Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-26-387/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
1S-26-387/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57664-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Kategorijos
  • 2.12.2Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams (BPK 439 str.)
Byla Nr. 1S-26-387/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57664-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Agatai Minkel, nedalyvaujant kitiems proceso dalyviams, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. D. skundą dėl 2017 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atmestas G. D. prašymas atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio apskundimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu G. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

2016 m. gruodžio 8 d. Lietuvos apeliaciniam teisme buvo gautas nuteistojo prašymas atnaujinti 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio apskundimo terminą, kuris buvo persiųstas nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui. Šiame prašyme G. D. nurodė nežinantis kodėl advokatas pavėluotai pateikė teismui jo apeliacinį skundą. G. D. taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti perduotame jo 2016 m. spalio 24 d. surašytame prašyme nėra išdėstytos aplinkybės, susijusios su 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu. Nuteistojo teigimu, savo skundo argumentų jis papildyti negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (3 t., b. l. 189-190).

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. sausio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė nuteistojo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą atnaujinti praleistą 2016 m. spalio 3 d. teismo nuosprendžio apskundimo terminą. Teismas nurodė, kad nuosprendis G. D. buvo įteiktas jo paskelbimo dieną, t. y. 2016 m. spalio 3 d. Taigi išsiųsdamas savo prašymą su papildomu apeliaciniu skundu 2016 m. gruodžio 7 d., nuteistasis praleido jo apskundimo terminą. Skundžiamame procesiniame sprendime taip pat nurodoma, kad nepaisant to, jog G. D. buvo suimtas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl kažkokių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys paties nuteistojo rašyti prašymai ir skundai patvirtina, kad jis pats nepraleisdamas įstatymo nustatytų terminų galėjo surašyti apeliacinį skundą ir laiku išsiųsti jį teismui. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad terminas papildomam apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl priežasčių, susijusių su paties nuteistojo neatsakingu subjektyviu elgesiu, realizuojant procesinę teisę apskųsti priimtą nuosprendį (3 t., b. l. 176-177).

2017 m. sausio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistojo G. D. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties. Skundas paduotas nepraleidus apskundimo termino, nes Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pateikta 2017-01-06 pažyma Nr. 111-91 patvirtina, kad 2017 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis G. D. buvo įteikta tik 2017 m. sausio 9 d.

Šalies argumentai

Savo skunde nuteistasis prašo pakeisti aukščiau nurodytą teismo procesinį sprendimą ir apeliacine tvarka išnagrinėti jo 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. spalio 26 d. pateiktus apeliacinius skundus. Nurodo, kad tokia situacija susiklostė vien dėl to, kad jam laiku nebuvo suteikta teisinė pagalba. Pasak G. D., sužinojęs teismo nuosprendį, jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą apskundžiant nuosprendį. Tačiau sprendimas dėl tokios pagalbos nuteistajam teikimo buvo priimtas tik 2016 m. lapkričio 9 d. Anot G. D., artėjant nuosprendžio apskundimo termino pabaigai, jis pradėjo ieškoti kito advokato. Jam padėjo brolis, kuris surado advokatą S. Nalivaiką. Nuteistojo teigimu, šis gynėjas padėjo jam surašyti apeliacinį skundą, tačiau kažkodėl pateikė jį teismui tik 2016 m. spalio 26 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po nuosprendžio apskundimo termino pabaigos.

Skunde taip pat pažymima, kad nuteistasis norėjo apskųsti ir 2016 m. spalio 28 d. teismo nutartį, tačiau buvo suklaidintas teismo teiginio, kur buvo nurodyta, kad savo apeliacinį skundą jis galės papildyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Pasak G. D., tik vėliau jis suvokė, kad vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, byla apeliacine tvarka yra tikrinama tik tiek, kiek to prašoma skunde.

Nuteistasis nurodo, kad gavęs lapkričio viduryje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, pasimetė, nes nežinojo, kuris advokatas jį gins.

Šalies argumentai

G. D. teigimu, aukščiau nurodytos nuosprendžio apskundimo termino praleidimo priežastys yra svarbios. Be to, pirmas nuteistojo surašytas apeliacinis skundas advokato S. Nalivaikos teismui buvo pateiktas 2016 m. spalio 26 d., t. y. praėjus tik dviems dienoms po nuosprendžio apskundimo termino pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BPK 314 straipsnio 1, 2 dalimis, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Dėl praleisto termino atnaujinimo teismas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka.

BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju visi nuteistojo prašymai dėl praleisto nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo buvo atmesti, teismui nurodant, kad nuosprendžio apskundimo terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Savo skunde nuteistasis nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi, kuria buvo atmestas paskutinis jo prašymas dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, siekiant priimti teisingą sprendimą dėl pateikto skundo, būtina įvertinti ir kitas byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo G. D. prašymas pratęsti (atnaujinti) nuosprendžio apskundimo terminą. Tame pačiame prašyme nuteistasis nurodė, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo norėtų likti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (3 t., b. l. 132-133).

2016 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teisme gautas G. D. gynėjo advokato S. Nalivaikos pateiktas paties nuteistojo surašytas apeliacinis skundas. Advokatas neprašė atnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas klaidingą vėlesnę 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio G. D. įteikimo datą (3 t., b. l. 135-138).

2016 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas priėmė 2016 m. spalio 27 d. teisme gautą nuteistojo prašymą ir perdavė jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Pirmos instancijos teismas pastarąjį nuteistojo raštą vertino kaip apeliacinį skundą, nepaisydamas to, kad šiame dokumente nuteistasis iš esmės prašė tik pratęsti nuosprendžio apskundimo terminą ir nebuvo suformulavęs nė vieno prašymo, susijusio su jam priimtu nuosprendžiu. Ta pačia nutartimi apygardos teismas atsisakė priimti nuteistojo apeliacinį skundą, gautą 2016 m. spalio 26 d., kaip paduotą praleidus apskundimo terminą ir neprašant to termino atnaujinti. Tame pačiame procesiniame sprendime pirmos instancijos teismas išaiškino nuteistajam, kad visus savo argumentus, nurodytus atsisakytame priimti apeliaciniame skunde, jis galės išdėstyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (3 t., b. l. 139-140).

2016 m. lapkirčio 16 d. prašymu – skundu (Vilniaus apygardos teisme gautas 2016 m. lapkirčio 23 d.) nuteistasis nesutiko su 2016 m. spalio 28 d. teismo nutartimi, prašė perduoti gynėjo advokato pateiktą jo surašytą skundą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti. G. D. taip pat nurodė, kad įvyko nesusipratimas. Nuteistojo teigimu, jis neturi teisinių žinių. Prašymą, kuris buvo perduotas nagrinėjimui Lietuvos apeliaciniam teismui, surašė bijodamas, kad gynėjas pavėluotai pateiks teismui jo apeliacinį skundą, kaip iš tikrųjų ir atsitiko (3 t., b. l. 160-162, 181-182).

2016 m. lapkirčio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti aukščiau nurodytą G. D. prašymą - skundą dėl 2016 m. spalio 28 d. nutarties kaip paduotą praleidus 7 dienų apskundimo terminą (3 t., b. l. 170).

Teismo jau buvo minėta, kad skundžiama nutartimi buvo atmestas eilinis nuteistojo prašymas atnaujinti 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio apskundimo terminą (3 t., b. l. 176-177).

Kaip pagrįstai teigiama skundžiamoje nutartyje, paskutinė 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio apskundimo diena – 2016 m. spalio 24 d. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pirmą kartą nuteistasis apeliacinį skundą dėl 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio per savo advokatą S. Nalivaiką teismui pateikė 2016 m. spalio 26 d. (3 t., b. l. 135-138), t. y. praėjus tik dviems dienoms po nuosprendžio apskundimo termino pabaigos. Be to, 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo G. D. prašymas pratęsti (atnaujinti) nuosprendžio apskundimo terminą. Savo prašyme nuteistasis buvo nurodęs, kad advokatas padėjo jam surašyti apeliacinį skundą, tačiau jis nežinojo, ar šis skundas jau pasiekė teismą. Bijodamas praleisti nuosprendžio apskundimo terminą, G. D. prašė pirmos instancijos teismo šį terminą pratęsti (atnaujinti) (3 t., b. l. 134). Būtent taip, sprendžiant pagal pastarojo rašto turinį, turėjo būti įvertintas G. D. prašymas, pasiekęs Vilniaus apygardos teismą 2016 m. spalio 27 d. Tačiau pirmos instancijos teismas, nepaisydamas to, kad šis raštas ir jame suformuluoti nuteistojo prašymai visiškai neatitiko BPK 313 straipsnio 1 dalyje numatytų apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, įvardijo pastarąjį dokumentą apeliaciniu skundu ir perdavė jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (3 t., b. l. 146). 2016 m. spalio 26 d. pateiktą nuteistojo surašytą apeliacinį skundą, kuriame G. D. buvo suformulavęs su 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu susijusius prašymus ir reikalavimus, 2016 m. spalio 28 d. nutartimi apygardos teismas atsisakė priimti, konstatavęs, jog buvo praleistas nuosprendžio apskundimo terminas, kurio nuteistasis neprašė atnaujinti (3 t., b. l. 139-140). Šiuo atveju visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2016 m. spalio 27 d. apygardos teisme gautame prašyme G. D. prašė pratęsti (atnaujinti) nuosprendžio apskundimo terminą ir buvo minėjęs, kad artimiausiu metu teismui bus pateiktas jo apeliacinis skundas. Reikėtų sutikti, kad pastarojo dokumento formuluotė nebuvo pakankamai tiksli, tačiau manytina, kad jokio teisinio išsilavinimo neturinčio nuteistojo prašymų turinio vertinimas neturėjo būti toks formalus.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2016 m. spalio 28 d. nutartimi G. D. buvo suklaidintas, nes pirmos instancijos teismas išaiškino nuteistajam, kad jis apeliacinės instancijos teisme turės galimybę išdėstyti visus savo argumentus, kuriuos jis minėjo 2016 m. spalio 26 d. advokato S. Nalivaikos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Toks apygardos teismo teiginys neatitinka BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, kur yra nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacinį skundą pildyti žodžiu.

