Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-716-780/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-17
Bylos Nr.
1-716-780/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66331-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
M. V.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Albinas Miliauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-716-780/2018;Proceso Nr. 1-01-1-66331-2017-2;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.5; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.2;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 17 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,kaltinamajam M. V. ir jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,nukentėjusiajai R. V. ir jos atstovei advokatei D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-06-21 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 903,84 Eur bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, teistumas, neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2017 m. gruodžio mėn. 13 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame name, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. V., stūmė rankomis į krūtinę, dėl ko pastaroji atsitrenkė nugara į duris bei suklupo ant kelių, jai atsikėlus vėl stūmė rankomis į krūtinę, dėl ko R. V. nukrito ant nugaros, priėjęs prie gulinčios R. V. ir sugriebęs už plaukų tempė į katilinės patalpą, kurioje dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį ties apatiniu voku, pastarajai bandant pasišalinti ir jai atsistojus apie penkis kartus stūmė rankomis dėl ko R. V. nukrito ant nugaros, atsistojusiai R. V. sudavė vieną smūgį delnu į galvos dešinės pusės sritį, dėl ko ji nukrito ir galva trenkėsi į grindų plyteles, taip padarydamas nukentėjusiajai R. V. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, smakro dešinėje, kairio sėdmens srityje, dešinio sėdmens srityje, dešinio dilbio srityje, dešinės alkūnės srityje, dešinio žasto srityje, dešinio riešo srityje, kairio žasto srityje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos srityje, kairės šlaunies srityje, dešinio momens srityje, kairės plaštakos IV piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, dešinės blauzdos srityje, tuo nukentėjusiajai R. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, M. V. 2017 m. gruodžio mėn. 20 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo katilinės patalpoje, artimoje aplinkoje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. V., kuriai kilusio konflikto metu sudavė du smūgius ranka į nugaros sritį, tuo nukentėjusiajai R. V. dėl poodinės kraujosruvos dešinės mentės srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2017 m. gruodžio mėn. 13 d. vykusioje Kalėdų eglutės įžiebimo šventėje jam nepatiko žmonos elgesys kai ji bendravo su kitais vyrais, o jį paliko vieną, o grįžus namo ji nuo kažko gavo SMS žinutes į savo telefoną. Namuose jis pasakė žmonai, kad ji su juo elgiasi netinkamai ir apie 22 val. jie susipyko. Pripažįsta, kad suėmęs už rankų ir pakišęs savo koją prie jos kojų stūmė nukentėjusiąją, kad jis nugriūtų, o jis galėtų nueiti. Kadangi nukentėjusioji vis atsistodavo nuo grindų jis stūmė ją dar apie 4 kartus. Nuo pastūmimų ji buvo atsitrenkusi į duris, buvo nugriuvusi ant grindų. Visų aplinkybių tiksliai nepamena, bet pripažįsta, kad galėjo suduoti nukentėjusiajai ir du smūgius į veido bei galvos sritį, galėjo ir papešti už plaukų. Nurodo, kad nukentėjusioji buvo atsitrenkusi ir į praviras duris kuomet pastumtas jos jis sugriebė ją už rankų ir patraukė su savimi. Pripažįsta, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai padaryti dėl jo veiksmų. Kaltinamasis patvirtino ir tai, kad 2018-12-20 namuose, apie 22 val., sudavė nukentėjusiajai du smūgius į nugarą. Abiem atvejais jis buvo išgėręs alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios. Su reikalavimu atlyginti turtinę žalą sutinka, o neturtinę žalą prašo sumažinti, nes jis dabar nedirba dėl ligos ir jam gali būti nustatytas ribotas darbingumas, o žmonai sveikatos sutrikimai konstatuoti jau prieš keletą metų.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištir­ti įrodymai:

- R. V. protokolas-pareiškimas, kuriame ji 2017-12-20 pranešė, kad apie 22 val., grįžo į savo namus esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir iš karto įėjus pro duris ją stūmė į koridorių jos vyras M. V., vėliau stūmė pro kitas duris į katilinės patalpas ir katilinės patalpose sudavė du smūgius ranka į nugaros sritį, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą. Paskutinį kartą vyras prieš ją smurtavo 2017-02-06, tuo metu jis būdamas neblaivus ją sumušė, t. y. sudavė daug smūgių po kurių buvo praradusi sąmonę. Dėl ankstesnio sumušimo niekur nesikreipė (1 t., b. l. 1-8);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kaltinamasis ir nukentėjusioji (1 t., b. l. 20-26);

- pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame tyrėjas nurodo, kad 2017-12-20, apie 22 val., namuose M. V. ranka sudavė du smūgius į nugaros sritį R. V., smurtas buvo naudotas ir 2017-02-06, sužalojimai matosi ir dabar, dėl pastarojo smurtavimo nukentėjusioji niekur nesikreipė (1 t., b. l. 27);

- Alkoholio kiekio matuoklio "Drager Alcotest 6810", Nr. ARFM-0244 panaudojimo registracijos žurnalas, kuriame užfiksuota, kad 2017-12-20, 22:36 val. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,06 promilių girtumas, o 2017-12-20, 23:41 val. R. V. nustatytas 0,50 promilių girtumas (1 t., b. l. 33-35);

- asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, kurioje užfiksuota, kad: 2017-12-20 R. V. nurodė buvusi sumušta vyro; atvežė policija; buvo mušta ir prieš dvi savaites; objektyviai veide, rankose ir visam kūne senos hematomos; naujų sumušimų žymių aiškiai nestebima; moteris labai susijaudinusi (1 t., b. l. 39);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio eksperto pateiktos specialisto išvados Nr. G 1289/2017(06), Nr. pG 24/2018(06), Nr. pG 441/2018(06), kuriose nurodyta, kad: 1) R. V. padaryta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, t. y. 2017-12-20; šis sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, 2) R. V. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, smakro dešinėje, kario sėdmens srityje, dešinio sėdmens srityje, dešinio dilbio srityje, dešinės alkūnės srityje, dešinio žasto srityje, dešinio riešo srityje, kairio žasto srityje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos srityje, kairės šlaunies srityje, dešinio momens srityje, kairės plaštakos IV piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje, muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, dešinės blauzdos srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje prieš 10-14 dienų iki apžiūros 2017-12-22; sužalojimai tiek kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai padaryti ne mažiau devyniolikos trauminių poveikių pasėkoje, dėl kurių nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 42-43, 47-48, 67-68)

