Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-331-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-12
Bylos Nr.
2A-331-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Ieškovas
P. N., P.
Atsakovas
S. B.
Trečiasis asmuo
J. T., notarei Dainai Aliukonienei, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Vaidotas Sviderskis, Vilhelmas Keliuotis
Kategorijos
  • 30.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-331-115/2010

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Procesinio sprendimo kategorijos:

30.4; 35.6.; 41.;121.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. balandžio 12d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Rasos Gudžiūnienės,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovui P. N., jo atstovui advokatui Vilhelmui Keliuočiui,atsakovui S. B., jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,trečiajam asmeniui J. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) P. N. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-42-804-2009 pagal ieškovo P. N. ieškinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims J. T., notarei Dainai Aliukonienei, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sandorio panaikinimo ir dalies žemės sklypo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas P. N. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos V. N., mirusios 1996-03-27 palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir pripažinti V. N. ir S. B., gim. 1937 m., 1993-01-28 susitarimą dėl pretendentų tarpusavio įsipareigojimų negaliojančiu; pripažinti, kad ieškovas turi teisę gauti iš S. B., gim. 1937 m., teisių perėmėjo atsakovo S. B., gim. 1971 m., kompensaciją už ieškovo motinai V. N. nesugrąžintą tėvo V. V. turėtos žemės dalį ir priteisti iš atsakovo ½ dalį jo paveldėtos žemės, t. y. 5,02 ha, (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-5)

Nurodė, kad jo velionė motina V. N. ir jos velionis sūnėnas S. B., gim. 1937 m., (mirė 2004 m.) kreipėsi į Trakų rajono agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teisę į ieškovo senelio V. V. turėtą iki nacionalizacijos 10,04 ha ploto dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). , bei pridėjo susitarimą, kuriuo pareiškėjo motina V. N. savo dalies atsisakė sūnėno S. B. naudai, todėl Vilniaus apskrities valdytojo 1996-11-18 sprendimu Nr. 79-3058 nuosavybės teisės į buvusio savininko turėtą žemės sklypą buvo atkurtos tik velionio S. B. vardu. 2004 m. jam mirus, visą jo turtą paveldėjo velionio žmona D. B. ir atsakovas (sūnus) S. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Teigia, jog V. N. niekada neketino atsisakyti savo dalies, žadėjo palikti ieškovui (sūnui) senelio V. V. turėto žemės sklypo dalį. Apie tai, kad motina kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ieškovas žinojo iš jos pačios, motina paaiškino, kad žemės grąžinimo klausimais rūpinasi sūnėnas S. B., o atkūrus nuosavybę, dalis žemės priklausys jai (ieškovo motinai). Ieškovas motinos reikalų nekontroliavo. Mano, jog žemės nuosavybė nebuvo atkurta jo motinai V. N. dėl jos neraštingumo, ji buvo sąmoningai suklaidinta, nes manė, jog ji bus įtraukta pretendente paveldėti jos tėvo V. V. turėtą žemę ir kartu su sūnėnu S. B. valdys žemę lygiomis dalimis. Ginčo žemės sklypo plotas yra 10,04 ha, todėl kiekvienas iš abiejų įpėdinių turėjo teisę gauti po 5,02 ha ploto žemės. Žemės nuosavybės atkūrimo byloje esantis S. B. ir V. N. susitarimas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio dokumentams, nes nepatvirtintas agrarinės reformos tarnybos pirmininko; be to V. N. neišaiškinta pasirašomo susitarimo esmė ir jo sukeliamos pasekmės; nepatvirtinta, kad V. N. tvirtinančiojo asmens akivaizdoje pasirašė pati. Toks susitarimas laikytinas niekiniu. Mano, jog atsakovas nėra ginčo žemės sklypo sąžiningas įgijėjas, nes šio turto paveldėjimo metu žinojo apie ieškovo motinos V. N. teises į tėvo V. V. valdytą žemės sklypą, bei apie jos ir savo tėvo susitarimą atkuriant nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Teigia, jog pretendentui (sūnėnui) S. B. nuosavybės teisės į visą buvusio savininko V. V. valdytą žemės sklypą atkurtos nepagrįstai, nes nuosavybės teisės į ½ dalį, t.y. 5,02 ha ploto, žemės sklypą turėjo būti atkurtos V. N. vardu. Kai nuosavybės teisės pagal netinkamą susitarimą į visą žemės sklypą atkurtos tik vienam pretendentui, iš jo teisių ir pareigų perėmėjo, t.y. atsakovo priteistina kompensacija natūra kitam pretendentės V. N. teisių ir pareigų perėmėjui – ieškovui. Apie nuosavybės teisę į V. V. turėtą žemę S. B., gim. (duomenys neskelbtini)m., ieškovas sužinojo tik 2007 m., todėl 1996-03-27 mirus jo motinai V. N., jis per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė notarui apie mirusiosios palikimo priėmimą, tačiau priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti. Apie palikimo priėmimą ieškovas nepranešė notarui todėl, kad V. N. asmeninės nuosavybės teise neturėjo registruotino turto, kurio nuosavybės formą reikėtų pakeisti paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas S. B. atsiliepimu (b.l. 53-55) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neaišku, ar ieškovas siekia nustatyti jo subjektinę teisę į palikimą, ar prisiteisti sklypo dalį. Pabrėžė, kad pretendentų –ieškovo motinos V. N. ir S. B., gim(duomenys neskelbtini)1993 m. susitarimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko žemę nuginčyti taikytinos 1964 m. CK 84 str. 1 d. nuostatos dėl 3 metų ieškinio senaties termino, todėl ieškovo reikalavimui dėl minėto sandorio nuginčijimo prašė taikyti ieškinio senatį. V. N. palikimą priėmė J. T., išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris byloje nėra ginčijamas, todėl kitam asmeniui priimti jau priimtą palikimą nėra galimybės. Ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, atmestinas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą 3 metų naikinamąjį terminą ieškovui kaip S. B., gim. 1937 m., kreditoriui, todėl atsakovo prievolė atsakyti už palikėjo (tėvo S. B.) prievoles, pasibaigė dar 2007 m..

