- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-25
- Bylos Nr.
- e2VP-6276-1008/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02516-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., P. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. M., P. M. ir antstolė Elena Miliauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas, kuriuo prašoma nustatyti V. M. ir P. M. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatant, kad V. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinio P. M. gaunamų pajamų.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad pareiškėja gavo antstolės Elenos Milauskienės patvarkymą, kuriuo pasiūlyta išieškotojams ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nurodo, kad remiantis įstatymo nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, skolininkei V. M. priskirtina ½ dalis sutuoktinio P. M. gaunamų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomosios bylos Nr. 0009/03/17432, Nr. 0009/04/00751, Nr. 0009/04/00752, Nr. 0009/08/03891, Nr. 0009/09/02750, dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininkės V. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Antstolė nustačiusi, kad skolininkė niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, tačiau skolininkės sutuoktinis P. M. gauna pajamas, kurios pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, 2022 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu areštuoti skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas ir kitas turtines teises Nr. Sl-56437, bei 2022 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktu Nr. Sl-56374, areštavo pajamas, mokamas skolininkės sutuoktiniui P. M., (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Be kita ko, areštavo skolininkei V. M. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinio P. M. vardu. Taip pat minėtu patvarkymu antstolė informavo skolininkę, kad ji ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė gavusi minėtą patvarkymą su turto arešto aktu, per antstolės nustatyta terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2022 m. lapkričio 11 d. priėmė patvarkymą siūlyti išieškotojams ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. Sl-62715. Išieškotoja nepraleidusi nustatyto termino, kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad po santuokos sudarymo skolininkės sutuoktinis P. M. gauna pajamas (duomenys neskelbtini), todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkė V. M. ir suinteresuotas asmuo P. M. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų ir turto padalijimo sutartis nėra, todėl aukščiau paminėtas areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkei V. M. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio P. M. pajamų, gaunamų (duomenys neskelbtini), kadangi nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.
Be kita ko, kaip minėta, antstolis turi aprašyti bendrą turtą, tai yra realų ir egzistuojantį arešto metu, kas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu metu, nors antstolė turto arešto aktu Nr. Sl-56374 areštavo skolininkei V. M. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių CPK 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinio P. M. vardu, tačiau pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį teismas pareiškėjos prašymu sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto.
Pažymėtina ir tai, jog CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog antstolės 2022 m. rugsėjo 27 d. turto arešto akte Nr. Sl-56374 nurodyti areštuoti daiktai (Eil. Nr. 2), nėra identifikuoti, kaip konkretus bendrasis turtas, o tik galimai nuspėjamas (ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų turtas), tačiau šių daiktų neįvardijimas neatitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tokio teismo sprendimo priėmimą draudžia CPK 267 straipsnis, nes tokios nutarties vykdymas priklausytų nuo sąlygos, tai yra nuo gautinų pajamų, atsiradimo, todėl likusioje dalyje prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis sutuoktinio P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.