- N. R. V. parodymai, kad 2017-12-20, apie 22 val., iš karto įėjus pro duris į namus ją stūmė į koridorių jos vyras M. V., vėliau stūmė pro kitas duris į katilinės patalpas ir katilinės patalpose sudavė du smūgius ranka į nugaros sritį. Po šių smūgių ji jautė stiprų fizinį skausmą. Dėl kokios priežasties prieš ją smurtavo vyras ji nežino. 2017-12-20 Lazdijų ligoninės priėmimo skyriuje jai buvo nustatyti sužalojimai, tačiau jie buvo padaryti anksčiau - 2017-12-13, kuomet prieš ją taip pat smurtavo sutuoktinis. 2017-12-13 kartu su Kailinių kaimo gyventojais ji puošė eglutę, o po šios eglutės puošimo šventės kartu su vyru pėsčiomis grįžo namo. Ji šventės metu alkoholio nevartojo ir buvo blaivi, o M. V. vartojo alkoholį, matė, kaip gėrė degtinę. Apie 22.00 val. grįžus namo, vyras M. V. iš karto ėmė jai priekaištauti, kad ji per daug bendravo su kaimynais, pavyduliavo, šaukė ant jos ir staiga stūmė ją rankomis į krūtinę, dėl ko ji nugara atsitrenkė į uždarytas lauko duris ir parklupo ant kelių. Jai atsistojus vyras nueidinėjo koridoriumi į virtuvės patalpą, o ji nusekė jam iš paskos, sakė jam "nešauk". Išgirdęs jos žodžius jis staiga atsisuko ir vėl stūmė ją rankomis į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant nugaros. Tada vyras sugriebęs jai už plaukų tempė atgal į katilinės patalpą. Tiek tempimo metu, kai M. V. buvo sugriebęs ją už plaukų, tiek minėtų pastūmimų metu, kuomet ji nugara atsitrenkė į duris ar grindinį, ji jautė fizinį skausmą dėl ko vėliau atsirado sužalojimai. Katilinės patalpoje jai gulint ant žemės vyras sudavė kumščiu jai į dešinės pusės veido sritį ties apatiniu voku. Po suduoto smūgio ji bandė nuo vyro pabėgti, bandė atsistoti, bet jai tik atsistojus vyras vėl ją stūmė rankomis, dėl ko ji nukrito ant grindinio ir jautė fizinį skausmą. Ji bandė atsistoti ir bėgti apie penkis kartus, tačiau visais atvejais vyras ją stumdamas pargriaudavo ant žemės, dėl ko ji nugara atsitrenkdavo į kietą grindinį. Bandydama minkščiau nukristi ji instinktyviai pasiremdavo alkūnėmis ir taip jas susižalojo, dėl to jautė stiprų fizinį skausmą rankose. Krisdama ji susimušė ir sėdmens sritį. Vienu metu jai atsistojus vyras M. V. sudavė jai vieną smūgį delnu į dešinės pusės galvos sritį, dėl ko ji nukrito ir susitrenkė galvą į grindinį. Dėl to ji prarado sąmonę ir pabudo visa šlapia bei pamatė stovintį plastmasinį kibirą šalia jos. Suprato, kad vyras M. V. apipylė vandeniu norėdamas ją prikelti. Dėl visų šių veiksmų jautė fizinį skausmą. 2017 m. gruodžio 16 d. ji kartu su vyru M. V., turėjo pravesti draugės K. J. mamos jubiliejinį koncertą, tačiau į koncertą ji nevyko, nes jautė stiprius fizinius skausmus bei matėsi esantys sužalojimai. Sekančią dieną renginių nebuvo numatyta, tačiau ji ėjo į darbą, o sužalojimus paslėpė po grimu. Pablogėjus sveikatai 2018-01-18 kreipėsi į UAB "Socialiniai ir sveikatos projektai" dėl depresinės simptomatikos paūmėjimo. Po šio gydymo kreipėsi ir į šeimos gydytoją, nes po 2017-12-13 patirto fizinio smurto jautė skausmus visame kūne, o po patirto fizinio smurto 2017-12-20 jautė fizinį skausmą po dešine mente. Šeimos gydytoja pratęsė nedarbingumo pažymėjimą iki 2018-03-01, o 2018-03-02 ji buvo paguldyta į VŠĮ "Druskininkų ligoninė", nes turi trečios grupės neįgalumą ir po panaudoto sutuoktinio fizinio smurto pablogėjo jos fizinė sveikata, ji jautė skausmus tiek stuburo srityje, tiek visame kūne. Vaistus ligoninėje leido iki 2018-03-09, o ambulatorinė reabilitacija vyko nuo 2018-03-12 iki 2018-03-27 (1 t., b. l. 71-73, 76-77, 80-83, 98-100);

- parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kuriuo matyti, kad nukentėjusioji įvykio vietoje patvirtino savo apklausų metu nurodytas aplinkybes, kurioms buvo sužalota (1 t., b. l. 102-113);

- liudytojos G. S. parodymai, kad R. V. yra jos bendradarbė ir 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje, tiksliai dienos nepamena, ant R. V. veido pastebėjo mėlynes. Matė mėlynes ties smakro dalimi bei kažkur šalia nosies, taip pat matė ir ties viršutine lūpa bei mėlynę po dešine akimi. Paklausus R. V. kas jei nutiko, ji pasakė, kad prieš ją namuose smurtavo jos vyras M. V.. R. V. sakė, kad konfliktas įvyko todėl, kad M. V. buvo girtas, o išgėręs pradeda prie jos kabinėtis. Liudytoja nurodė, kad darbe atlieka ir grimavimą, todėl R. V. jos paprašė paslėpti ant jos veido matomas mėlynes. Nugrimavus jos veidą mėlynių daugiau nebesimatė. Daugiau sužalojimų kitose kūno vietose nematė, tačiau R. V. eidama šlubavo ir ji jai sakė, kad skauda koją ir kitas kūno vietas, kurias sumušė smurtavimo metu M. V.. Liudytoja nurodė, kad jai yra žinoma, jog prieš nukentėjusiąją jos vyras M. V. smurtavo ir 2017-12-20, kadangi nukentėjusioji apie tai sakė (b. l. 104-109);

