Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. M. atstovo advokato Vidmanto Skabursko prašymą dėl liudijimo rinkti įrodymus išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 5 d. teisme gautas pareiškėjos V. M. atstovo advokato Vidmanto Skabursko prašymas išduoti liudijimą gauti iš mobiliųjų tinklų operatorių duomenis apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) abonento anketinius duomenis. Prašymas pateiktas, vadovaujantis CPK 221 – 224 straipsnių nuostatomis dėl įrodymų užtikrinimo. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja V. M. ruošiasi teikti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo savo dukters R. M. atžvilgiu, jai yra žinomas tik dukters tėvo turėtas telefono numeris.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėjos V. M. atstovo advokato Vidmanto Skabursko prašymas pateiktas, vadovaujantis CPK 221 – 224 straipsnių nuostatomis. Vadovaujantis CPK 221, 222 straipsniais asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo be procesiniams dokumentams privalomų elementų turi būti nurodomi įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti, aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti, bei priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus. Bet kuriuo atveju, prašymas užtikrinti įrodymus iki ieškinio padavimo teismui dienos, turi būti tiesiogiai susijęs su būsimo ieškinio reikalavimais, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia ne įrodymų užtikrinimo, tačiau teismo pagalba gauti duomenis iš mobiliųjų tinklų operatorių, reikalingus tam, kad galėtų identifikuoti asmenį, kuris, pasak jos, yra nepilnametės dukters R. M. tėvas, ir pareikšti reikalavimus šiam asmeniui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Tuo tarpu prašymas, kuriuo prašoma įpareigoti mobiliųjų tinklų operatorius nustatyti asmenį, kuris galimai yra pareiškėjos nepilnametės dukters tėvas, ir pateikti tokius duomenis teismui, neatitinka įrodymų užtikrinimo instituto, nes mobiliųjų tinklų operatoriai (UAB „Omnitel“, „Tele2“, „Bitė Lietuva“) nėra įgalioti atlikti tokius veiksmus, be to, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomi duomenys, kuriuos ji siekia gauti – duomenys apie galimo nepilnametės dukters tėvo tapatybę, jo gyvenamąją vietą, nelaikyti įrodymais CPK 177 str. 1 d. prasme, nes jie nepagrindžia tam tikrų aplinkybių bei nepatvirtina tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo, jie susiję su konkretaus asmens tapatybės bei gyvenamosios vietos nustatymu. Mobiliųjų tinklų operatorių įpareigojimas pateikti tokius duomenis apie asmenį prieštarautų Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms užtikrinti asmens duomenų apsaugą bei konfidencialumą, ir juos teikti tik įstatymų nustatytais atvejais, į kuriuos pareiškėjos atvejis nepatenka.

Pažymėtina, kad prie prašymo nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja, jos atstovas neturi galimybės įrodymų gauti savarankiškai ar juos mobiliųjų tinklų operatoriai būtų atsisakę pateikti. Advokatūros įstatymo 44 str. 2 p. nustato, kad advokatas turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Atkreiptinas dėmesys, jog rašytiniai įrodymai, kurių pareiškėjai negali savarankiškai gauti, gali būti išreikalauti teismo tik pradėjus nagrinėti civilinę bylą, t. y. pareiškėja turėtų reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, prašant teismo surinkti duomenis, siekiant nustatyti atsakovą, o galimą tėvystę įrodinėti CK 3.148 str. 1 d. numatytomis aplinkybėmis: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. (CPK 199 str.). Svarbu tai, kad ieškiniams dėl tėvystės nustatymo taikytinos CPK XIX skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, nustatančios bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 387 str. reglamentuoti, be bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ieškinio dėl tėvystės nustatymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų kriterijai. Minėtoje normoje nėra nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodytas atsakovo asmens kodas ar gimimo data, tačiau įtvirtinta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius procesinio dokumentu turinio ir formos reikalavimus (CPK 387 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos atstovo prašymas dėl liudijimo rinkti įrodymus išdavimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos V. M. atstovo advokato Vidmanto Skabursko prašymo dėl liudijimo rinkti įrodymus išdavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.