Pirmos instancijos teismui formaliai įvertinus nuteistojo G. D. 2016 m. spalio 26 d. ir 27 d. pateiktus dokumentus, neatsižvelgus į tai, kad 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teisme gautame prašyme nuteistasis iš esmės prašė tik pratęsti nuosprendžio apskundimo terminą ir priėmus 2016 m. spalio 28 d. nutartį susidarė situacija ad absurdum, kai Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas nagrinėjimui įstatymo reikalavimų neatitinkantis raštas, o nuteistojo teikiamus apeliacinius skundus nuolat atsisakoma priimti, nurodant, kad jie paduodami pasibaigus nuosprendžio apskundimo terminui.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat nesutinka su 2017 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties teiginiais, kur yra nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. D. dėl kokių nors priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės apskųsti teismo nuosprendį. Priešingai, nuteistojo į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. D. buvo priimtas tik 2016 m. lapkričio 9 d., t. y. jau pasibaigus nuosprendžio apskundimo terminui (3 t., b. l. 195). Ta aplinkybė, kad būdamas suimtas nuteistasis bandė ieškoti kito advokato ir kreipėsi į S. Nalivaiką, patvirtina tas faktas, kad būtent šis gynėjas 2016 m. spalio 26 d. pateikė teismui nuteistojo surašytą apeliacinį skundą. G. D. raštų, prašymų, skundų turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad neturėdamas jokio teisinio išsilavinimo pats nuteistasis savarankiškai negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės apskųsti teismo nuosprendį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad G. D. praleido 2016 m. spalio 3 d. teismo nuosprendžio apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla, kurioje G. D. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2016 m. lapkričio 21 d. buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. Sekantis teismo posėdis yra numatytas 2017 m. vasario 1 d., todėl skundžiamoje nutartyje yra nepagrįstai nurodoma, kad teikdamas prašymus dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo nuteistasis siekia kuo ilgiau išvengti perkėlimo į pataisos namus.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir į tai, kad nuteistojo teisės buvo pažeistos jau priimant 2016 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, o visi vėlesni teismo procesiniai sprendimai (taip pat ir 2017 m. sausio 2 d. nutartis) iš esmės buvo nulemti šios nutarties, naikinamos tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d., tiek 2016 m. spalio 28 d. nutartys.

Skundą nagrinėjančiam teismui konstatavus, kad pirminis nuteistojo apeliacinis skundas (3 t., b. l. 136-138) buvo paduotas G. D. praleidus nuosprendžio apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių, nuteistajam atnaujinamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio apskundimo terminas. Byla perduodama Vilniaus apygardos teismui spręsti G. D. 2016 m. spalio 26 d. teismui pateikto apeliacinio skundo (3 t., b. l. 136-138) priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 102 straipsnio 1 dalimi, 314 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. bei 2016 m. spalio 28 d. nutartis ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atnaujinti nuteistajam G. D. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio apskundimo terminą.

Perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui spręsti G. D. 2016 m. spalio 26 d. teismui pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Teisėjas Algimantas Valantinas