- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- I-353-386/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario V
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario V. T. skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. T. 2011-04-18 skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1. panaikinti 2011 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-68;
2. panaikinti 2011 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-69;
3. panaikinti 2011 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-70;
4. laikinai sustabdyti 2011 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų Nr. T2-68, T2-69, T2-70 galiojimą, kadangi nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas;
5. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti jį nuo žyminio mokesčio.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog minėti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai yra neteisėti, nes priimti nesilaikant įstatymo nustatytų procedūrų.
Sprendimų projektai nėra suderinti su Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetu, todėl yra pažeista sprendimų priėmimo tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau Reglamentas) 30 punkte nustatyta, kad Savivaldybės tarybos sprendimų projektai turi būti tinkamai parengti, suderinti su reikiamais komitetais <...>. Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto 2011 m. kovo 08 d. posėdžio darbotvarkė buvo pateikta pareiškėjui 2011 m. kovo 07 d. elektroniniu paštu, t. y. pavėluotai. Dėl pavėluoto darbotvarkės pateikimo pareiškėjas negalėjo tinkamai pasinaudoti Reglamento 188.2 punkte nurodytomis teisėmis, tame tarpe teise susipažinti su visais komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus jais naudotis savo darbe.
Motyvuojamoji dalis
LR Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad komitetai sudaromi ne mažu kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Reglamento 180 punktas nustato, kad posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kai pusė visų komiteto narių.
2011 m. kovo 8 d. įvykusiame Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavo du komiteto nariai, tačiau ginčijamo sprendimo Nr. T2-68 projekto svarstymo metu V. T. (pareiškėjas) atsisakė nuo šio klausimo svarstymo ir nebaigiant jo svarstyti iš posėdžio išėjo. Tokiu būdu ginčijamų sprendimų projektų svarstyme dalyvavo tik vienas Ugdymo ii jaunimo reikalų komiteto narys. Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto nutarimas pritarti ginčijamo sprendimo projektui buvo priimtas be kvorumo, pažeidžiant Reglamento 180 punkto reikalavimus, todėl yra neteisėtas.
Reglamento 35.4 punkte nustatyta Savivaldybės tarybos posėdyje sprendimo projekto svarstymo tvarka, kurios antruoju etapu yra Reglamento 35.4.2 punkte numatytas pagrindinio komiteto pranešimas (išvados paskelbimas). Kadangi Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto nutarimai pritarti ginčijamų sprendimų projektams buvo priimti be kvorumo, pažeidžiant Reglamento 180 punktą, yra neteisėti, todėl nebuvo tinkamai įvykdytas Reglamento 35.4 punktas, t.y. reikalavimas išklausyti komiteto išvadas, tokiu būdu pažeistos sprendimų priėmimo procedūros taisyklės, užtikrinančios objektyvaus sprendimo priėmimą.
Priimant sprendimus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais). Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai nesiėmė priemonių konsultuotis su mokyklų bendruomene dėl ginčijamo sprendimo projekto, todėl pažeidė LR viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2011 m. kovo 17 d. sprendimai Nr. T2-68, T2-69, T2-70 priimti skubotai, nesivadovaujant vaikų teisių apsaugos prioriteto taisykle, taip pat pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento procedūras, numatytas 35.4.2, 178, 180 punktuose, bei ABTĮ 89 straipsnio 1 dalį, todėl yra neteisėti ir naikintini.
Skundą atsisakytina priimti.
ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal šių teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad įstatymas nenumato miesto savivaldybės tarybos nariui teisės kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų teisėtumo ginant viešąjį interesą, todėl toks skundas nenagrinėtinas teismų ir jis atsisakytinas priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys negali tiesiogiai ginčyti teisme skundžiamų sprendimų, neužkerta kelio kitiems kompetentingiems subjektams ginti viešąjį interesą (ABTĮ 37 str. 3 d.).
Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo spręstinas tik teismui priėmus skundą.
Atsisakius minėtu pagrindu priimti skundą (prašymą) kiti jo trūkumai neaptariami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 - 106 straipsniais, teismas
nutarė:
atsisakyti priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario V. T. skundą .
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariui V. T. .
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.