- Liudytojo E. V. parodymai, kad tarp jo mamos R. V. ir tėčio M. V. žodiniai konfliktai vyksta tuomet kada tėtis M. V. būna neblaivus ir pradeda dėl įvairiausių smulkmenų jai priekaištauti. Be to, tėtis kaltina motiną, kad pastaroji jam yra neištikima. Apie tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje buvo sumušta motina jis sužinojo iš jos pačios, kuomet grįžo į Lietuvą 2017-12-23. R. V. jam sakė, kad jo tėvas M. V. ją stipriai sumušė, tačiau dėl to ji nesikreipė į policiją, nes nenorėjo jam pakenkti, kadangi buvo laiduotoja kitame ikiteisminiame tyrime. Taip pat sakė, kad tėvas prieš motiną fizinę jėgą naudojo ir 2017-12-20 kuomet sudavė du smūgius ranka jai į nugaros sritį. Mama jam sakė, kad dėl to kreipėsi į policiją. Bendraujant 2017-12-23 su mama ji skundėsi skausmais įvairiose kūno vietose, šlubavo, jai buvo sunku atsisėsti, tačiau sužalojimų jis nematė, nes neprašė parodyti. Mama R. V. toliau ėjo į darbą ir po to kai tėvas M. V. prieš ją smurtavo, tik kiek žino iš mamos, kad savo sužalojimus ant veido ji slėpdavo makiažu (1 t., b. l. 127-129)

Nurodyti nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūno pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, teismo medicinos eksperto pateiktos specialisto išvados dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, jų skaičiaus, padarymo laiko ir atsiradimo mechanizmo, liudytojų parodymai bei paties kaltinamojo parodymai visiškai patvirtina kaltinimą, kad M. V. 2017-12-13 ne vieną kartą stūmė nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji buvo suklupusi ant kelių, nukritusi ant nugaros, taip pat buvo sugriebęs už plaukų, kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, delnu sudavė vieną smūgį į galvos dešinės pusės sritį, dėl ko nukentėjusioji galva trenkėsi į grindų plyteles, taip padarydamas nukentėjusiajai R. V. specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o 2017-12-20 sudavė du smūgius ranka į nukentėjusiosios nugaros sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą. Visi sužalojimai asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje yra užfiksuoti tą pačią dieną po antrojo smurto atvejo, nurodant, kad hematomos yra senos. Specialisto išvadose teismo medicinos ekspertas patikslino, jog visos kraujosruvos, išskyrus dešinės mentės srityje, galėjo būti padarytos prieš 10-14 dienų iki apžiūros, kuri vyko 2017-12-22, tuo tarpu kraujosruva dešinės mentės srityje galėjo būti padaryta 2017-12-20. Specialisto išvadose konstatuota, kas sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Liudytoja G. S. patvirtino, kad mėlynes ant nukentėjusiosios veido matė 2017 m. gruodžio pradžioje ir jas užmaskavo kosmetinėmis priemonėmis, o nukentėjusioji pati jai sakė, kad ją sumušė sutuoktinis. Atsižvelgiant į tokius sutampančius ir vienas kitą patvirtinančius įrodymus, kaltinamojo kaltė dėl nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo tiek 2017-12-13, tiek 2017-12-20 jokių abejonių nekelia.

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui, nes tokį sveikatos sutrikdymą kaltinamasis tyčia padarė savo sutuoktinei (BK 248 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, nes suvokė, kad savo smurtiniais veiksmais sukelia fizinį skausmą ir gali sukelti tam tikrą sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai ir to norėjo. Jis nesiekė jokio konkretaus sveikatos sutrikdymo laipsnio, tačiau suvokė, kad nukentėjusiajai griūnant ant grindų ar patiriant tiesioginius jo smūgius tam tikros pasekmės sveikatai gali kilti, todėl atsakomybė kyla už faktiškai kilusias pasekmes, t. y. už nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Abi veikos kvalifikuotinos kaip du skirtingi nusikaltimai (realioji nusikaltimų sutaptis), nes padarytos skirtingu laiku, skirtingais veiksmais ir jų nesieja vieningas nusikalstamas sumanymas.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad abi veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes jis pripažino, kad alkoholis jo veiksmus įtakojo.

Gynėjo nurodama aplinkybė, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ir tai yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nepagrįsta ir nesudaro pagrindo pripažinti tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Visų pirma, net jeigu nukentėjusiosios elgesys viešame renginyje ir galėtų sudaryti kaltinamajam įspūdį, kad ji per daug familiariai bendrauja su kitais vyrais, tai jokiu būdu nesudarytų pagrindo tokį elgesį vertini kaip išprovokavusį naudoti prieš ją smurtą, nes pats smurtas buvo panaudotas po kelių valandų nuo kaltinamojo nurodomo renginio. Tuo tarpu provokuojantis nukentėjusiojo elgesys gali būti pripažįstamas lengvinančia aplinkybe paprastai tik tada, kai neteisėtus veiksmus išprovokuoja staiga ir čia pat, o kaltininkas neturi laiko adekvačiai ir ramiai įvertinti savo galimybes reaguoti į tokius veiksmus. Kita vertus byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio kaltinamojo teiginius apie neva nederamą nukentėjusiosios kaip sutuoktinės elgesį ar juo labiau apie galimą jos neištikimybę, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusioji elgėsi taip, kaip nurodo kaltinamasis.