Tretysis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu ieškinio reikalavimams neprieštaravo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 70).

Tretysis asmuo VAVA atsiliepimu su ieškiniu dalyje dėl pretendentų susitarimo panaikinimo nesutiko (b.l.82-84). Nurodė, kad jis buvo sudarytas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Dėl ieškinio likusioje dalyje.

Tretysis asmuo J. T. atsiliepimo ieškinį nepateikė.

Tretysis asmuo notarė Daina Aliukonienė atsiliepimo ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 128-133); priteisė iš ieškovo 2.100 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui bei 63,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas byloje paveldėjimo teisės liudijimų, pagal kuriuos yra paveldėtas palikėjos V. N. palikimas, neginčija, todėl įstatymui nenumatant galimybės, kad jau priimtą palikimą gali priimti ir kitas asmuo, nesant paveldėtojų sutikimo, sprendė, kad ieškovo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels jam jokių teisinių pasekmių. Taip pat teismas nustatė, kad atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. turėtą žemę V. N. jai tenkančios dalies atsisakė; susitarimas patvirtintas jo sudarymo metu galiojusių teisės aktų tvarka. Teismas nenustatė esant duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas priėmė savo motinos palikimą; konstatavo, kad ieškovas nėra palikėjos V. N. teisių ir pareigų perėmėjas, todėl neturi reikalavimo teisės ginčyti minėtos palikėjos sudarytų sandorių, įskaitant 1993-01-23 pretendentų V. N. ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini)m., susitarimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. V. turėtą žemę. Ieškovui net ir esant palikėjos V. N. paveldėtoju, teismas negali įvertinti ieškovo ginčijamo susitarimo teisėtumo, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, toks ieškovo reikalavimas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismas nustatė, kad atsakovo tėvas S. B. įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą CK 4.47 str. 1 d. 12 p. pagrindu, t. y. pagal viešojo administravimo subjekto (trečiojo asmens VAVA) priimtą teisės aktą. Ieškovas minėto trečiojo asmens priimto teisės akto neginčijo ir jo teisėtumo bei pagrįstumo neneigė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovo sąskaita. Teismas nustatęs, kad 804/1004 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., priklauso atsakovui S. B. pagal 2004-04-22 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-1690, kurio ieškovas taip pat neginčijo, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas yra nesąžiningas įgijėjas. Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas ar jo motina V. N. kokiu nors įstatymo numatytu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypo, todėl sprendė esant nenustatyta, kad S. B., gim. (duomenys neskelbtini)., praturtėjo ieškovo ar jo motinos V. N. sąskaita, todėl ieškovo reikalavimą dėl 5,02 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., priteisimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad dėl galimai pažeistų ieškovo teisių atkuriant (ar siekiant atkurti) jam nuosavybės teises į buvusių savininkų išlikusį nekilnojamąjį turtą ieškovas gali kreiptis Apygardos administracinį teismą.

