punkte suteiktomis teisėmis – teikti paaiškinimus, prašymus ir dokumentus, turėti įgaliotą atstovą bei susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, be to, prokuratūroje ilgai ir sąžiningai dirbo daug metų. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjo tarnybinis pažeidimas padarytas tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes, o tai reiškia, kad jo padaryta veika atitinka tyčios apibrėžimą. Atsakovė, skirdama tarnybinę nuobaudą, taip pat įvertino tai, kad šis pareiškėjo tarnybinis pažeidimas padarytas turint galiojančią tarnybinę nuobaudą, t. y. papeikimą, o pareiškėjo tiesioginė veikla nėra charakterizuojama teigiamai (pateikta 2018 m. balandžio 13 d. charakteristika).

Prokuratūros pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – prokuratūros autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie prokuratūros pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, kuri padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Pareiškėjas buvo valstybės pareigūnas (prokuroras), kuriam keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam piliečiui. Tarnybinis pažeidimas buvo šiurkštus, sukėlęs neigiamus padarinius – diskredituotas prokuroro, kaip pareigūno, vardas bei prokuratūros, kaip institucijos autoritetas, todėl pareiškėjui paskirta nuobauda griežtumu atitinka padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga ir neprotinga.

Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant pareigūno padarytos veikos pasekmes nėra reikšminga, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos bei teisėtai jį atleido pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo naikinti skundžiamų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. P-219 ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2018 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. P-222 pagrindo nėra.

Pareiškėjo reikalavimai grąžinti į tarnybą bei priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti skundžiamus įsakymus, todėl, nepanaikinus skundžiamų aktų, negali būti tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.