Parenkant bausmę BK 54 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskirti teisingą bausmę. Taigi, individualizuojant bausmę svarbu įvertinti nurodytų aplinkybių visumą ir paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas - vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nusikaltimų padarymo metu kaltinamasis nebuvo teistas (t. 2, b. l. 17-18), kadangi vienintelis įsiteisėjęs nuosprendis buvo priimtas jau po šių nusikaltimų padarymo (t. 2, b. l. 90-97), todėl remiantis minėta įstatymo nuostata jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu. K. M. V. dirba, jam netikslinga skirti sankcijoje numatą viešųjų darbų bausmę, todėl atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, jam už kiekvieną veiką skirtina artimo vidurkiui dydžio - 1 (vienerių) metų trukmės, kita likusi bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, - laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, ir prie vienos bausmės pridėtina 6 (šešių) mėnesių dydžio kitos bausmės dalis, nes visiškas bausmių sudėjimas už pirmą kartą padarytas tokio pobūdžio veikas nėra būtinas bausmės tikslams pasiekti. Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018-06-21 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, nes šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos dar iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis du kartus smurtą panaudojo savo šeimos nario atžvilgiu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme asmeniui, nusikaltusiam prieš šeimos narį (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d., 109–115 str.). Šioje byloje nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo 81,18 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur neturinę žalą.

Su reikalavimu atlyginti turtinę žalą kaltinamasis sutinka ir visiškai pripažįsta šią ieškinio dalį, todėl ši žala priteistina, nes nukentėjusioji patyrė nuostolių važinėjant į sveikatos įstaigas gydytis po patirtų sužalojimų ir perkant vaistus, pateikė tai patvirtinančius kasos kvitus (t. 2, b. l. 101-103).

Byloje taip pat nustatyta, kad nusikaltimų metu ir po jų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir baimę, patyrė pažeminimą, nesaugumo jausmą, nes sužalota buvo savo namuose, kur turėtų jaustis saugi. Be to, nukentėjusioji jautė nepatogumus ir patyrė neigiamus išgyvenimus bei skausmus ir po nusikaltimų. Einant į darbą jai teko slėpti likusias smurto žymes kosmetinių priemonių pagalba, ji negalėjo užsiimti kita suplanuota veikla, jautė nugaros, galvos, rankų skausmus, paūmėjo depresija. Nukentėjusiosios medicininiai dokumentai patvirtina, kad po nusikaltimų ji gydėsi „Ąžuolyno“ psichiatrijos klinikoje (t. 1, b. l. 54), UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ (t. 1, b. l. 53), VšĮ „Druskininkų ligoninėje“ (t. 1, b. l. 58-63). Visos šios aplinkybės įvertintos pinigais, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį pripažintinos neturtine žala, o CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl neturtinė žala nukentėjusiajai taip pat priteistina, nes dėl nurodytų išgyvenimų ji neabejotinai ją patyrė.

Kaltinamasis pripažįsta padaręs neturtinę žalą, tačiau prašo priteisi mažiau nei reikalauja nukentėjusioji, nes jis laikinai nedirba dėl ligos ir jam gali būti nustatytas ribotas darbingumas, o žmonai sveikatos sutrikimai buvo konstatuoti jau prieš keletą metų. Tačiau teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nei pats reikalaujamos žalos dydis, nei laikinas kaltinamojo nedarbingumas, nei nukentėjusiajai anksčiau konstatuoti sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiosios reikalaujamą 1 000 Eur neturtinės žalos dydį. Įstatymas numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-31/2011). Aukščiausiais Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-31/2011, Nr. 3K-3-151/2013).