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) P. N. pateikė apeliacinį skundą (b.l.143-144), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė manantis, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels ieškovui teisinių pasekmių, nes ieškovas teigia, kad šį faktą reikalinga nustatyti todėl, kad jis su trečiuoju asmeniu J. T. faktiškai priėmė motinos palikimą – kilnojamąjį turtą, kuris nėra registruojamas, bet priklausė jų motinai; šiam turtui paveldėti nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nei vienam asmeniui. Todėl apeliantas teigia, jog reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos palikimą – jai asmeniškai priklausantį turtą – yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas mano, kad likę kiti reikalavimai turėjo būti patenkinti, jei būtų patenkintas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kitų ieškinio reikalavimų pagrindas yra pripažinimas, kad ieškovas yra teisėtas V. N. teisių perėmėjas, todėl apeliantas nurodė nepasisakysiąs dėl sprendimo dalies kuria atmesti likę ieškinio reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovas S. B. atsileipimu į apeliacinį skundą (b.l.149-151) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliaciniu skundu ginčijama tik vienintelė pozicija, kurią nustatė teismas – tai, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels apeliantui (ieškovui) jokių teisinių pasekmių. Pats apeliantas nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukeltų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Teigia, kad palikimo priimti su sąlygomis negalima, todėl kartu su J. T. nepriėmęs palikimo arba nenuginčijęs J. T. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, apeliantas negali teismo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Apeliantas nepateikė jokių argumentų dėl likusių skundžiamo sprendimo motyvų, bet prašo priimti naują sprendimą, todėl atsakovas mano, jog su skundžiamo sprendimo motyvais apeliantas sutinka. Mano, jog apeliantas iš esmės neginčija jokių teismo išdėstytų motyvų, tik pažymi, jog jo nuomonė skiriasi nuo teismo nuomonės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovas P. N. apeliaciniu skundu nesutinka su Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, susitarimo panaikinimo ir dalies žemės sklypo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Šioje byloje ieškovas prašo nustatyti faktą, kad jis po savo motinos V. N. mirties(mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas paveldima turtą valdyti. Tačiau faktiškai ieškinyje nėra nurodyta kokiu tikslu yra prašoma šį faktą nustatyti ir kokias teisines pasekmes jis sukels ieškovui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ieškovas siekia nuginčyti motinos 1993-01-28 pasirašytą susitarimą, kuriuo ji S. B. naudai atsisakė savo dalies į tėvo V. V. žemę, atkuriant nuosavybės teises į 10,04ha plotą, norint prisiteisti iš S. B. teisių perėmėjo pusę šios žemės natūra, kadangi nuosavybės teisė į žemę yra atkurta S. B. tėvo vardu (b.l.11,12).

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės santykius ieškovės motinos mirties dieną reguliavo 1967m. CK normos, kurių pagrindu apeliantas turėjo teisę į palikimą (573str.1d.1p., 587str.). Po ieškovo motinos mirties įstatymo nustatyta tvarka jos turtą paveldėjo tik tretysis asmuo J. T., kuriai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas(b.l. 15), tačiau ieškinyje nurodytos žemės tretysis amsuo nepaveldėjo, kadangi nuosavybės teisių į šį turtą motina atsisakė. Tuo tarpu S. B. vardu nenuginčytu administraciniu aktu (b.l. 11) atkurtą nuosavybę paveldėjo jo sūnus S. B.. Tai rodo, kad ieškovo prašomas nustatyti faktas negali sukelti jam teisinių pasekmių, nes jis neginčija 1996-11-18 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimo dėl nuosavybės teisės į žemę(mišką) atstatymo S. B.(mirusio 2004m.) vardu, neginčija jo sūnui S. B. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo mirties(b.l. 13), o taip pat neginčija J. T. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios V. N. turtą, neprašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į dalį motinos turto. Faktiškai ieškovas nori prisiteisti ½ dalį žemės natūra iš S. B. atkurtos nuosavybės, kuri atiteko jo sūnui pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Kolegija sprendžia, kad šioje situacijoje ieškovo prašomas nustatyti faktas negali sukelti jam jokių teisinių pasekmių, todėl byla dalyje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po V. N. mirties iš esmės yra nutrauktina CPK 293str.1p. pagrindu. Kadangi pirmos instancijos teismas šį reikalavimą atmetė skundžiamas sprendimas tikslintinas.

Kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas skunde nurodo, jog patenkinus pirmą reikalavimą (dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo) turėtų būti patenkinti ir kiti reikalavimai, nenurodant argumentų, kuriais nesutinkama su kitais pirmos instancijos teismo argumentais, prašant bylą dėl kitų reikalavimų grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, kad nėra pagrindo plačiai pasisakyti dėl teismo atmestų kitų ieškovo reikalavimų, kadangi apeliantas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių byla turėtų būti grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad tenkinti kitus ieškovo reikalavimus taip pat pagrindo nėra, nes jie yra atmesti pagrįstai. Šią aplinkybę patvirtina teismo padaryta išvada, kad nenustačius fakto dėl palikimo priėmimo, apeliantas faktiškai neturi teisės ginčyti ir motinos pasirašyto susitarimo (b.l 12), ar reikalauti dalies žemės, į kurią nuosavybės teisės kitam asmeniui yra atkurtos administraciniu aktu pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir šis aktas nėra nuginčytas.

Be to, pažymėtina, kad S. B. įgyta nuosavybė pagal šį aktą perėjo dar kitam asmeniui (jo sūnui S. B.) pagal paveldėjimo teisės liudijimą, kuris taip pat nėra nuginčytas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai(b.l. 153, 156).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-42-804-2009 iš esmė palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad bylą dalyje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo yra nutraukta LR CPK 293str.1p. pagrindu, t.y. kaip nenagrinėtina teisme.

Priteisti iš ieškovo P. N. 1100,0Lt atsakovui S. B. advokato pagalbos ir 22,3Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Romualda JanovičienėRasa Gudžiūnienė