Atsižvelgiant į nurodytą neturtinės žalos teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl šios žalos priteisimo, nukentėjusiosios R. V. reikalavimo pagrįstumas dėl neturinės žalos vertinamas pagal tai kokios vertybės šiuo atveju buvo pažeistos, kokia yra kaltinamojo kaltė, koks pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, kokie neturtinės žalos padariniai kilo ir liko nukentėjusiajai, kokio dydžio žalos atlyginimai priteisiami teismų praktikoje panašiais atvejais. Šiuo atveju žala buvo padaryta sveikatai, kuri yra labiausiai saugotina vertybė, ir žala padaryta tyčiniais veiksmais, už kuriuos neturtinės žalos dydžiais priteisiami didesnis nei neatsargių nusikaltimų atveju. Be to, nukentėjusioji patyrė ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių, todėl smurto intensyvumas rodo ir didesnį patirtų išgyvenimų mąstą bei turėjo didesnės įtakos nukentėjusios sveikatos pablogėjimui. Tai, kad nukentėjusiosios sveikata nebuvo gera ir jai buvo nustatyti atitinkami sutrikimai dar iki šių nusikaltimų jokiu būdu nesudaro pagrindo neatsižvelgti į nukentėjusiosios gydymąsi po nusikaltimų ir nevertinti jos pateiktų medicininių dokumentų kaip pagrindžiančių prašomos žalos dydį. Priešingai, patirtas smurtas iš artimo žmogaus neabejotinai dar labiau pakenkė tiek psichinei, tiek fizinei nukentėjusiosios sveikatai, kuri ir taip nebuvo gera. Todėl mažinti neturinės žalos dydį dėl to, kad nukentėjusioji sveikatos sutrikimais skundėsi dar iki nusikaltimų nėra jokio pagrindo. Kaltinamojo laikinas nedarbingumas taip pat nesudaro pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį, kuris nėra per didelis ir visiškai atitinka nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, kurie privalo būti kompensuoti nepaisant kaltinamojo laikino nedarbingumo ir sumažėjusių pajamų. Pažymėtina, kad tokiu atveju kai reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur, kas sudaro tik šiek tiek didesnį nei vidutinė alga dydį, kaltininko turtinė padėtis iš viso neturi lemiamos reikšmės. Net ir atlyginimo negaunantis, bet socialinio draudimo išmokas dėl nedarbingumo gaunantis asmuo per tam tikrą laiką yra pajėgus tokio dydžio žalą atlyginti. Todėl laikinas kaltinamojo nedarbingumas nereiškia, kad jis neturi ir neturės pajamų 1 000 Eur žalai atlyginti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2009, Nr. 2K-421/2009, Nr. 2K-473/2013, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-520-303/2015), nukentėjusiosios prašoma priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinė žala yra visiškai teisinga ir adekvati sveikatos sutrikdymo mastui bei jos patirtiems išgyvenimams ir mažinti ją nėra jokio pagrindo.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nukentėjusiajai atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) sprendimu paskirta atstovė – advokatė D. V. (1 t., b. l. 186-87), o jos atstovavimo išlaidos yra paskaičiuotos Tarnybos pažymoje ir sudaro 327,27 Eur (2 t., b. l. 117). Kadangi kaltinamasis pripažįstamas kaltu, šios išlaidos valstybei priteistinos iš M. V..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-12-13 padarytos veikos) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai R. V. nusikalstama veika padarytą 81,18 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 18 ct) turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-12-20 padarytos veikos) - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai R. V. nusikalstama veika padarytą 81,18 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 18 ct) turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir, prie 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pridėjus 6 (šešių) mėnesių dalį kitos laisvės apribojimo bausmės, paskirti M. V. subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai R. V. nusikalstama veika padarytą 81,18 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 18 ct) turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. V. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai R. V. nusikalstama veika padarytą 81,18 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 18 ct) turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti vieną dieną, kurią M. V. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis ir 42 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018-06-21 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme visiškai bausmes sudedant ir paskirti M. V. bausmes - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai R. V. nusikalstama veika padarytą 81,18 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 18 ct) turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir 903,84 Eur (devynių šimtų trijų eurų 84 ct) baudą, bei baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo. Į baudą įskaityti baudos dalį, sumokėtą pagal ankstesnį 2018-06-21 Alytaus apylinkės teismo nuosprendį. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo 2018-06-21 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2018 m. liepos 12 d.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikin­ti pradėjus vykdyti bausmę.

N. R. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo M. V. 81,18 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 18 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš M. V. 327,27 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 27 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5630.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėjas Ramūnas Šarka